SOCIALISTAI. Albanijoje paskelbti preliminarūs rinkimų rezultatai rodo, kad aiškią pergalę iškovojo valdančioji Socialistų partija, kuri pritraukė rinkėjus, remiančius šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą ir ministro pirmininko Edi Ramos (Edžio Ramos) ketvirtosios kadencijos siekį.

NUSIVYLIMAS. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia esąs nusivylęs, jo teigimu, chaotišku naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio viešu svarstymu.

DILERIS. Savaitgalį sulaikytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, kuris įtariamas narkotinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, antradienį pranešė Policijos departamentas.

NT. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerija rengia dar vieną naują NT mokesčio modelį – savivaldybės galės pačios nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertės ribą, vadinamąsias grindis, o tarifus galės pasirinkti 0,1– 1 proc. ribose.

SERBIJA. Belgrade antradienį viešintis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) pareiškė, kad Serbija yra visiškai pasiryžusi prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), nepaisant praėjusią savaitę įvykusio šios Balkanų šalies prezidento vizito į Maskvą.

VRK. Seimas antradienį paskyrė Liną Petronienę Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke antrai kadencijai bei patvirtino visą naujos komisijos sudėtį.

TARPININKAS. Apie 200 verslo organizacijų prašo prezidento tarpininkauti diskutuojant su Vyriausybe dėl jos rengiamų kai kurių mokesčių pakeitimų ir būdų didinti išlaidas krašto apsaugai.

SUTRIKIMAS. Antradienį priešpiet sutrikus Registrų centro sistemų veiklai, apie 18 val. ji buvo atkurta.

PRIEKABIAVIMAS. Paryžiaus teismas prancūzų kino legendai Gerard'ui Depardieu (Žerarui Depardjė) antradienį skyrė pusantrų metų lygtinę bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl lytinio priekabiavimo prie dviejų moterų filmavimo aikštelėje.

The post Naujienų telegrafas: nusivylęs Nausėda, arabų milijardai, Depardieu priekabiautojas appeared first on LAIKMETIS.

„Mes ketiname vieneriems metams išvyti šį banditą iš savo kaimynystės“, – sakė E. Rama susitikime su albanų mokytojais, tėvais ir psichologais Tiranoje.

Jis pridūrė, kad vyriausybė pradės vykdyti programas, kurios „pasitarnaus mokinių švietimui ir padės tėvams sekti savo vaikų kelią“.

Prieš mažiau nei mėnesį per muštynes prie vienos Tiranos mokyklos žuvo 14-metis mokinys, o kitas buvo sužeistas po konfrontacijos socialiniuose tinkluose.

Toks nužudymas šalyje sukėlė tėvų, psichologų ir švietimo įstaigų diskusijas apie socialinių tinklų poveikį jaunimui.

„Kinijoje „TikTok“ propaguoja, kaip studentai gali lankyti kursus, kaip saugoti gamtą, kaip išlaikyti tradicijas, – sakė E. Rama.

„Tačiau „TikTok“ už Kinijos ribų matome tik niekalus ir purvą. Kam mums to reikia?“ – kalbėjo jis.

Kelios šalys pradėjo svarstyti priemones prieš „TikTok“, kurios yra platesnių diskusijų dėl socialinių tinklų poveikio pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams, dalis.

„Problema yra ne vaikai, o visa mūsų visuomenė“, – teigė E. Rama.

Kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Kosovas, Šiaurės Makedonija ir Serbija, taip pat pranešė apie neigiamą platformos poveikį, ypač jaunimui.

Prieš du mėnesius pranešta apie mažiausiai 22 savęs žalojimo atvejus tarp skirtingų Kosovo pietvakarių Džiakovicos miesto mokyklų mergaičių, dėl kurių kaltas vienas paplitęs „TikTok“ iššūkis.

Prieš dvi savaites Šiaurės Makedonijos regioninė žiniasklaida pranešė, kad į ligoninę pateko keliolika paauglių, patyrusių sužalojimus po vadinamojo „Supermeno“ „TikTok“ iššūkio.

