Oficialūs santykiai tarp Baltarusijos Respublikos ir Vatikano valstybės buvo užmegzti 1992 m. lapkričio 11 d.

Baltarusija neturėjo nuolatinio ambasadoriaus Vatikane – ilgą laiką šalį atstovavo Sergejus Alejnikas, diplomatas, ėjęs Baltarusijos užsienio reikalų ministro pareigas nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. birželio 27 d.

Apie tai, kad Baltarusija ketina atidaryti ambasadą prie Vatikano, tapo žinoma 2024 m. gruodį. Ambasada turėtų pradėti veikti 2025 m. rugsėjo 1 d.

Jurijus Ambrazievičius kalbėdamas su žurnalistais palietė dokumento tarp Baltarusijos ir Šventojo Sosto pasirašymo perspektyvas. „Tai gana sudėtingas klausimas, jis daugelį metų buvo svarstomas“, – sakė jis atsakydamas į „Belta“ žurnalisto klausimą.

„Jis nėra nustumtas į šalį, šis klausimas lieka mūsų dėmesio centre“, – pridūrė diplomatas.

„Mes dirbsime kartu su Vatikanu ir Katalikų Bažnyčios atstovais Baltarusijoje šiuo klausimu iš valstybinių pozicijų“, – reziumavo naujasis Baltarusijos ambasadorius prie Šventojo Sosto.

Jurijus Ambrazievičius gimė 1975 m. Minske, studijavo Baltarusijos valstybiniame universitete. 1997 m. baigęs mokslus, pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje kaip atašė tarptautinės teisės klausimais ir ėjo įvairias pareigas ministerijos teisiniame departamente.

2000–2004 m. buvo pirmasis sekretorius Baltarusijos ambasadoje Belgijoje ir prie Europos Bendrijos. 2007–2012 m. buvo Baltarusijos ambasados Belgijoje patarėjas-pasiuntinys. 2015 m. tapo nuolatiniu Baltarusijos atstovu prie JT padalinio ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, šias pareigas ėjo iki 2022 m. kovo, kai buvo paskirtas viceministru.

Kovo 25 d., likus dviem dienoms iki Baltarusijos ambasadoriaus paskyrimo Vatikane, popiežius Pranciškus paskyrė naują apaštališkąjį nuncijų Minske. Juo tapo italų dvasininkas Ignazio Ceffalia, kuris netrukus bus įšventintas arkivyskupu.

The post Pirmą kartą paskirtas nepaprastasis ir įgaliotasis Baltarusijos ambasadorius prie Šventojo Sosto appeared first on LAIKMETIS.

A. Lukašenka „pasirašė dekretą, kuriuo suteikė malonę 30 asmenų, nuteistų už nusikaltimus, susijusius su protestais“, sakoma pranešime, kuriame nenurodoma jokių pavardžių.

Malonė suteikta 14 moterų ir 16 vyrų, rašoma svetainėje, kurioje taip pat nurodyta: „Kai kurie iš jų serga sunkiomis ligomis. Yra pensinio amžiaus žmonių.“

Visi asmenys, kuriems suteikta malonė, „pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, ir įsipareigojo laikytis įstatymų“, priduriama pranešime.

Maskvos sąjungininkas A. Lukašenka sutriuškino masinius prodemokratinius protestus, kilusius po 2020 metų rugpjūčio 9-ąją įvykusių rinkimų, dėl kurių jo vyriausybė buvo plačiai pasmerkta dėl, kaip manoma, suklastotų rezultatų.

Garsios teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra apie 1,4 tūkst. politinių kalinių. Dar tūkstančiai žmonių pabėgo iš šalies.

Pasak „Viasna“, liepą 18 politinių kalinių buvo amnestuoti arba iškeisti.

Praėjusį mėnesį A. Lukašenka suteikė malonę vokiečiui Rico Kriegeriui (Rikui Krygeriui), nuteistam mirties bausme už šnipinėjimą, kuris buvo iškeistas per plataus masto apsikeitimą kaliniais, kuriame dalyvavo, be kita ko, Jungtinės Valstijos ir Rusija.

