G. Norkūnas, be to, teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą svarstantis skųsti teismui ir neketina grįžti į viešąjį sektorių. 

„Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Norkūnas. 

Jis teigė tokią informaciją žinantis iš asmeninių pokalbių su kolegomis. Tačiau viceministras nekomentavo, ar jie priiminėjo su „Ignitis grupe“ susijusius sprendimus.  

„Neturiu pilnos informacijos, tikrai turėtumėte atlikti savo tyrimą“, – teigė G. Norkūnas, atsakydamas į klausimus, kiek ir kokias sritis kuruojančių viceministrų turi arba turėjo „Ignitis grupės“ akcijų.  

Finansų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad G. Norkūnas traukiasi iš pareigų. Viceministras teigė sprendimą atsistatydinti priėmęs po to, kai trečiadienį susipažino su VTEK sprendimu.

„Vakar gavau Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, pilną sprendimą, su visais motyvais. Susipažinau. Įvertinau motyvus ir įvertinau tai, kaip VTEK išplečiamai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą ir priėmiau sprendimą trauktis iš pareigų“, – teigė G. Norkūnas.  

Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų“

Prašymą trauktis finansų ministrei Gintarei Skaistei jis teigė įteikęs ketvirtadienį ryte, tačiau, pasak jo, G. Skaistė trauktis iš pareigų jo neragino – tokį sprendimą G. Norkūnas tikino priėmęs pats. 

Jis pakartojo nesutinkantis su tuo, kaip VTEK vertina Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą bei interpretuoja privačius interesus.

„Faktiškai kalbama ne apie finansinę ar nefinansinę naudą taip, kaip tai yra apibrėžiama įstatyme, o įvardinama kaip finansinės naudos įgijimo perspektyva“, – kalbėjo G. Norkūnas.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad mano sąžinė yra rami. Aš žinau, kad mano asmeniniai interesai niekada nebuvo viršesni nei viešieji interesai ar valstybės interesai. Priimdamas sprendimus (...), kurie VTEK nuomone, yra susiję su mano asmeniniais interesais, tikrai nesivadovavau savo interesais“, – pridūrė jis.

„Nenoriu, kad dėl mano klaidų deklaracijoje kentėtų Finansų ministerijos kolegos, jų sprendimai ir institucijos reputacija“, – kalbėjo viceministras. 

G. Norkūnas teigė svarstantis VTEK sprendimą skųsti teismui. 

„Šiuo metu tą sprendimą žiūri teisininkai, bet apsisprendęs nesu. Atvirai kalbant, aš pasitraukiu, į viešąjį sektorių negrįšiu ir man tas teismo sprendimas būtų iš principo nereikalingas“, – teigė G. Norkūnas.

„Bet viešo intereso prasme, aiškumo prasme, manau, kad to aiškumo reikėtų“, – pridūrė jis.

G. Norkūnas pripažino padaręs klaidų teikdamas ir taisydamas viešųjų ir privačių interesų deklaraciją. 

„Kai pirmą kartą LRT žurnalistai kreipėsi ir atkreipė dėmesį, tą ir pasakiau, patvirtinau, kad turiu akcijų, vadinasi, netinkamai yra atskleista ir atitinkamai tada visuomenei gali kilti klausimų“, – kalbėjo finansų viceministras. 

Tai, kad G. Norkūnas pažeidė įstatymą, praėjusį trečiadienį paskelbė VTEK. Ji nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus.

Po šio sprendimo apie viceministro atsistatydinimą užsiminė Prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija.

Pats G. Norkūnas BNS anksčiau teigė, kad pirmiausia nori susipažinti su komisijos argumentais ir tuomet tarsis su ministre G. Skaiste.

The post Atsistatydinęs viceministras G. Norkūnas: „Ignitis" akcijų turi ir kiti viceministrai appeared first on LAIKMETIS.

„Komisija nusprendė, kad kilo interesų konfliktas priimant tam tikrus sprendimus, susijusius su „Ignitis grupe“, nustatė, kad viceministras teikdamas savo deklaracijas privačių interesų neatskleidė taip, kaip reikalauja įstatymas“, – trečiadienį BNS sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.

