Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Už Akcizų mokesčio įstatymo pataisas, numatančias didesnius mokesčius alkoholiui ir rūkalams, balsavo 116 parlamentarų, o susilaikė penki.

Netrukus 71 parlamentarui registravusis ir 67 Seimo nariams balsavus už, buvo padidinti akcizai kurui ir degalams.

Parlamentas ketvirtadienį priima paketą įstatymų, leisiančių finansavimą gynybai padidinti iki 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP).

The post Seimas padidino alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus appeared first on LAIKMETIS.

„Aš vis dėlto žvelgčiau į akcizų nustatymą būtent šioms prekių grupėms ne kaip į biudžeto pajamų šaltinį. Taip, tai, be jokios abejonės, yra tam tikras biudžeto pajamų šaltinis. Vis dėlto šiais akcizais siekiama reguliuoti alkoholio vartojimą ir skatinti tą gyvenimo būdą, kuris yra siektinas“, – žurnalistams Anykščiuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda. 

Šalies vadovas pažymėjo, kad akcizai Lietuvoje nėra tokie dideli, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse. 

„Palyginimui galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Australijoje cigarečių pakelis kainuoja 35 eurai. Mūsų akcizai tikrai nėra tokie dideli, kaip daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių“, – sakė G. Nausėda.

Palyginimui galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Australijoje cigarečių pakelis kainuoja 35 eurai. Mūsų akcizai tikrai nėra tokie dideli, kaip daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių

„Kas taip pat yra pozityvu, kad pagaliau galime planuoti šiek tiek toliau į priekį. Tie trejų metų planai leidžia prisitaikyti tiek vartotojui, tiek alkoholio ir tabako pramonės atstovams“, – pridūrė šalies vadovas.  

G. Nausėda pripažino, kad augant alkoholio ir tabako akcizams didėja paskatos ir kontrabandai. Tačiau, pasak šalies vadovo, jos galimybę sumažintų būtent pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymas. 

Finansų ministerija trečiadienį pateikė Akcizų įstatyme siūlomą įtvirtinti trejų metų akcizų didinimo planą. Jį tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, akcizus siūloma didinti siekiant, kad nedidėtų šių prekių įperkamumas bei vartojimas, taip pat nemažėtų akcizų dalis augančiose jų kainose bei valstybės biudžete.

Skaičiuojama, jog padidinus akcizus biudžeto pajamos per trejus metus išaugų 126,7 mln. eurų.

The post G. Nausėda: akcizai alkoholiui ir tabakui - priemonė skatinti siektiną gyvenimo būdą appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarams pirmadienį bus pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną.

Taip pat pakeitimais siūloma atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino – 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizu apmokestinamą kurą siekiama vėl leisti naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse.

Tokias Vyriausybės inicijuojamas pataisas Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka, jas numatoma priimti sesijos pabaigoje ketvirtadienį.

Vyriausybės inicijuojamas pataisas Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka

Vyriausybė pripažino, kad šių metų sausį įsigaliojęs gazolių naudojimas tik žemės ūkio technikoje iš esmės apribojo galimybes žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams naudotis gazolių kvotomis, o smarkiai keltas SND akcizas pernelyg staigiai padidino veiklos kaštus verslui ir išlaidas dujas naudojantiems gyventojams.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo kovo) neteks 10,7 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.  

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina. Pasak I. Hofmano, akcizas turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje jis siekia 13 eurų, o Latvijoje tokio akcizo nėra.

G. Nausėda mano, kad nuo sausio padidintas SND akcizas turėtų būti kompensuotas ir tuomet grąžintas iki šių metų buvęs tarifas. 

Aplinkos ministerija siūlė SND akcizą, kurį moka gyventojai ir verslas, sumažinti iki 70,58 euro už toną. Vyriausybė tam nepritarė, bet ministras Simonas Gentvilas teigė, kad analogiškas isūlymas gali atsirasti Seime.  

Naujas akcizas ir liberalizuotas lengvatinių gazolių naudojimas įsigaliotų kovo 1 dieną.

Taip pat neeilinės parlamento sesijos darbotvarkėje įrašytas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimasis prašant panaikinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Jam norima pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

Seimas taip pat svarstys Vyriausybės siūlymą dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pastariesiems įvedant papildomą patikrinimą pasienyje, kitus projektus.