The post Baltarusijos prezidentas suteikė malonę 30 kalinių, nuteistų už protestus appeared first on LAIKMETIS.

A. Lukašenka, kuris Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo jau beveik 30 metų, kaltina Vakarus bandymu pasinaudoti rinkimais ir pakenkti jo vyriausybei bei destabilizuoti 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį.

Dauguma rinkimuose dalyvaujančių kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms: „Belaja Rus“, Komunistų partijai, Liberalų demokratų partijai, Darbo ir teisingumo partijai. Visos jos remia A. Lukašenkos politiką. Daugiau kaip dešimties kitų partijų prašymai įregistruoti pernai buvo atmesti.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų prezidento rinkimuose ir po jų turėjo pasitraukti į Lietuvą, paragino rinkėjus boikotuoti šiuos rinkimus.

„Balsalapiuose nėra žmonių, kurie pasiūlytų realių permainų, nes režimas dalyvauti leido tik sau patogioms marionetėms, – vaizdo pareiškime sakė S. Cichanouskaja. – Raginame boikotuoti šį beprasmį farsą, ignoruoti šiuos rinkimus be pasirinkimo.“

Sekmadienio balsavimas yra pirmieji rinkimai Baltarusijoje po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų. Po jų paskelbus, kad A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, kilo beprecedenčiai masiniai protestai.

Demonstracijos, kuriose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, šalį krėtė mėnesius, buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. dalyvių. Tūkstančiai sulaikytų žmonių buvo milicijos sumušti, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos.

Protestų Baltarusijoje bangą A. Lukašenkai padėjo atlaikyti iš Rusijos gaunamos subsidijos ir politinė parama. A. Lukašenka leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija 2022 metų vasarį užpuolant Ukrainą.

Nuo pat protestų Baltarusijoje nepaliaujamai tęsiamas susidorojimas su opozicija. Už grotų tebėra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių, įskaitant opozicinių partijų lyderius ir garsų žmogaus teisių gynėją, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Opozicijos teigimu, antradienį prasidėjęs išankstinis balsavimas sudarė puikias sąlygas manipuliuoti balsavimu, nes balsadėžės nebuvo saugomos penkias dienas. Rinkimų pareigūnai skelbia, kad beveik ketvirtadalis šalies rinkėjų savo balsus atidavė per pirmąsias tris išankstinio balsavimo dienas.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ pranešė, kad išankstiniame balsavime buvo verčiami dalyvauti studentai, kariai, mokytojai ir kiti valstybės tarnautojai.

„Kad užsitikrintų reikiamą rezultatą, valdžia naudoja visas prieinamas priemones: nuo televizijos propagandos iki vertimo atiduoti balsus iš anksto, – sakė „Viasna“ atstovas Pavelas Sapelka. – Per balsavimą vyko sulaikymai, areštai ir kratos.“

Antradienį per susitikimą su aukščiausio rango Baltarusijos teisėsaugos pareigūnais A. Lukašenka tvirtino, kad Vakarų šalys svarsto planus surengti šalyje perversmą arba bandyti jėga užgrobti valdžią. Jis, nepateikdamas įrodymų, teigė, kad ypač Lenkijos valdžios institucijos gali šantažu ir grasinimais bandyti įtikinti aukštus Baltarusijos pareigūnus pakeisti savo pažiūras.

A. Lukašenka nurodė Baltarusijos milicijai prieš balsavimą visoje šalyje sustiprinti ginkluotą patruliavimą ir sakė, kad tai svarbiausias elementas užtikrinant teisėtvarką.

Po parlamento ir vietos valdžios rinkimų Baltarusijoje bus suformuota naujos sudėties institucija – Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Jame bus 1,2 tūkst. delegatų, įskaitant pareigūnus, vietos tarybų, profesinių sąjungų narius, provyriausybinius aktyvistus. Susirinkimas veiks lygiagrečiai su parlamentu: 110 vietų žemaisiais ir 64 vietų aukštaisiais rūmais.