Pasak jo, viceministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. 

VTEK sprendime pažymima, kad kuruodamas „Ignitis grupės“ veiklą finansų viceministras nuo 2021 metų sausio 5 dienos iki 2022 metų lapkričio 24 dienos dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant su ja susijusius sprendimus ir taip veikė interesų konflikto situacijoje bei pažeidė įstatymą.

Taip pat konstatuota, kad G. Norkūnas privačių interesų deklaracijose nenurodė duomenų apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas ir tuo pačiu apie privatų interesą.

Taip pat konstatuota, kad G. Norkūnas privačių interesų deklaracijose nenurodė duomenų apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas ir tuo pačiu apie privatų interesą

Finansų ministrei Gintarei Skaistei rekomenduota ateityje nustatant viceministrų kuravimo sritis įvertinti su jų privačiais interesais susijusias rizikas.

G. Norkūnas BNS teigė, kad su komisijos sprendimu dar nėra susipažinęs, jį turėtų gauti per penkias dienas, o kol kas situacijos nekomentuos.

„Šiandien buvo posėdis, kuriame dalyvavau, atsakiau į klausimus, po posėdžio gavau elektroniniu paštu iš VTEK pranešimą, kuriame sakoma – sprendimas, kuriame atsispindės argumentai ir motyvacija, bus pateiktas per penkias darbo dienas. Susipažinęs su sprendimu turbūt ir komentuosiu, o dabar neturiu ką komentuoti. Iš spaudos matau, koks jų sprendimas, bet to tikrai per mažai komentuoti“, – trečiadienį sakė viceministras.

Šiuo metu viceministro deklaracijoje nurodoma, kad 2020 metų spalį jis įsigijo „Ignitis grupės“ akcijų, o jų skaičius nesuteikia reikšmingos įtakos įmonės valdyme. 

Apie galimą G. Norkūno interesų konfliktą pirmasis pranešė LRT Tyrimų skyrius. Pernai lapkritį jis paskelbė, kad tiesiogiai už „Ignitis grupės“ veiklą atsakingas finansų viceministras yra jos akcininkas ir gauna dividendų, tačiau tai jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Viešai kilus klausimams dėl galimo interesų konflikto finansų ministrė G. Skaistė pernai lapkritį pakeitė G. Norkūno kuruojamas veiklos sritis ir „Ignitis grupės“ priežiūrą laikinai pavedė viceministrui Mindaugui Liutvinskui. 

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, jog žinojo apie G. Norkūno turimas „Igničio grupės“ akcijas, tačiau dėl to problemų neįžvelgusi. Anot jos, apie akcijas viceministras ją informavo pradėdamas darbą ministerijoje, dėl to vyko konsultacijos su VTEK.

G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos įmonės sprendimų priėmimui turėti negali. 

The post VTEK: finansų viceministras supainiojo viešuosius ir privačius interesus appeared first on LAIKMETIS.

„Nebeparduosiu jokių akcijų 18–24 mėnesius“, – ketvirtadienį pareiškė E. Muskas.

Iš pradžių verslininkas teigė neketinantis pardavinėti „Tesla“ akcijų dvejus metus, tačiau vėliau apsigalvojo ir pareiškė, jog pristabdys pardavimus bent vieneriems metams.

E. Muskas praėjusią savaitę pardavė „Tesla“ akcijų dar už 2,58 mlrd. JAV dolerių, o nuo balandžio, kai reikalai pakrypo link „Twitter įsigijimo, pardavė akcijų už beveik 23 mlrd. JAV dolerių.

Didelė šių pajamų dalis buvo skirta finansuoti 44 mlrd. JAV dolerių vertės socialinės žiniasklaidos įmonės įsigijimą, o nuo to laiko E. Musko vadovavimas socialiniams tinklui pasižymėjo tikru chaosu.