The post Seimas pradeda neeilinę sesiją, spręs žemdirbių, akcizų klausimus appeared first on LAIKMETIS.

 Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus.  

„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.   

Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių.  

Tuo metu „laisvietis“ Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį į lengvatas žemdirbiams įsigyjant kuro. Anot jo, šiuo atveju buvo galima priimti ir griežtesnius sprendimus.

Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie  nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.  

Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie  nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas mano, kad pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį. 

„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – teigė A. Gedvilas. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika aiškino, kad Lietuvos gyventojai mokės už taršą, kurią sukelia tranzitu važiuojantis transportas. 

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl tokio įstatymo nukentės Lietuvos konkurencingumas. 

„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – žurnalistams prieš posėdį Seime sakė parlamentaras.

„Antras dalykas, šitas įstatymo projektas skubinamas, nes Europos Komisija pareikalavo, kad jis būtų pateiktas ir jam būtų pritarta dėl RRF lėšų atidarymo Lietuvai“, – pridūrė jis. 

A. Butkevičius taip pat nuogąstavo, kad padidinus mokesčius išaugusios sąnaudos gali būti perkeltos į prekių ir paslaugų kainą bei didinti infliaciją. 

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad pakeitimams pritaria, jie yra reikalingi. 

„Akcizams pritarsime ir ką daryti, žmonės dažniausiai yra nelaimingi, tačiau vis dėlto, kaip sakoma, reikia ir ne pats pagrindinis dalykas yra lyginimas, konkurencingesni ar nekonkurencingesni tapsime. Tai tokie dalykai, kuriuos valstybė turi, nori – nenori, imti ir spręsti“, – prieš balsavimą Seime teigė ji. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pakeitimai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis. 

„Žaliųjų mokesčių plėtra, kadangi tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai“, – prieš posėdį Seime teigė G. Skaistė.  

M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.  

Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas. 

Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip buvo siūloma anksčiau.  

Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.  

Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.

The post Pasiruoškite degalų kainų šuoliui - Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą appeared first on LAIKMETIS.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dar 2021 metais Seimui pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 25.   

Seimas nusiteikęs nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyjant pigesnio žaliojo bei šildymui skirto raudonojo dyzelino. Parlamentarai pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui šių dviejų rūšių kurui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas. 

Seimas taip pat pritarė siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų, kaip siūlė ministerija. 

Jei pataisos bus priimtos, dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Jei pataisos bus priimtos, dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą

Taip pat pritarta siūlymui prie akcizų tarifų nuo 2025 metų skaičiuoti CO2 dedamąją. Ji būtų taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais. 

Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus, akmens angliai – iš pradžių siektų 21,8 euro, bet kasmet iki 2030-ųjų didėjant pasiektų 130,8 euro, o šildymui skirtoms durpėms – atitinkamai 16,6 ir 99,6 euro už toną.  

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pataisos leistų iki 2030 metų atsisakyti iškastinio kuro, be to, Lietuva labiausiai vėluoja įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl transporto taršos mažinimo. 

„Šis paketas nebus Lietuvos deindustrializacijos paketas“, – Seime žadėjo ministras.  

„Lietuva tikrai negyvens ir nesukurs savo gerovės (...) iš prekybos Kalvarijos degalinėje, Lietuva kurs gerovę, žengdama atsinaujinančios energetikos keliu ir įmonės taps pasaulio lygiu konkurencingos“, – kalbėjo S. Gentvilas.  

Ministro teigimu, gyventojams jau išdalinta 46 mln. eurų paramos pasikeisti raudonuoju dyzelinu, anglimi, gamtinėmis dujomis kūrenamus katilus, milijardinė parama skirta renovuoti pastatus, o netrukus prasidės 40 mln. eurų paramos dalybos gyventojų saulės jėgainėms ant namų stogų. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad pakeitimais siekiama teisingumo, nes kai kurie  labiausiai teršiantys sektoriai yra privilegijuoti. 

„Daugiau teršiantys turi mokėti daugiau arba keisti elgesį“, – tvirtino komiteto pirmininkas.   

„Pokyčiai yra ne tik apie naštą, bet ir galimybes“, – pridūrė jis, primindamas, kad CO2 mokesčius turi ir Lenkija (nuo 1990 metų), ir Latvija (2004 metų), Estija (nuo 2000 metų). 