A. Lukašenkos įsteigtas Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas turi plačius įgaliojimus ir gali priimti sprendimus dėl politikos ir įstatymų projektų, siūlyti konstitucijos pataisas, skirti rinkimų komisijos narius ir teisėjus. Pagal įstatymą Baltarusijos prezidentas pasitraukęs iš šio posto automatiškai tampa Susirinkimo nariu.

Prieš kelerius metus manyta, kad A. Lukašenka svarsto galimybę vadovauti Susirinkimui po pasitraukimo iš prezidento posto, bet jo planai tikriausiai pasikeitė ir dabar tik nedaug stebėtojų tikisi jo pasitraukimo, kai kitais metais pasibaigs dabartinė jo kadencija.

Pirmą kartą Baltarusijoje rinkimų apylinkėse buvo nuimtos balsavimo kabinų užuolaidos, o rinkėjams uždrausta fotografuoti savo balsalapius. Per 2020 metų rinkimus aktyvistai ragino rinkėjus nufotografuoti savo balsalapius, kad valdžia negalėtų manipuliuoti rezultatais A. Lukašenkos naudai.

Be to, Baltarusija pirmą kartą atsisakė pakviesti stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti vasario 25-osios rinkimų. Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nariai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Nuo 1995 metų visus rinkimus ir referendumus Baltarusijoje ODIHR laikė neatitinkančiais organizacijos standartų, neskaidriais ir nesąžiningais. 

ESBO nurodė, kad sprendimas neįsileisti jos stebėtojų atėmė iš Baltarusijos „išsamų tarptautinės institucijos vertinimą“.

„Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje toliau blogėja, nes tie, kas reiškia kitokias nuomones ar stoja už kitų žmogaus teises, tampa tyrimo, persekiojimo ir, dažnai, baudžiamojo persekiojimo taikiniais“, – sakoma ESBO pareiškime.

Stebėtojai pažymi, kad Baltarusijos valdžia net nebandė apsimesti, kad balsavimas yra demokratinis.

Rinkimai suteikia vyriausybei galimybę „išbandyti sistemas po didžiulių protestų ir praėjusių prezidento rinkimų rimto sukrėtimo, pažiūrėti, ar tai veikia“, sakė baltarusių analitikas Arciomas Šraibmanas.

„Uždraudus opozicijai ir visiems alternatyviems balsams agituoti, parlamentas bus sterilus. Valdžiai svarbu ištrinti bet kokius atsiminimus apie protestus“, – sakė jis.

The post Baltarusijoje vykstantys rinkimai opozicijos įvardijami beprasmiu farsu appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandienos susitikimas vyksta labai sudėtingu metu, kai reikia naujų, netradicinių požiūrių ir atsakingų politinių sprendimų“, – sakė A. Lukašenka Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui).

„Jais pirmiausia turėtų būti siekiama užkirsti kelią pasaulinei konfrontacijai, kurioje nebus nugalėtojų“, – teigė jis.

„Štai kodėl Baltarusija aktyviai teikia taikos pasiūlymus ir visiškai remia jūsų pateiktą tarptautinio saugumo iniciatyvą“, – sakė A. Lukašenka Xi Jinpingui.

Jis taip pat sakė, kad Baltarusija nori stiprinti technologinį bendradarbiavimą su Kinija.

A. Lukašenka – tvirtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas – su valstybiniu vizitu į Kinijos sostinę atvyko Pekinui vaidinant vis svarbesnį vaidmenį jau metus trunkančio Maskvos vykdomo puolimo Ukrainoje užkulisiuose.

Kinija didžiąją karo dalį vadino save neutralia šalimi ir tuo pat metu palaikė glaudžius ryšius su Rusija

Kinija didžiąją karo dalį vadino save neutralia šalimi ir tuo pat metu palaikė glaudžius ryšius su Rusija, o praėjusią savaitę pristatė 12 punktų dokumentą, kuriuo, pasak Pekino, siekiama taikos.