Per mažiau nei du mėnesius E. Muskas paskelbė apie virtinę vienas kitą keičiančių sprendimų, išgąsdinusių reklamos užsakovus ir sukėlusių vartotojų nerimą.

Verslininkas atleido pusę socialinio tinklo darbo jėgos, sumažino turinio moderatorių skaičių ir išformavo pasitikėjimo ir saugos patarėjų tarybą.

Jis atsisakė taikyti kovos su dezinformacija apie COVID-19 taisykles ir pareikalavo pateikti baudžiamuosius kaltinimus vyriausiajam Jungtinių Valstijų užkrečiamųjų ligų pareigūnui bei patarėjui pagrindinio atsako į COVID-19 pandemiją  klausimais Anthony Fauci (Entoniui Faučiui).

„Tesla“ investuotojai pavargo nuo nesibaigiančio „Twitter“ chaoso, kuris, anot jų, atitraukė ekscentriškojo generalinio direktoriaus dėmesį nuo elektromobilių gamintojos – pagrindinio jo turto šaltinio.

Balandžio 1 dieną – paskutinę prekybos dieną prieš E. Muskui paskelbiant apie „Twitter“ akcijų pirkimą – „Tesla“ rinkos vertė buvo didesnė nei 1,1 trln. JAV dolerių.

Nuo tada bendrovė prarado beveik du trečdalius savo vertės, tuo metu konkuruojančios gamintojos mažina „Tesla“ dominuojančią padėtį elektromobilių rinkoje.

Penktadienį „Tesla“ akcijos atpigo 1 proc. iki 123,74 JAV dolerio.

Balandžio 1 dieną jų vertė siekė po 360 JAV dolerių.

Rekordines aukštumas akcijų vertė buvo pasiekusi 2021 metų lapkritį – po 414 JAV dolerių už akciją.

Teksase įsikūrusi bendrovė savo svetainėje kiek anksčiau šį mėnesį pradėjo siūlyti 3 750 JAV dolerių nuolaidą savo sedanui „Model 3“ ir padidinto pravažumo modeliui „Model Y“, tačiau trečiadienį nuolaidą padvigubino iki 7 500 JAV dolerių tiems, kurie pasiims automobilį dar iki gruodžio 31 dienos.

The post Nebeparduosiu jokių akcijų 18–24 mėnesius - E. Muskas appeared first on LAIKMETIS.

Šis posakis išvertus į šiuolaikinę kalbą reiškia, kad egzistuoja dvigubi standartai, kai tokius pačius įvykius vertiname ne vienodai, remdamiesi simpatijomis ir antipatijomis, galia ir poveikio mechanizmais.

Neseni įvykiai mūsų viešojoje ir politinėje erdvėje eilinį kartą įrodo, kad dvigubi standartai tiesiog veši.

Štai menų fabriko „Loftas“ bendraįkūrėja, buvusi pramogų verslo veikėjo Viktoro Diawaros žmona Živilė Diawara pateko į policijos akiratį – visuomenėje žinoma moteris buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę, nes į pareigūnų rankas garsi verslininkė pateko su, kaip įtariama, haliucinogeninių grybų narkotikais.

Jei panašus įvykis būtų nutikęs paprastai moteriai iš provincijos miesto, tuomet jos šeima sulauktų įvairių valstybinių institucijų dėmesio. Jei jos istorija patektų į žiniasklaidą visuomenės teismas būtų negailestingas – degredė, marozė, iš tokių reikia paimti vaikus ir pan. Tačiau mūsų žinomu atveju visa žiniasklaida, influenceriai stojo mūru už Vilniaus elito žmogų ir vanojo veikiančius šiuo metu įstatymus.

Nors jei būtų laikomąsi visų teisinių procedūrų į Diawarų šeimą turėjo būti iškviesti vaiko teisių pareigūnai ir pradėtas vaiko situacijos vertinimas, kurio esminis klausimas, ar vaiko aplinka saugi, mažiausiai, turėjo būti skirta atvejo vadyba.

Be to, nesenai LRT paskelbė, jog  finansų viceministras G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, kad turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo. Svarbu pastebėti, kad viceministras bendrovę tiesiogiai kuruoja.