Pasak M. Lingės, žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša. 

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino, kad iškastinis kuras negali būti pigus, nes „jis yra grėsmė mūsų pramonei“: „Padaro mus pažeidžiamus energetinės nepriklausomybės prasme“. 

Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad žalieji akcizai jautriai „paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką“, tačiau, pasak jo, tokios priemonės nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų. Be kita ko, jis pabrėžė, kad 2022 metais dyzelinių automobilių buvo registruota daugiau negu iki tol įregistruotų elektrinių. 

V. Gapšys prognozavo, kad dėl didesnių akcizų kils kainos.

„Persikels ta kaina visur: ir į maisto produktus, ir į kitus. Todėl mokėsime mes visi, teršiame ar neteršiame. Turėtume būti žymiai atidesni ir įsigilinti (...), nes taip iki galo neaišku, kaip skatinsime kitus transporto būdus, rūšis, kad galėtume sumažinti taršą ir pasiekti tikslus, nes galiausiai į klausimą taip ir nėra atsakyta“, – tvirtino jis. 

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad akcizo didėjimo įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų 0,1 procentinio punkto, o su dedamąja – 0,3 punkto.    

 Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti ŠESD 21 proc. palyginti su 2005 metų rodikliais.   

The post Seime skinasi kelią žaliosios politikos kuro akcizai appeared first on LAIKMETIS.

„Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų. Nėra tiesa, kad degalai ypač brango. Priimta eilė įsipareigojimų Europos mažinti degalų vartojimą, Lietuva irgi juos priėmė ir matome, kad vėluojame, ypač su transporto taršos mažinimu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras. 

Anot jo, vietoj importuojamos užsienietiškos produkcijos – naftos ar dujų išteklių – siekiama, kad būtų naudojama atsinaujinanti energija.

„Tai nuosekli valstybės politika atsisakinėti iškastinio kuro, pereidinėti ant švaresnio sveikatai, tausesnio kitokio transporto, šildymo, kitokios pramonės, energetikos ir šitas akcizų paketas į tai orientuotas“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais mokės šimtamilijonines baudas, jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų. 

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais mokės šimtamilijonines baudas, jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, jog ekonominiu požiūriu dabar nėra geras laikas didinti akcizus. Be to, Lietuvos degalinės praras klientų, vykstančių tranzitu, o dalis šalies gyventojų gali vykti pigesnių degalų į Lenkiją. 

„Jau dabar esame išmesti iš konkurencinės aplinkos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kai dėl vieno cento net vyksta konkurencinė kova, ypač tranzitiniam transportui, kuris važiuoja per mūsų šalį į Europą, mes prarandame klientus“, – sakė V. Šukys. 

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos prezidentas Vismantas Baršys kalbėjo, kad nuo 2015 metų gaminami tiek benzinu, tiek dyzelinu varomi automobiliai yra vienodai taršūs, todėl anot jo, neteisinga labiau didinti akcizą dyzelinui.

„Taršumai yra labai vienodi, kodėl baudžiamas dyzelinas, transportas, krovininiai automobiliai, o paskui verkiama, kad didėja infliacija. Nematau reikalo bausti dyzelino. Bet koks kuras sudega, jis vienodai teršia aplinką naujuose automobiliuose. Taip, senesniuose (...) taršos yra dyzeline daugiau, bet kalbame apie labai senus automobilius“, – sakė V. Baršys. 

Tuo metu elektromobilių ekspertas, elektromobilių sistemas gaminančios bendrovės „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis teigė, kad ministerija „eina teisingu keliu“, o siekiant didinti švarios energijos gamybą akcizai degalams turėjo didėti jau anksčiau.

Įprastam dyzelinui šiuo metu taikomas 372 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas, tačiau nuo 2024 metų jį planuojama didinti iki 466 eurų (toks taikomas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų. Be to, nuo 2025 metų būtų įvedama CO2 dedamoji, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangintų dar keliais centais.