Vakarų šalys kritikavo Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė Maskvos invazijos į savo kaimynę, o Jungtinės Valstijos ir NATO pasidalijo pareiškimais, kad ji galbūt svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai. Pati Kinija pastarąjį teiginį atmeta.

A. Lukašenka, anksčiau trečiadienį susitikęs su Kinijos premjeru Li Keqiangu (Li Kečiangu), sakė, kad Pekinas ir Minskas „neturi uždarų bendradarbiavimo temų“, rašoma oficialioje Baltarusijos prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

„Bendradarbiaujame visais būdais. Svarbiausia, kad niekada nekėlėme sau užduoties būti draugais ar dirbti prieš trečiąsias šalis“, – sakė A. Lukašenka, teigiama pranešime.

„Viską darome mūsų tautų – baltarusių ir kinų – labui. Taip bus ir toliau“, – sakė jis.

Pridėtame vaizdo įraše girdėti, kaip Li Keqiangas sako A. Lukašenkai, kad Xi Jinpingas susitiks su juo trečiadienio popietę ir „toliau planuos dvišalių santykių plėtrą“.

„Esame įsitikinę, kad Baltarusijos ir Kinijos santykiai ir toliau judės į priekį, remdamiesi abiejų šalių draugyste“, – sakė Li Keqiangas.

Prieš trijų dienų kelionę Pekinas gyrė savo strateginę partnerystę su Minsku, o A. Lukašenka sakė, kad nekantriai laukia susitikimo su „senu draugu“ Xi Jinpingu.

Pasak Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Baltarusijos vadovas taip pat pavadino Kinijos poziciją dėl Ukrainos krizės „taikios užsienio politikos liudijimu, taip pat nauju ir originaliu žingsniu, kuris turės didelį poveikį visame pasaulyje“.

Nuo karo pradžios Xi Jinpingas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu, tačiau su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu to nedarė.

Baltarusija turi bendrą sieną ir su Ukraina, ir su Rusija, tačiau ji yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo V. Putino administracijos.

A. Lukašenka leido Rusijai naudotis Baltarusija kaip placdarmu puolimui Ukrainoje, o Kyjivas išreiškė susirūpinimą, kad Minskas gali toliau remti Maskvos karo veiksmus.

The post A. Lukašenka: Minskas visiškai palaiko Pekino iniciatyvą dėl taikos Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Apie Romos Katalikų Bažnyčiai Baltarusijoje sunkius laikus rašo „News Eastern Europe". Nors A. Lukašenka apsimetė, kad siunčia popiežiui linkėjimus 86-ojo gimtadienio proga gruodį, neatrodo, kad jis labai užjaučia Vatikano vadovo pasekėjus.

Baltarusijos valdžia lėtai, bet užtikrintai Bažnyčiai griežtina sąlygas šalyje. Per pastaruosius dvylika mėnesių režimas priėmė nemažai apribojimų, turinčių įtakos Romos katalikų tikintiesiems. Romos Katalikų Bažnyčia patiria vis didesnį spaudimą daugiausia dėl to, kad pasisako prieš žmogaus teisių pažeidimus, dėl kurių režimas kaltinamas nuo 2020 m.

Tais metais A. Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus. Tačiau opozicija teigė, kad balsavimo biuleteniai buvo suklastoti. Visoje šalyje kilo protestai, o režimas bandė nutildyti kritiškus balsus kruvinomis represijomis.

Nuo to laiko sąlygos Bažnyčiai Baltarusijoje tik pablogėjo. Tikintieji persekiojami dėl nereikšmingų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad giedojo tam tikrų kompozitorių parašytas giesmes, rašo „News Eastern Europe".

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino dar didesnes represijas. A. Lukašenkai išreiškus paramą Rusijai, Romos Katalikų Bažnyčia vėl protestavo. Dėl to režimas dėl politinių priežasčių suėmė keletą kunigų. „News Eastern Europe" mini ir kunigo Aleksandro Barano iš Lyntupių pavyzdį. Jis buvo sulaikytas, nes socialiniame tinkle iškabino Ukrainos ir Baltarusijos opozicinės partijos vėliavą. Kitas suimtas kunigas buvo Andrejus Kevlichas. Jis buvo suimtas dėl to, kad savo profilio nuotrauką socialiniame tinkle papuošė Ukrainos vėliavos spalvomis.