LRT taip pat atskleidė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su Energetikos ministru D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia tai padaryti.

Vyriausybės narių sąsajos su „Igničio grupe“ valdantiesiems ir  menstryminei žiniasklaidai nekelia problemų. Gal todėl, kad jie priklauso „teisingos“ partijos ratui? Prisiminkime kai kurių politikų likimus analogiškose situacijose anksčiau.

Štai 2013 m. žiniasklaida informavo apie anuometės socialdemokratų vyriausybės Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kelionę į Kazachstaną bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu. Ministrė buvo atstatydinta per aštuonias dienas.

Kitas herojus – 2018 m. valstiečių deleguotas Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris kritikos sulaukė žiniasklaidai paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas. B. Markauskas teigia turėjęs žodinius savininkų sutikimus.

Tačiau ministrą atsistatydinti paraginus prezidentei Daliai Grybauskaitei, jis taip ir padarė, nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nurodė, kad B. Markausko ar jo motinos ūkininkės Sofijos Markauskienės veikloje nėra nustatyta nusikalstamos veikos požymių, tačiau galėjo būti neteisingai deklaruoti pasėliai siekiant gauti ES išmokas.

Taip atrodo mūsų tikrovė – esame padalinti į jupiterius ir jaučius. Ir visai suprantama, kad jaučiai pyksta ant jupiterių. Juk ir jie norėtų to, ką gali jupiteriai. Deja, valdo ne jaučiai, o jupiteriai, kurie turi galią ir valdžią. Jie nustato žaidimo taisykles, kurios lemia, kad vienų dalia yra žemė, o kitų – dangus.

Taip atrodo mūsų tikrovė – esame padalinti į jupiterius ir jaučius.

Atidėdami į šalį metaforas turėtume pastebėti, kad politikų elgesys jau neturėtų stebinti. Kita vertus, sunku suprasti, kad tiek metų matome vis tą patį vaizdą: politikai vis įkliūna į keblias situacijas.

Galėtume sakyti, kad jie nepasimoko, tačiau turėtume paklausti, kodėl taip yra. Kodėl žmonės, kurie yra išrinkti arba paskirti tarnauti bendruomenei, jos interesams taip šiurkščiai pamyna paprasčiausius padorumo, etikos principus?

Tokių atvejų galėtume priskaičiuoti dešimtimis. Maža to, kad politikai išvengia atsakomybės už savo veiksmus – mes piliečiai apsiprantame su tuo. Toliau šie žmonės yra partijų lyderiais, renkami į parlamentą, nuolatos šmėžuoja blizgių žurnalų puslapiuose ir pramoginėse televizijos laidose. Kažkas piktinasi, kažkas graso, kažkas ironiškai šypsosi.

Jaučiui tik lieka rupšnoti savo žolę ir liūdnomis akimis žiūrėti į Jupiterį.

Šalies elitas ir toliau demonstruoja, kad jie yra tikri jupiteriai.

The post Tomas Viluckas. Kai jaučiai gyvena su jupiteriais appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Prezidentūros, visuomenei neturi kilti nė mažiausių abejonių dėl pareigūnų privačių interesų poveikio jų sprendimams. 

Prezidentūros teigimu, tai, jog bendrovę tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras G. Norkūnas turi „Ignitis grupės“ akcijų ir to nebuvo tinkamai deklaravęs, yra labai rimtas reputacijos šešėlis Finansų ministerijai.

„Energetikos krizės kontekste tokio pobūdžio informacija yra labai rimtas reputacijos šešėlis Finansų ministerijai, valdančiai didžiausios valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis grupė“ akcijas. Net sukelta regimybė, kad neskaidriai veikiant gali būti piktnaudžiauta tarnyba ir galbūt pasipelnyta iš krizės, kenkia žmonių pasitikėjimui valstybe, kelia abejonių, ar valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, – rašoma BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.