Pataisos, be to, numato siaurinti iškastiniam kurui taikomas lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti gazolių, akmens anglies, kokso ir lignito akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

The post S. Gentvilas: akcizus kurui reikia didinti, kad atsisakytume iškastinio kuro appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą. Be to, jie siūlo netgi didinti akcizus, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

Akcizus galima būtų mažinti tik trumpam 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad akcizų mažinimas ekonominiu požiūriu nėra geras sprendimas, tačiau suprantant politinę aplinką, jis būtų logiškas. Jis pabrėžia, kad jei akcizas degalams būtų sumažintas, reikėtų apibrėžti tam pakankamai trumpą laikotarpį.

„Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai, bet dabartiniame globaliame kontekste, ir Lietuva apkritai, esame išsilaikę sausį, vasarį, kovą su labai nedaug tokios tiesioginės paramos, kuri reikalautų biudžeto lėšų, kalbant apie energetikos išteklių kainų šuolio amortizavimą“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

„Politiškai jis būtų logiškas, bet jis tuomet turėtų būti labai akivaizdžiai surištas su pakankamai trumpu laikotarpiu, tai būtų kelių, gal trijų mėnesių laikotarpis“, – pridūrė jis.

Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai

T. Povilauskas sako, kad jei būtų apsispręsta mažinti akcizą degalams, būtų verta pagalvoti, ar jį taikyti tik dyzelinui, ar ir benzinui: „Dabar yra didesnės problemos su dyzelino didmenine rinka ir jis yra labai stipriai užbrangęs didmeninėje rinkoje. Tai klausimas, ar reikia abiem kuro rūšims, gal galima tik dyzelinui sumažinti“.  

Kai kurie politikai baiminasi, kad mažindama akcizus valstybė dar padidins perdirbėjų ar prekybininkų maržas, kurios yra ir taip per didelės, tačiau T. Povilauskas sako, kad rizikų yra, bet mažmeninėje rinkoje veikia ir konkurencija. 

„Puikiai matome skirtumus tarp degalinių, ypač praėjusią savaitę matėsi akivaizdžiai, kokie buvo skirtumai tarp skirtingų degalinių tinklų. Pasakyti, kad jie visi judino kainas vienodu tempu, tikrai taip nebuvo“, – kalbėjo jis. 

Reikėtų mažinti ir akcizus, ir PVM

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, jei Vyriausybė siekdama sumažinti degalų kainas mažintų ir jų akcizus, ir PVM – toks kompleksinis sprendimas galėtų duoti gerą efektą.

„Tai būtų labai geras sprendimas, nes vien akcizo mažinimas efekto neduos, o taikant jį kartu su PVM mažinimu, tada galima pasiekti pastebimų kainų redukcijų“, – BNS teigė ekonomistas.

„Aišku, visada reikia atsižvelgti ir į mūsų oligopolinio verslo požiūrį, nes liks neaiškumas, ar jie nepasiliks šios dalies savo kišenėje“, – pridūrė A. Bartkus.

Jo teigimu, Vyriausybė pagal Europos Sąjungos reglamentą kasmet schematiškai didindama akcizus dyzelinui daro sisteminę klaidą.  

„Pernai akcizus degalams apskritai reikėjo palikti ramybėje. Jų didinimo planą, išeidama iš tuometinių dyzelinių ir benzininių variklių technologijų, kažkada nustatė ES, tačiau technologijos yra pasikeitusios, tuo tarpu tie ES minimumai neperžiūrėti. Biurokratizmas“, – tvirtino A. Bartkus.

„Modernus dyzelinis euro 6 standarto variklis yra santykinai švarus – teršia tiek pat ar net mažiau nei benzininis, tuo tarpu mūsų komercinis transportas iš esmės yra atsinaujinęs, o jis didžia dalimi yra varomas dyzeliu“, – pridūrė ekonomistas.

Siūlo didinti akcizus 

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas nepritaria valdžios idėjai peržiūrėti ir galbūt sumažinti akcizą degalams. Anot ekonomisto, šiuo metu svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą, o tai kartu galėtų padėti išspręsti aukštos naftos kainos problemą ir išlaikyti griežtą Vakarų šalių toną Rusijos atžvilgiu.

