Cistersų ordinas pritarė, kad Airijoje būtų uždarytos trys vyrų abatijos, o viena jų 882 metų Mellifonto abatija (Armagho vyskupija).

Visos trys vienuolių bendruomenės bus sujungtos į vieną. Bendruomenė įsikurs Šv. Juozapo abatijoje, Roskrėje. Joje bus 26 nariai, įskaitant tris naujokus.

Šiuo metu Airijoje veikia šeši cistersų vienuolynai, įskaitant vieną moterų.

Airijos žiniasklaidoje pasirodo informacija, kad uždarius vienuolyną, Mellifonto abatija bus pertvarkyta taip, kad joje galėtų apsigyventi 300 migrantų.

Abatija įsikūrusi kaime, kuriame gyvena tik 864 gyventojai.

The post Airijoje bus uždaryta senovinė abatija, kurioje turėtų įsikurti migrantai appeared first on LAIKMETIS.

Darbas rengiant įstatymo projektą ir priimant jį prasidėjo po teisingumo ministrės Helen McEntee (Helen Makenti) pareiškimo. Savo kalboje pareigūnė teigė, kad į teisės aktą bus įtrauktas neapykantos nusikaltimų elementas.

Teisingumo ministrė pareiškė: „Mano nuomone, mums reikia atnaujinti 1989 m. įstatymą. Esu visiškai įsitikinusi, kad tai turėtų būti kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Norėčiau užtikrinti, kad neapykantos nusikaltimų draudimas pirmą kartą būtų įtvirtintas įstatyme. Esame pirmoji šalis Europoje, įvedusi tokią priemonę, ir esu įsitikinusi, kad ji mums gyvybiškai reikalinga.“

Įstatyme „lytis“ apibrėžiama kaip asmens biologinė arba socialinė lytis, kurią asmuo laiko savo pageidaujama lytimi arba su kuria jis identifikuojasi (tai apima ir transseksualus), taip pat kitos nei vyriška ir moteriška lytys.

Airijos visuomenė šiuo klausimu pasidalijo į dvi stovyklas. Tradiciškai konservatyvūs airiai išreiškė prieštaravimus.

The post Airija oficialiai pripažino socialinę lytį appeared first on LAIKMETIS.

Šį straipsnį rašyti nelabai noriu, bet manau, kad turėčiau. Apmatai formavosi mano galvoje, kai žiūrėjau „Eurovizijos“ dainų konkursą.

Mano dvejonės kyla iš to, kad puikiai žinau, jog Bambie Thug eurovizinė daina „Doomsday Blue“ (liet. „Mėlyna lemtinga diena“) yra didelis smūgis socialiai tradicinių pažiūrų žmonėms. Nenoriu būti apžvalgininku, kuris įsižeidžia ir barasi dėl visko. Gerbiu saviraiškos laisvę ir suprantu, kad menininkai kartais meta iššūkį ir mus trikdo. Tačiau kai jo siunčiamoje žinutėje yra okultinių nuorodų, prakeiksmų ir vaizdų, kurie yra piktybiški, tikrai turime teisę reaguoti.

Būdami sąžiningi, turėtume vertinti pasirodymą pagal atlikėjų ketinimus. Šios dainos žodžiai turėtų būti apie tai, kaip kovoti su abejonėmis savimi ir niekada neleisti, kad kas nors priverstų jaustis menkesniu, nei esi. Abi šios idėjos yra pagirtinos. Tačiau kaip Bambie Thug dainos žodžiai patvirtina šią idėją, nesuprantu: „Avada Kadavra, sakau, kad sunaikinčiau / jausmus, kuriuos turiu, kurių negaliu išvengti / per suktus liežuvius ant tavęs uždėtas užkeikimas / kad visos gražuolės tavo lovoje ištrūktų iš tavo rankų ir tave nuliūdintų / ir visus dalykus, kuriuos norėtum turėti, prarastum“.

Jei kas nors privertė mane jaustis menkesniu, nei esu, ar galiu tai panaikinti prakeikdamas jį? Ar nuo to viskas klostysis geriau?

Kiekvieno mačiusio, kaip demoniškos jėgos griauna atskirų žmonių gyvenimus, nereikia įtikinėti, kad tai žalinga ir pavojinga. Visi turėtume susirūpinti, kai okultizmas normalizuojamas.

„Eurovizijos“ ir daugelio kitų renginių potekstė yra ta, kad atėjo laikas atlyginti žalą asmenims, kurie patyrė tradicinių visuomenių represijas. Dabar laikoma nusikaltimu prieš žmoniją, jei kas nors trukdo išreikšti save taip, kaip jam atrodo tinkama.

Krikščionys turi pripažinti, kad šį judėjimą paskatino rimtos praeities klaidos, padarytos krikščionybės, kai ji buvo aukštumoje, laikais. Airija, kuri yra Bambie Thug gimtinė, turi atsakyti. Kai krikščioniškasis tikėjimas palaiko jėgų pusiausvyrą, rezultatai dažnai būna bjaurūs. Bažnyčia buvo kalta dėl piktnaudžiavimo ir represijų. Šiuo metu matome tam tikrą atsaką į tai.

Kiekvieno mačiusio, kaip demoniškos jėgos griauna atskirų žmonių gyvenimus, nereikia įtikinėti, kad tai žalinga ir pavojinga.

Šiuo metu ryškėja lūžio linija tarp ultraliberalų, siekiančių laisvių, dėl kurių kyla pavojus išardyti visuomenės struktūrą, ir jiems besipriešinančių autoritarų. Noriu atsiriboti nuo abiejų grupių.