Energetikos krizės kontekste tokio pobūdžio informacija yra labai rimtas reputacijos šešėlis Finansų ministerijai

Pasak jo, „ši situacija privalo būti nedelsiant ištirta atsakingų institucijų, privalo būti atsakyti visi klausimai ir priimta atitinkama politinė atsakomybė“.

Komentuodama paviešintą faktą, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi ir įmonė, susijusi su energetikos ministru D. Kreiviu, kuris šių sąsajų nedeklaravo, Prezidentūra nurodo, kad tai turi būti patikrinta ir įvertinta.

„Prieš skiriant D. Kreivį energetikos ministru jis užtikrino prezidentą, kad neturi plačių interesų energetikos sektoriuje, o tais atvejais, kai jų bus, juos deklaruos ir nusišalins nuo sprendimų priėmimo. LRT tyrimo informacija, kad su ministru susijusi bendrovė turi „Ignitis grupės“ akcijų, tačiau tai nėra deklaruota, turi būti patikrinta ir įvertinta“, – teigia Prezidentūra.

„Visuomenei neturi kilti nė mažiausių abejonių, kad energetikos ministro sprendimai gali būti paveikti jo privačių interesų“, – pabrėžiama komentare.

LRT antradienį paskelbė, jog G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo. Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.

Finansų ministerija BNS patikslino, kad G. Norkūno viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje apie įsigytas „Ignitis grupės“ akcijas kurį laiką buvo klaida – nurodyta šio sandorio pabaiga kaip 2020 metų gruodžio 31-oji, tačiau vėliau ji buvo patikslinta su tebesitęsiančiu ryšiu su „Ignitis“.

LRT taip pat atskleidė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia tai padaryti.

The post Prezidentūra: D. Kreivio ir G. Norkūno elgesys kenkia žmonių pasitikėjimui valstybe appeared first on LAIKMETIS.

Kitas opozicijos atstovas „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar to reikalauja įstatymas.

„Kai deklaruoji išskirtinį skaidrumą, kaip deklaravo Šimonytės (premjerės Ingridos Šimonytės – BNS) Vyriausybė, manau, tokias akcijas tikrai reikia deklaruoti, juolab energetikos ministras priima sprendimus dėl energetikos srities ir tame tarpe buvo priiminėjami sprendimai dėl „Ignitis“. Manyčiau čia buvo prievolė deklaruoti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Širinskienė.

Kai valdantieji buvo opozicija, sėkmingai skųsdavo ministrus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. (...) Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins

„Kai valdantieji buvo opozicija, sėkmingai skųsdavo ministrus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. (...) Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins“, – kalbėjo ji. 

„Kai esi energetikos ministras, tikrai didžiulė atsakomybė, kad dėl tavo veiklos nekiltų ne tik kad tiesioginio interesų konflikto, bet kaip šiuo atveju nesiginčijame, matyt, kad yra interesų konflikto regimybė“, – pridūrė politikė.

A. Širinskienės vertinimu, nepaisant to, kiek akcijų įsigyta, ekonominis interesas atsiranda nuo neapibrėžtos sumos, todėl svarbus pats jų turėjimo faktas, kurį reikėtų deklaruoti. 

Kelias „Ignitis grupės“ akcijas turintis V. Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar iš jų to reikalauja įstatymas.

„Tie asmenys, kurie priima sprendimus ir jautrius sprendimu vien dėl to skaidrumo bendro turėtų tai padaryti nepaisant to, ar įstatymas numato jiems tą prievolę konkrečiai, ar jie patys turėtų tai susivokti. Tai yra jautri sritis, ypač matant, kaip ta energetikos situacija dabar vystosi ir kad dabar vieni ar kiti sprendimai su tomis įmonėmis susiję, tai aš manau, kad tikrai tai praverstų padaryti tas deklaracijas“, – žurnalistams Seime sakė jis.