Kiti kunigai buvo išsiųsti iš šalies. Vienas iš jų - Andžejus Bulčakas, kuris kaltinamas ekstremistinės medžiagos platinimu. Jis buvo paskelbęs vaizdo įrašą jutube, kur rodoma baltarusių mergaitė, rašanti laišką Lenkijai. Jame teigiama, kad Baltarusijos gyventojai pasisako prieš karą.

Baltarusijos sostinėje Minske valdžia net uždarė vieną Romos Katalikų bažnyčią. Ji ėmėsi kelių priemonių, pavyzdžiui, išjungė karštą vandenį iš pastato, kad parapijos nariai jį paliktų, praneša „Invictory". Tikintieji į bažnyčią pradėjo nešti malkas, kol praėjusių metų sausį tą daryti taip pat buvo uždrausta.

Pasak „News Eastern Europe", Baltarusijos represijos prieš Romos Katalikų Bažnyčią neturi nieko bendra su komunizmu ar noru grįžti į Sovietų Sąjungą. Vietoj to naujienų tinklalapis nurodo, kad valdžia Bažnyčią laiko vakarietiška tradicija. Todėl jie katalikus vaizduoja kaip užsienio agentus, o tai lemia didesnius apribojimus nei kitoms tikėjimo grupėms.

Be to, daugelis katalikų tikinčiųjų yra kilę iš Lenkijos. Tai gali būti dar vienas represijų veiksnys, nes Lenkijos ir Baltarusijos santykiai nėra labai geri.

Galiausiai Baltarusijos režimą gali erzinti tai, kad Bažnyčia meta iššūkį jo centrinei valdžiai ir abejoja jo smurtiniu požiūriu į protestus po rinkimų. Imdamasis griežtų priemonių prieš Bažnyčią, A. Lukašenka galbūt nori aiškiai parodyti, kokios yra Bažnyčios ribos ir kada ji turi tylėti.

The post Romos Katalikų Bažnyčia - A. Lukašenkos taikinyje appeared first on LAIKMETIS.

ISW analitikai teigia, kad prezidentai tikriausiai vengė diskutuoti apie karą Ukrainoje. 

Tuo pat metu Minskas pareiškė, kad neva susiduria su „Vakarų grėsme“.

Skelbiama, kad V. Putinas pasiūlė Minskui apsvarstyti galimybę apmokyti savo pilotus naudotis „šaudmenims su specialiomis kovinėmis galvutėmis“. 

„A. Lukašenka naudoja Baltarusijos sienų apsaugos nuo Vakarų ir NATO retoriką, bandydamas išvengti dalyvavimo Rusijos invazijoje į Ukrainą. Vasario 17 dieną Baltarusijos prezidentas taip pat pavartojo panašias užuominas apie galimą branduolinio ginklo dislokavimą šalyje, tariamos Vakarų agresijos kontekste“, – teigiama ISW pranešime. 

Per pirmadienį vykusį susitikimą Baltarusijos autoritarinis lyderis sakė, kad Maskva aprūpins šalį rusiškomis oro gynybos sistemomis S-400 ir trumpojo nuotolio balistinėmis raketomis „Iskander M“. 

Pasak Rusijos prezidento, abu lyderiai taip pat aptarė gynybinės zonos sukūrimo klausimą. 

Analitikai daro išvadą, kad A. Lukašenka nesiekia įtraukti Baltarusijos į karą prieš Ukrainą, nes priešingu atveju jam tektų keisti savo retoriką. 

Analitikai daro išvadą, kad A. Lukašenka nesiekia įtraukti Baltarusijos į karą prieš Ukrainą, nes priešingu atveju jam tektų keisti savo retoriką

Nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti Baltarusijos karių į Ukrainą.

Tačiau A. Lukašenka leidžia rusų kariuomenei naudotis savo šalies teritorija raketomis apšaudant Ukrainą.