Jungtinėse Valstijose „TikTok“ kaltinama šnipinėjimu, o Europos Sąjunga atlieka tyrimą dėl teiginių, kad ja buvo pasinaudota siekiant paveikti Rumunijos prezidento rinkimus kraštutinių dešiniųjų kandidato naudai.

Keliose šalyse platformą taip pat uždrausta naudoti valstybinių institucijų darbuotojams.

Naujienų agentūra AFP, kaip ir keliolika kitų faktų tikrinimo organizacijų, keliose šalyse gauna pinigus iš „TikTok“, kad patikrintų vaizdo įrašus, kuriuose gali būti pateikta melaginga informacija.

The post Albanija dėl vaikų saugumo išjungs „TikTok“ appeared first on LAIKMETIS.

Vizitas vyksta likus kelioms dienoms iki vietos ir Europos Parlamento rinkimų, kuriuose migracija bus vienas svarbiausių klausimų.

Lapkritį G. Meloni ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama (Edis Rama) pasirašė susitarimą penkeriems metams, pagal kurį Albanija įsipareigojo kiekvieną mėnesį priimti iki 3 tūkst. tarptautiniuose vandenyse išgelbėtų migrantų, kol Italija išnagrinės jų prieglobsčio prašymus.

Tikimasi, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas truks apie mėnesį, o per metus į Albaniją gali būti išsiųsta iki 36 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

„Jie (italai) dėkingi vyriausybei, jie dėkingi Albanijos žmonėms už šias svarbias draugystės pastangas“, – spaudos konferencijoje sakė G. Meloni.

G. Meloni gynė šį prieštaringai vertinamą planą kaip būtiną kovos su migracija priemonę, siekiant atgrasyti būsimus pabėgėlius nuo mokėjimo neteisėtai žmones gabenantiems asmenims už pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą.

Žmogaus teisių grupės ir opozicijos įstatymų leidėjai įspėjo, kad gali būti pakenkta pabėgėlių apsaugai.

G. Meloni mano, kad susitarimas su Albanija yra itin inovatyvus, ir sakė, kad juo susidomėjo 15 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios teiraujasi Europos Komisijos, ar „Sąjunga [galėtų] pasekti Italijos pavyzdžiu“.

„Naudingiausias šio projekto elementas yra tai, kad jis gali būti ypatinga atgrasymo priemonė nelegaliems migrantams, norintiems pasiekti Europą“, – sakė ji.

G. Meloni, lydima vidaus reikalų ministro Matteo Piantedosi (Matėjo Pjantedosio) ir maždaug 30 žurnalistų, savo vizitą mažoje Vakarų Balkanų šalyje pradėjo Giadere, buvusiame kariniame oro uoste už 80 km į šiaurę nuo sostinės Tiranos. Giadere pradėtas kurti vienas iš dviejų migrantų centrų.

Vėliau G. Meloni apsilankė Šenginio uoste, kur 4 tūkst. kv. m plote, apjuostame 5 m aukščio metaline tvora su spygliuotomis vielomis, įrengtas priėmimo centras su gyvenamosiomis patalpomis ir biurais.

Premjerė teigė, kad rugpjūčio 1 dieną abu centrai pradės veikti ir bus pasirengę priimti pirmuosius 1 tūkst. migrantų. Rugsėjo viduryje bus pradėtas reguliarus keltų susisiekimas su Italija.

G. Meloni ir jos dešiniojo sparno sąjungininkai jau seniai reikalauja, kad Europos šalys prisiimtų didesnę migracijos naštą, o Albanijos susitarimą laikė problemos, kuri jau daugelį metų vargina ES, naujovišku sprendimu.

Per penkerius metus du priėmimo centrai Albanijoje Italijai kainuos daugiau kaip 670 mln. eurų. 36 tūkst. migrantų nugabenimas į Italiją kainuotų 136 mln. eurų, tai yra beveik tiek pat, kiek bus išleista Albanijoje, teigė G. Meloni.

Italija priims migrantus, jei jiems bus suteikta tarptautinė apsauga, arba organizuos jų išsiuntimą iš Albanijos, jei jiems būtų atsisakyta suteikti prieglobstį.