V. Gapšio teigimu, aiškios deklaracijos politikams būtų padėjusios išvengti papildomų klausimų.

„Sistema tikrai yra nesudėtinga, man atrodo, netgi automatiškai daugumą tų sandorių išmeta, parodo, kad galima juos deklaruoti. Man nekilo problemų, tai buvo kelių minučių klausimas tos deklaracijos užpildymas, ar aš būtinai privalėjau tai daryti – tai aš manau, kad neprivalėjau, bet, matot, tas apsidraudimas pasiteisino, būčiau, matyt, atsakinėjęs į kitus klausimus šiandien, jeigu būčiau to nepadaręs“, – kalbėjo V. Gapšys.

LRT antradienį paskelbė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia šią sąsają deklaruoti.

Be to, pasak LRT, finansų viceministras Gediminas Norkūnas nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.

The post Skandalas: „Ignitis grupės" akcijų turi ir su Energetikos ministru susijusi įmonė appeared first on LAIKMETIS.

Finansų ministrės teigimu, G. Norkūnas prieš pradėdamas darbą ministerijoje ją informavo, jog turi įmonės akcijų, dėl to ministerijos Personalo skyrius konsultavosi su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Buvo sutarta, jog bus deklaruota, kad akcijos yra, ir tuomet kiekvieno sprendimo atveju bus vertinama, ar kuravimas vieno ar kito sprendimo daro įtaką asmeninei naudai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Skaistė.

„Viceministras sandorį dėl akcijų įsigijimo buvo deklaravęs, galbūt ten yra detalių ar kaip sandorį, ar kaip turimas akcijas, iš principo situaciją dėl turimų akcijų žinau ir konsultavimasis su VTEK vyko, tai kažkokių netikėtų naujienų, kurių būčiau nežinojusi, nesužinojau“, – pridūrė ji. 

G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos sprendimų priėmimui turėti negali. 

Dividendai, kurie gaunami iš įmonės, santykinai yra nedideli vertinant įmonės dydį

„Dividendai, kurie gaunami iš įmonės, santykinai yra nedideli vertinant įmonės dydį, o sprendimai Finansų ministerijoje dėl įmonės ir jos akcijų valdymo priimami kolegialiai, tai reiškia, kad visi specialistai pateikia savo nuomonę, yra deleguojami asmenys į akcininkų visuotinį susirinkimą, o akcininkų lūkesčių laišką pasirašo ministras“, – sakė G. Skaistė.

„Man atrodo, kad išskaidymas sprendimų priėmimo algoritmo leidžia diversifikuoti rizikas“, – pridūrė ji. 

LRT antradienį paskelbė, jog G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.

The post Finansų ministrė: viceministro akcijos „Ignitis grupėje" problemų nekelia appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo projektu siekiama mažinti elektros kainą panašiais būdais, kuriuos pasirinko Estijos parlamentas, 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmęs įstatymų pataisas, kurios visą padidėjusių elektros kainų amortizavimo naštą perkelia analogiškai Lietuvos UAB „Ignitis grupė“ – „Eesti Energijai“.

Lietuva tokio pat žingsnio žengti negali, nes valstybė nebekontroliuoja „Igničio grupės“ – 26,92 procentai jos akcijų buvo parduotos privatiems investuotojams. Pastarieji reikalauja, kad ši įmonė dirbtų su viršpelniais, o tai Lietuvoje labai kelia elektros kainas.

„Siekdamas, kad UAB „Ignitis grupė“ šiuo itin brangių elektros kainų laikotarpiu laikinai dirbtų be pelno ir tokiu bei kitais būdais mažintų elektros kainas galutiniams vartotojams, o tai įmanoma tik tokiu atveju, kai šios grupės 100 proc. valdytų Lietuvos valstybė, teikiu įstatymo projektą dėl 26,92 procentų UAB „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimo iš privačių investuotojų valstybės naudai“, – teigė P. Gražulis.

Šias akcijas siūlau išpirkti tomis pačiomis kainomis, kokiomis privatūs investuotojai jas įsigijo – už 450 mln. eurų. Būtų teisinga ir garbinga užsienio bankams nesiekti viršpelnių Lietuvos gyventojų elektros antkainių sąskaita

„Šias akcijas siūlau išpirkti tomis pačiomis kainomis, kokiomis privatūs investuotojai jas įsigijo – už 450 mln. eurų. Būtų teisinga ir garbinga užsienio bankams nesiekti viršpelnių Lietuvos gyventojų elektros antkainių sąskaita“, – pabrėžė įstatymo iniciatorius.