Be to, pradėdama karą Rusija įsiveržė iš Baltarusijos teritorijos, o šiuo metu nuolat pasirodo pranešimų, kad Ukraina vėl gali būti puolama iš Baltarusijos, nors kol kas toks scenarijus vadinamas mažai tikėtinu.

Gruodžio 19-ąją V. Putinas pirmą kartą po kelerių metų pertraukos atvyko į Minską susitikti su A. Lukašenka. 

ISW analitikai mano, kad šis susitikimas veikiausiai buvo V. Putino bandymas sukurti naujas sąlygas kitam karo prieš Ukrainą etapui. 

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas savo ruožtu teigė, kad vizito metu V. Putinas galbūt bandė daryti spaudimą A. Lukašenkai, kad šis leistų pasiųsti Baltarusijos karius į karą prieš Ukrainą, tačiau Minskas nenori tiesiogiai jame dalyvauti. 

The post Karo analitikai: A. Lukašenka nenusileido V. Putinui dėl Baltarusijos dalyvavimo kare appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau JAV ir Ukrainos šaltiniai teigia, kad V. Makėjus iš tikrųjų buvo nužudytas Kremliaus, o kitas į Kremliaus sąrašą jau įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Dėl staigios Vladimiro Makėjaus mirties ginčijasi Rusijos opozicija ir kai kurie Ukrainos politikai, kurie netiki Baltarusijos žiniasklaidos cituojamų šaltinių paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad V. Makėją širdies sustojimas ištiko ignoruojant rimtus širdies ligos simptomus.

Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos, Makei buvo „vienas iš nedaugelio, kuriems nebuvo daroma Rusijos įtaka".

„Sklinda gandai, kad jo mirtis gali būti įspėjimas Lukašenkai", - pridūrė A. Heraščenka "Twitter" įraše.

„Sklinda gandai, kad jo mirtis gali būti įspėjimas Lukašenkai"

Žmogaus teisių aktyvistas Levas Šlosbergas sakė, kad Makejaus sveikatos būklė nekėlė susirūpinimo, ir teigė, kad „labai sunku, beveik neįmanoma" patikėti, jog jis mirė dėl natūralių priežasčių. L. Šlosbergas įvertino L. Makėjų kaip „antrą žmogų Baltarusijoje po A. Lukašenkos", kuris kategoriškai pasisakė prieš Baltarusijos dalyvavimą Ukrainos kare.

Makėjaus mirties istorijoje yra ir lenkiška gija. Pasak Aliaksėjaus Dzikavicko, kuris yra televizijos „Belsat" direktoriaus pavaduotojas, Baltarusijos užsienio reikalų ministras buvo pakviestas į būsimą ESBO susitikimą Lodzėje, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas - ne.

Tuo tarpu Robertas Lansingas iš JAV analitinio centro „Institute for Global Threats and Democracies Studies", kuris garsėja savo proukrainietiška pozicija, teigė, kad Vladimiras Putinas inscenizavo Makėjaus nužudymą, norėdamas įspėti A. Lukašenką, kad jis bus kitas taikinys, jei nesiųs karių į Ukrainą, ir tai, jo teigimu, sužinojo iš šaltinių Rusijos kariuomenės vadovybėje.

Pasak JAV analitinio centro, Lukašenkos mirtis tokiu atveju galėtų tapti pretekstu Baltarusijai įsitraukti į karą Ukrainoje. Lansingas teigia, kad Rusijos ir Baltarusijos propaganda tai aiškintų didele karine grėsme, kurią kelia Varšuva ir Kijevas, o NATO būtų apkaltinti Lukašenkos nužudymu.

The post JAV ir Ukraina: Baltarusijos užsienio reikalų ministro mirtis yra įspėjimas A. Lukašenkai appeared first on LAIKMETIS.

Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovska pasiūlė prezidentui Vladimirui Zelenskiui užmegzti diplomatinius santykius tarp Ukrainos ir jos Jungtinio pereinamojo laikotarpio Baltarusijos kabineto.