„Nemanau, kad tai yra geras sprendimas. Tiesiog degalų kaina turi sumažinti jų paklausą, o tai išspręstų ir brangstančios naftos problemą. Nes kai paklausa mažėja, mažėja ir kaina. Taip būtų pasiekti ir Vakarų šalių tikslai, nes turėtume efektyvias sankcijas Rusijai, o naftos kaina nebūtų labai didelė“, – LRT teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, siekiant mažinti degalų paklausą kaip tik būtų galima svarstyti galimybę akcizą degalams dar labiau padidinti, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

„Galima atsisakyti nebūtinų kelionių, svarstyti apie alternatyvų transportą. Yra geras laikas pagalvoti apie elektromobilio įsigijimą, nes elektros kaina jau nebėra tokia didelė kaip, tarkime, gruodžio mėnesį. O degalų kaina yra gerokai didesnė. Tad elektromobilio atsipirkimas dabar yra pakankamai neblogas“, – svarstė ekonomistas.

Akcizų mažinimas nedaug ką pakeistų 

A. Bartkaus teigimu, jei Vyriausybės pastangomis pavyktų sumažinti degalų kainą, tai apribotų ir kitų produktų kainų augimą.

„Žinoma. Be jokios abejonės, nes logistika sudaro tikrai reikšmingą kitų produktų sąnaudų dalį. Tai būtų savotiškas laikinas stabdis kainoms“, – sakė jis.

Tuo metu SEB analitikas T. Povilauskas mano, kad akcizo sumažinimas nedaug ką pakeistų, nes dyzelinas atpigtų vos 5 centais, todėl būtų galima galvoti ir apie kitas priemones, didinančias jautriausių visuomenės grupių pajamas. 

„Ekonomiškai gal ir galima būtų paieškoti ir kitų priemonių, nes stipriai brangsta išlaidos ir visuomeninio transporto vežėjams visų savivaldybių. (...) Ir, aišku, žiūrint bendrą vaizdą, ką Vyriausybė ketina daryti, galbūt atrasti ir kitų priemonių, kaip labiau pagelbėti ir kam, nes pirmenybė šiuo atveju yra žmonėms, kurių pajamos yra iš biudžeto ir tai dažniausiai yra pensininkai, netekto darbingumo, socialinių išmokų gavėjai, jie jautriausi šitame kainų šuolyje. Tai klausimas, gal per pajamų prizmę žiūrėti“, – sakė ekonomistas.   

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas. Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.

Anot A. Bartkaus, kad toks mokesčių mažinimas būtų tvarus sprendimas, visai Europai per pusmetį žūtbūt reikėtų „nulipti nuo tos Rusijos energijos išteklių adatos“, o tam esą galėtų padėti nelauktas faktorius – Kinija.

„Jeigu Kinija pradeda pirkti rusiškus energinius išteklius už kapeikas, mums atsilaisvina energiniai ištekliai, kuriuos Kinijai tiekia Australija ir Amerika. Jie tampa mums, Europai, prieinami. Tai padėtų stabilizuoti degalų kainą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ekonomistas. 

Naftos kainos smuko 

WTI naftos kainos antradienį smuko iki žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos: balandžio mėnesio ateities sandorių WTI kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, o gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio.

Staigus kainų smukimas fiksuotas praėjus vos kiek daugiau nei savaitei, kai abiejų rūšių nafta pabrango daugiausia per beveik 14 metų. 

„Jei tokios naftos kainos išsilaikys, kuro kaina Lietuvoje artimiausiu metu turėtų ženkliai sumažėti. Esant tokioms naftos kainoms, A95 benzino kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 1,54, o dyzelino – 1,45 euro. Be abejo, didelio neapibrėžtumo laikotarpiais kuro gamintojų ir pardavėjų maržos yra linkusios išaugti, tad kuro kaina kurį laiką gali būti kiek didesnė, tačiau ilgainiui konkurencija atlieka savo darbą ir kainos sugrįžta į fundamentalų lygį“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas. 

Pasak jo, dėl krentančių naftos kainų visų pirma reikėtų padėkoti Kinijai, dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus karantine vėl įkalinusiai ištisus miestus, bei JAV, kuri deda visas pastangas didinti naftos pasiūlą. Rusijos įstrigimas Ukrainoje bei prasidėjusios derybos taip pat mažina įtampą naftos bei kitų žaliavų rinkose, teigia ekonomistas.  

The post Dalis ekonomistų – už degalų akcizo mažinimą, kiti sako, kad jį reikia dar labiau didinti appeared first on LAIKMETIS.