Italijos teritoriniuose vandenyse arba į nevyriausybinių organizacijų valdomus gelbėjimo laivus paimtiems asmenims pagal tarptautinę ir ES teisę išliktų teisė prašyti prieglobsčio Italijoje.

Albanija nėra Europos Sąjungos narė, o idėja išsiųsti prieglobsčio prašytojus už bloko ribų yra kontroversiška. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pritarė šiam susitarimui kaip nestandartinio mąstymo pavyzdžiui, tačiau teisių gynimo grupės jį labai kritikavo.

Italijos centro kairės opozicija šį susitarimą pavadino brangiai kainuojančia propaganda prieš Europos Parlamento rinkimus ir gėdingu siekiu paversti Albaniją Italijos „Gvantanamu“.

30 albanų opozicijos konservatyvių įstatymų leidėjų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nesėkmingai bandydami užblokuoti Italijos ir Albanijos susitarimą.

The post Italijos premjerė G. Meloni Albanijai dėkojo už sutikimą priimti tūkstančius prieglobsčio prašytojų appeared first on LAIKMETIS.

Specialioji kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu prokuratūra spalį pateikė kaltinimus 79 metų S. Berishai, įtardama jį „pasyvia aukšto rango pareigūno korupcija“.

Tyrimas susijęs su valstybei priklausančio sporto komplekso privatizavimu jo svainio naudai. Įtariama, kad šie nusikaltimai buvo įvykdyti 2008 metais, kai S. Berisha – dabar opozicijos lyderis – buvo ministras pirmininkas.

Jo advokatas Gencas Gjokutajus sakė, kad teismas taip pat uždraudė S. Berishai bendrauti ne su šeimos nariais. Jis teigė, kad jie apskųs teismo sprendimą, kuris, anot jų, yra rimtas įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas.

Anksčiau šį mėnesį įstatymų leidėjai panaikino S. Berishos teisinę neliečiamybę, taip sudarydami sąlygas galimam jo suėmimui dėl korupcijos tyrimo.

Jo svainis Jamarberas Malltezi (Jamarberas Maltezis), apkaltinus jį korupcija ir pinigų plovimu, buvo suimtas spalį ir jam buvo paskirtas namų areštas.

Įtariama, kad J. Malltezi pasinaudojo S. Berishos padėtimi ir įsigijo Gynybos ministerijai priklausiusį sporto kompleksą sostinėje Tiranoje.

S. Berisha ilgą laiką neigė bet kokius nusižengimus ir tyrimą vadino politiniu, kaltindamas Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) tyrimo inicijavimu.

S. Berisha buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Albanijos prezidentas po komunizmo žlugimo XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.

Praėjusiais metais jam buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas ir Britaniją dėl įtariamo įsitraukimo į organizuotą nusikalstamumą ir korupciją – šiuos kaltinimus jis atmetė.

Vašingtonas apkaltino S. Berishą „pasisavinus valstybės lėšas ir kišusis į viešuosius procesus“, siekiant finansinės naudos savo šeimai ir sąjungininkams.

The post Buvusiam Albanijos premjerui paskirtas namų areštas appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentas 69 balsais prieš 23 leido ribotai ir kontroliuojamai auginti kanapių augalus, nors opozicija tam karštai prieštaravo.

Nebuvo aišku, kaip bus reguliuojamos medicininės kanapės. Vyriausybė mano, kad leidimas ribotai auginti kanapes gali padidinti mokestines pajamas.

Anksčiau Albanijoje klestėjo marihuanos auginimas, narkotikų prekeiviams naudojantis tuo, kad pokomunistinėje šalyje trūko stipraus valdymo.

2013 metais į valdžią atėjusi kairiojo sparno socialistų partijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Edi Ramos (Edžio Ramos), užsibrėžė tikslą sunaikinti šalyje kanapes.

Per kitus dvejus metus buvo sunaikinta milijonai kanapių augalų, kurių rinkos vertė siekė 7 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei du trečdalius tuometinio šalies metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

2014 metais per operaciją prieš narkotines kanapes viename kaime Albanijos pietuose buvo nušautas policijos pareigūnas.