Tai ji paskelbė savo „YouTube" kanale paskelbtame vaizdo pareiškime.

„Siūlome Ukrainai ir Ukrainos žmonėms sudaryti sąjungą su demokratine Baltarusija. Kartu kovoti ir remti Baltarusijos pasipriešinimą. Jungtinis pereinamojo laikotarpio ministrų kabinetas yra pasirengęs bendradarbiauti su Ukraina ir užmegzti diplomatinius bei politinius santykius. Esame pasirengę veikti kartu su Ukraina, nes be laisvos Ukrainos nebus laisvos Baltarusijos ir Europos", - sakė J. Tihanovskaja.

Opozicionierė įsitikinusi, kad Rusija pralaimės karą, o Ukraina atkurs savo teritorinį vientisumą ir apgins nepriklausomybę. Ji pažymi, kad Lukašenka yra Baltarusijos gėda, o Kremlius sprendžia viską vietoj jo.

Siūlome Ukrainai ir Ukrainos žmonėms sudaryti sąjungą su demokratine Baltarusija. Kartu kovoti ir remti Baltarusijos pasipriešinimą

„Baltarusiai visą šį laiką bus su Ukrainos žmonėmis. Baltarusiai nėra Lukašenka. Lukašenka yra mano šalies gėda. Jis davė leidimą iš Baltarusijos teritorijos paleisti raketas į Ukrainos miestus. Jis paskelbė apie bendros su V. Putinu kariuomenės grupuotės dislokavimą ir leido Baltarusijos teritorijoje dislokuoti daugiau Rusijos karių. Jis ir Putinas įtraukia mūsų šalį į karą ir meluoja, kad grėsmė kyla iš Ukrainos. Lukašenka nebepriima sprendimų, tai daro Kremlius", - sakė Tichanovskaja.

Pasak jos, ukrainiečiai ir baltarusiai nėra vieni kitų priešai.

„Ukrainiečiai ir baltarusiai yra toje pačioje pusėje ir kovoja su tuo pačiu blogiu. Lukašenka ir Putinas yra karo nusikaltėliai ir turėtų atsakyti už tūkstančius nekaltų aukų. Baltarusija turėtų pasitraukti iš karinių, politinių ir ekonominių aljansų su Rusija, kurie trukdo šalies nacionaliniams interesams", - sakė Tichanovska.

Baltarusijos opozicija

Svetlana Tichanovskaja - buvusi namų šeimininkė, politinio tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio žmona.

Ji pabėgo į Lietuvą per 2020 m. šalyje vykusius protestus dėl suklastotų prezidento rinkimų - dėl didelės rizikos būti suimtai Lukašenkos saugumo pajėgų.

Dabar būtent Tichanovskaja atstovauja demokratiniam Baltarusijos politikos sparnui. Jos vyras įkalintas savo šalyje.

Baltarusijos vaidmuo kare Ukrainoje

Rusija aktyviai naudojasi Baltarusija nuo pat plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios. Putinas naudoja ją kaip raketų paleidimo aikštelę. Be to, iš ten plūdo kariuomenė šturmuoti Kijevo. Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Kirilas Budanovas teigė, kad A. Lukašenka baiminasi tiesioginio Baltarusijos dalyvavimo Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą ir stengiasi bet kokia kaina jo išvengti.

Spalio 10 d. diktatorius A. Lukašenka paskelbė apie bendros Rusijos ir Baltarusijos karių grupės dislokavimą pasienyje su Ukraina „dėl paaštrėjusios padėties prie vakarinių sąjunginės valstybės sienų".

Ukrainos prezidento kanceliarija suabejojo, ar Baltarusija pasirengusi savo sprendimų pasekmėms. Spalio 11 d. Baltarusija pradėjo kariuomenės patikrinimą.

The post S. Tichanovskaja pateikė pasiūlymą Vladimirui Zelenskiui appeared first on LAIKMETIS.