P. Gražulis praeitą savaitę įregistravo tris pataisas Elektros energetikos įstatymui, kuriomis taip pat Estijos pavyzdžiu siekiama mažinti elektros kainas:

• suteikti galimybę elektros vartotojams be sankcijų per 5 dienas pakeisti elektros tiekėją,
• nustatyti visoms elektros gamybos ir teikimo grandinėje dalyvaujančioms įmonėms ne didesnį nei 10 proc. antkainį,
• jų finansines ataskaitas skelbti viešai,
• leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumams pirmiausia išduoti jau veikiančioms įmonėms jų pačių reikmėms pagal jų praeitais kalendoriniais metais suvartotą kiekį ir tik tada, jei dar lieka prisijungimo galių, jas išdavinėti kitiems rinkos subjektams.

The post Petras Gražulis siūlo išpirkti „Ignitis grupės" akcijas appeared first on LAIKMETIS.

Muskas neseniai paskelbė, kad bandys įsigyti 100 procentų „Twitter“, siekdamas sukurti tikrą laisvo žodžio platformą. Muskas pasiūlė nupirkti visą „Twitter“ už 54 procentų priemoką pagal tikrąją akcijų vertę.

„Twitter“ direktorių valdyba, dėl kurios bendrovė priėmė daugybę cenzūros priemonių, panaudojo įmonės „nuodų piliulės“, metodą, kad sumažintų Musko valdomas akcijas, siekiant susilpninti jo dabartinę padėtį tarp kitų „Twitter“ akcininkų.

Dar nepatvirtinti pranešimai rodo, kad E. Muskas ruošiasi imtis atsakomųjų veiksmų, bendradarbiaudamas su įvairiais papildomais investuotojais. Kaip paaiškėjo, Muskas jau turi sąjungininkų. Floridos valstija yra bendrovės akcininkė per valstijos pensijų fondą, o DeSantis šiuo metu tiria, kokių veiksmų galėtų imtis jo valstija, kad sutrukdytų „Twitter“ valdybos pastangoms.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje DeSantis paskelbė, kad teisininkų komanda šiuo metu svarsto, kaip valstybė galėtų laikyti „Twitter“ valdybą „atskaitingą už jų pareigų akcininkams pažeidimą“.

E. Muskas „Twitter“ platformoje ketvirtadienį perspėjo, kad valdyba netrukus gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis „pažeidę akcininkų valdybai patikėtus įsipareigojimus“.

Vis dėlto Muskas nepaminėjo fakto, kad gubernatorius Ronas DeSantis bus tas, kuris vadovaus šiam kaltinimui.

„Nenoriu eikvoti išteklių vien tam, kad galėčiau išsiųsti pranešimą spaudai ar pan. Turiu galvoje, kad tikrai norime jaustis turėdami tvirtą pagrindą, kad galime laimėti šią bylą“, – WJXT sakė DeSantis.

„Twitter“ valdyba atmetė pasiūlymą vien dėl ideologinio nusistatymo

„Galiu pasakyti, kad tiesiog pažvelgus į tai, ką dažniausiai kalba specialistai, jei esate tokioje situacijoje valdyboje, jums tikrai reikia parduoti akcijas. Tai būtų didžiulė grąža jūsų akcininkams. Turiu omenyje, kad dauguma žmonių ir jų investicijos per metus išaugtų 20 proc.

DeSantis teigė, kad „Twitter“ valdyba atmetė pasiūlymą vien dėl ideologinio nusistatymo.

„Jei Muskas būtų koks pamišęs kairysis, pasiryžęs cenzūruoti daugiau dešiniųjų nuomonių, ar „Twitter“ atmestų jo pasiūlymą? Žinoma ne. Jie reklamuojasi kaip atviros platformos. Jie reklamuojasi, kaip suteikiantys galimybes išreikšti save ir bendrauti su kitais žmonėmis, tačiau jų cenzūriniai sprendimai yra pagrįsti pažiūrų diskriminacija“, - teigė gubernatorius.