Albanija tebėra pagrindiniame prekybos sunkiaisiais narkotikais maršrute. Policija vis dar kovoja su pavieniais kanapių auginimo atvejais, tačiau ne taip intensyviai nei prieš dešimtmetį.

The post Albanijos parlamentas įteisino medicinines kanapes appeared first on LAIKMETIS.

„Stiprėjant precedento neturinčiai ortodoksijos nelaimei Ukrainoje ir neapsakomoms ortodoksų tikinčiųjų kančioms pasiekus kulminaciją, kuo greičiau turėtų būti sušauktas Ekumeninis ortodoksų susirinkimas, kurį, kaip žinoma, sukviečia ekumeninis patriarchas ir kuris veikia net kai kurioms Vietinėms Bažnyčioms nedalyvaujant, kaip buvo 2016 m. Kretoje vykusiame Šventajame ir Didžiajame Ortodoksų Bažnyčios susirinkime", - sakoma pareiškime.

„Skaudžios bažnytinės problemos, kilusios pastaraisiais metais ir neseniai Afrikoje, dėl kurių atsirado aiškių įtrūkių Vietinių Ortodoksų Bažnyčių santykiuose ir plačiai paplito ortodoksų tikinčiųjų susirūpinimas, nesprendžiamos vienų Bažnyčių grandininėmis atsakomosiomis priemonėmis, o kitų - konsensuso rinkimu per žiniasklaidą", - pridūrė Albanijos Bažnyčia.

„Albanijos Ortodoksų autokefalinės Bažnyčios atsakingas požiūris yra išreikštas oficialioje bažnytinėje korespondencijoje, Generalinio sekretoriato pranešimuose ir bus tiesiogiai pateiktas kompetentingam organui - Visuotinei Ortodoksų tarybai arba Sinodui, kuris pagal sinodalumo principą vienintelis gali išspręsti pagrindines problemas ir užtikrinti Ortodoksų Bažnyčios vienybę bei taiką visame pasaulyje", - apibendrinama komunikate.

The post Albanijos Ortodoksų Bažnyčia ragina sušaukti visuotinį ortodoksų susirinkimą appeared first on LAIKMETIS.

Premjeras Edi Rama (Edis Rama) sakė, kad prezidentas Iliras Meta turėtų būti atleistas. E. Ramos Socialistų partija kaltina I. Metą pažeidus konstituciją, nes jis prieš balandžio 25-osios rinkimus užėmė politinę poziciją ir išreiškė paramą opozicijai.

Praėjusią savaitę įstatymų leidėjai įkūrė tyrimų komitetą, turintį nuspręsti, ar surengti I. Metos apkaltą. 49 socialistų parlamentarai pareiškė, kad I. Meta nevykdė savo konstitucinės pareigos užtikrinti nacionalinę vienybę.

Socialistai per rinkimus laimėjo 74 iš 140 vietų parlamente ir galėjo patys vieni suformuoti vyriausybę. Vis dėlto I. Metos apkaltai reikėtų dviejų trečdalių daugumos parlamente, kurios socialistai neturi, ir Albanijos Konstitucinio Teismo pritarimo.

I. Meta yra sakęs, kad nepripažins parlamentinio komiteto teisėtumo. Prezidento spaudos tarnyba kol kas neatsakė į prašymus pakomentuoti E. Ramos žodžius.

Rinkimų kampanijos metu I. Meta kaltino E. Ramą vadovavimu „kleptokratiniam režimui” ir visos įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teismų valdžios sutelkimu savo rankose.

Albanijos prezidento vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, bet turi tam tikrų įgaliojimų teismų sistemos ir ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu. Prezidento vaidmuo bendrai laikomas apolitišku, bet I. Meta reguliariai konfliktuoja su E. Ramos vyriausybe.

I. Metos kadencija prezidento poste turėtų baigtis 2022 metų liepą.

The post Albanijos premjeras nori atleisti šalies prezidentą appeared first on LAIKMETIS.