Šalia mūsų valstybės turime jo valdas. Nesinori dramatizuoti dabarties situacijos, bet šis faktas nieko gero Lietuvai nežada. Ypač stebint pastarųjų dienų migrantų antplūdį. Ta proga paminėtini keli esminiai dalykai, be kurių įsisąmoninimo bus sunku tvarkytis su ūsuoto rytinio kaimyno keliamais iššūkiais.

Pirma, Tarakonas atėjo ilgam. Dar tuomet, kai daugelis žavėjosi gudų nusiaunamais batais prieš lipant ant suoliukų per demonstracijas, buvo aišku — nieko gero iš to nebus. Dabarties diktatoriai puikiausiai prisitaikė prie taikių protestų neutralizavimo. Net jei Lietuvoje tūnotų cikanouskajų kvartetas — Tarakonui vienodai. Jis tupdo tuos lėktuvus, kur skrenda realūs pavojai, o ne kvaksinčios namų šeimininkės.

Net jei Lietuvoje tūnotų cikanouskajų kvartetas — Tarakonui vienodai.

JAV politologo ir neginkluoto pasipriešinimo teoretiko Gene Sharpo metodai veikia tuomet, kai kalbama apie žmogaus teisių plėtrą santykinai demokratinėje aplinkoje (jo tyrimo objektas buvo šešiasdešimtųjų kova už žmogaus teises JAV, kur tada ir dabar funkcionuoja nepriklausomas parlamentas ir įstatymiškai besikeičiantys prezidentai). Todėl neprievartinis, glotnus ir europiečio akiai mielas mojavimas vėliavomis beigi burnos aušinimas čia ir Baltarusijoje yra veikiau medijų interesas, nei politinių permainų garantas.

Tarakonas trūks plyš nori perduoti šalies valdymą savo sūnui. Jam visiškai nusispjaut su kuo eiti obuoliauti — Putinu, Xi Jinpingu ar, nepabijosiu viešai ištart, kokiu nors gana demokratinės valstybės lyderiu. Tikslas — svarbiausia.

Antra, Lietuvoje, tikiuosi, po truputį bręsta supratimas, kad reikalinga tam tikra mąstymo ir veikimo kaita kalbant ir derinant santykius su Baltarusija. Kol kas mes patys esame panašūs į batukus nusiaunančius taikius protestuotojus. Oficialiomis ir „valstybinėmis“ priemonėmis šis rėžimas yra neįveikiamas. Reikia keistis. Ir reikia lyderių, kurie geba tai daryti.

Ne man derėtų aiškinti kokių priemonių galima arba reikia imtis, bet pirmiausia sąlyga yra aiškus įsisąmoninimas, kad atėjo metas veikti nekonvenciškai. Tai mūsų valstybinio saugumo reikalas. Kad nebūčiau apkaltintas tuščiažodžiavimu, pateiksiu vieną konkretų pavyzdį: tuo metu, kai visa žiniasklaida plyšauja dėl dešimčių mūsų valstybės sienas šturmuojančių nelegalų, pro tą pačią sieną link Vakarų beveik nekliudomai čiuožia Baltarusijos cigarečių fabrikuose rūkalų prifarširuotos fūros. Ši institucinė abiejų valstybių mafija kol kas veikia be kliudžių. Iš jos minta Tarakonas ir tarakoniukai. Savi ir svetimi.

Trečia, Rusijai ši situacija patogi ir naudinga. Bet koks jovalas pašonėje yra šios valstybės geidžiamas ir puoselėjamas. Tokių pavyzdžių apstu: Moldova, Gruzija, Ukraina. Putinas laimi bet kokiu atveju:

a) nestabilumas,

b) „bausmė“ nepaklusnioms valstybėms,

c) Tarakono besąlygiškas lojalumas, galimybė šantažuoti ES ir t.t.

Ką daryti? Kol kas nieko. Jei gyvenate pasienyje — žvalgykitės ir turėkite reikiamus telefonų numerius. Arba stokite į Šaulių sąjungą. Bus ramiau. 

The post Dr. Valdas Kilpys. Tarakonas nėra batka ir mums tai nieko gero nežada appeared first on LAIKMETIS.