Aronas Solomonas – vyriausiasis „Esquire Digital“ teisės analitikas – „The Western Journal“ balandžio 11 d. ataskaitoje sakė, kad Muskas per kelias dienas bandys nusipirkti visą socialinių tinklų platformą. Po trijų dienų ši prognozė išsipildė.

„Elonas Muskas yra tas žmogus, kuris gali labai greitai viską pakeisti nuo nulio iki 60, nesvarbu, ar tai būtų „SpaceX“, ar „Tesla“, ar bet kas, ką jis nori padaryti“, – „The Western Journal“ sakė Solomonas.

Dabar kyla klausimas, ką Muskas darys toliau – ypač dabar su šiuo naujuoju aljansu politikoje?

The post E. Muskas telkia pajėgas, siekdamas perimti visą socialinio tinklo „Twitter" valdymą appeared first on LAIKMETIS.

Muskas, kuris tapo didžiausiu „Twitter“ akcininku, per pastaruosius kelis mėnesius įsigijęs 9,2 procento akcijų, viešai passisiūlė įsigyti 100 procentų bendrovės akcijų už 54,20 JAV dolerių už akcijos dalį, tai 18 procentų daugiau, palyginus su „Twitter“ kaina akcijų biržoje. Musko nurodyta kaina, siūlomas bendras „Twitter“ akcijų pirkimas iš viso kainuotų 43 mlrd. JAV dolerių.

Savo viešai paskelbtame pranešime „Twitter“ valdybos pirmininkui E. Muskas teigė, kad jo pasiūlymo motyvas buvo žodžio laisvės propagavimas visame pasaulyje

„Investavau į „Twitter“, nes tikiu, kad jis gali tapti žodžio laisvės platforma visame pasaulyje, kaip ir tikiu, kad žodžio laisvė yra būtinybė demokratijos veikimui", - rašė milijardierius.

Investavau į „Twitter“, nes tikiu, kad jis gali tapti žodžio laisvės platforma visame pasaulyje.

„Tačiau investuodamas suprantu, kad įmonė nei klestės, nei pasitarnaus šiam visuomenės poreikiui dabartine savo forma. „Twitter“ turi būti pakeista į akcinę bendrovę. Mano pasiūlymas yra geriausias ir galutinis, ir jei jis nebus priimtas, turėsiu persvarstyti savo, kaip akcininko, poziciją. „Twitter“ turi nepaprastą potencialą. Aš jį atskleisiu", - dėstė E. Muskas.

„Twitter“ anksčiau siūlė Muskui vietą „Twitter“ valdyboje mainais už garantiją, kad milijardierius nepirks daugiau nei 14,9 procento bendrovės akcijų. 15 procentų yra esminė riba, suteikianti akcininkams daugiau teisių kai kuriuose teisiniuose įmonės sprendimuose.

Kovo 25 d. Elonas Muskas surengė apklausą socialiniame tinkle „Twitter“, klausdamas sekėjų, ar jie mano, kad platforma laikosi žodžio laisvės principo, kuris, jo teigimu, yra „būtinas funkcionuojančiai demokratijai“.

Apklausoje balsavo daugiau nei 2 milijonai „Twitter“ vartotojų, iš kurių 70 procentų teigė netikintys, kad platforma laikosi žodžio laisvės principų. Žymūs konservatoriai taip pat atsakė į apklausą ragindami Muską nusipirkti platformą

SEC paraiškos rodo, kad apklausos metu Muskas jau buvo įsigijęs savo 9,2 proc. akcijų. Milijardierius savo akcijas įsigijo sausio mėnesį, o daugiau nei devynis procentus pasiekė kovo 14 d., 11 dienų iki savo „Twitter“ apklausos.

The post Elonas Muskas siūlosi pirkti 100 proc. „Twitter" akcijų, nori atkurti žodžio laisvę appeared first on LAIKMETIS.