Prezidentas V. Putinas sako Rusijos žmonėms, kad jis saugo juos nuo liberalios Europos, kuri užsiima savęs žalojimu. Galbūt jis net turi tam pagrindo. Tačiau negalima įstatymais priversti žmonių laikytis socialinių ar religinių normų. Senasis Testamentas rodo, kad įstatymas yra bejėgis padaryti žmones gerus. Paulius mus moko, kad Įstatymas gali tik parodyti, jog mums reikia išsigelbėti nuo savidestrukcinių polinkių (Rom 8, 3). Įstatymas nušviečia, kur nuklydome, bet tik meilė gali pakeisti mūsų širdis.

Be abejo, krikščionys gali rasti naujų būdų pranešti, kad kai kurios saviraiškos formos, net ir tos, kurios tiesiogiai nekenkia kitiems, kenkia pačiam žmogui. Krikščionybės paradoksas, kad savo tikrąją tapatybę atrandame tik praradę save Kristuje (Mt 10, 39). Daugėja sociologinių įrodymų, kad žmonėms suteikiant vis daugiau galimybių rinktis, kaip save apibrėžti, vis dažniau kyla depresija ir nerimas.

Nenoriu būti savanaudis teisuolis, raginantis žmones stoti į vieną gretą. Nesu toks žmogus. Pernelyg gerai žinau, kad ir mane reikia gelbėti nuo netvarkos, kurią taip dažnai pridarau. Tačiau noriu pasakyti, kad „Eurovizija“ nėra žmogaus klestėjimo formulė. Padarykime viską, ką galime, kad įžiebtume šviesą ten, kur šiuo metu yra tik tamsa.

The post Turėtume susirūpinti, kai normalizuojamas okultizmas appeared first on LAIKMETIS.

Pastaruosius dvejus metus Airijos Senate svarstytas 2022 m. Smurto ar neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų įstatymo projektas bus tęsiamas, tačiau iš jo bus pašalinti „neapykantos kalbos“ elementai. Pranešama, kad teisingumo ministrė Helen McEntee (Helen Makenti) nusprendė neįgyvendinti šių įstatymo projekto dalių, nors ji vis dar ketina sugriežtinti galiojančius neapykantos kurstymo teisės aktus.

„Dėl neapykantos kurstymo elemento nėra sutarimo, todėl dėl jo bus sprendžiama vėliau“, - kalbėjo ji.

Įstatymo projektui priešinosi krikščionys, įstatymų leidėjai, žodžio laisvės šalininkai ir JAV verslo magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas). „ADF International" (liet. Tarptautinis laisvės gynimo aljansas) džiaugiasi šiuo žingsniu, tačiau įspėja, kad pagal galiojančius įstatymus neapykantos kurstymas Airijoje tebėra neteisėtas.

„Cenzūrą remiantys veikėjai ateityje gali siekti priimti atskirą naują įstatymą, - sakoma organizacijos pranešime spaudai. - Stebint visam pasauliui, Airijos žmonės pasakė „Ne“ valstybinei cenzūrai, ir tai veikia“.

Sakydama, kad tokie įstatymai kelia valstybinės cenzūros ir priespaudos pavojų, teisių gynimo grupė neapykantos kalbos elementus pavadino „vienu iš toliaregiškiausių šiuolaikinės demokratijos žodžio laisvės suvaržymų“.

Jau anksčiau buvo išreikštas susirūpinimas dėl naujojo įstatymo, kuriuo kriminalizuojamas neapykantą „galinčios“ kurstyti medžiagos, pavyzdžiui, memų ir nuotraukų, išsaugotų mobiliuosiuose telefonuose, laikymas, o pažeidėjams siūloma skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. „ADF International" kritikavo, kad nėra aiškaus apibrėžimo, ką reiškia „neapykanta“.

„Užuot saugojęs žodžio laisvę ir visuomenės saugumą, šis įstatymas galėtų sukurti drakonišką netolerancijos precedentą tiems, kurie išreiškia įsitikinimus, nesutampančius su valstybės patvirtinta ortodoksija, - teigė organizacija. - Nepopuliarią kalbą reikia labiausiai apsaugoti, o laisvoje visuomenėje laisvas žodis yra būtinas. Asmenys turėtų turėti galimybę reikšti savo įsitikinimus be baimės ar priespaudos. Airijos vyriausybė nusprendė ginti žodžio laisvę“.

Birželio mėnesį „Christian Daily International“ pranešė apie nacionalinę apklausą, kuri atskleidė kad ketvirtadalis apklaustų Airijos gyventojų nerimauja dėl žodžio laisvės, nes šalyje svarstomi neapykantos kalbos įstatymai. Apklausą, kurioje dalyvavo 1027 suaugusieji, kovo mėnesį atliko bendrovė „Whitestone Insight“.

Airijos evangelikų aljanso vykdomasis direktorius Nickas Parkas (Nikas Parkas) nemato neapykantos nusikaltimų pavojaus evangelikų krikščionims, jei jie gyvena vadovaudamiesi etinėmis savo tikėjimo nuostatomis.

„Evangelikų aljansas Airijoje tiki žodžio laisvės svarba ir tuo, kad krikščionys atsakingai naudojasi šia laisve, kad būtų geri Jėzaus Kristaus atstovai“, - kalbėjo jis „Christian Daily International".

Pasak jo, krikščionims skubiai reikia išmokti kalbėti apie bekompromisę biblinę tiesą taip, kad ji būtų ir teisinga, ir maloninga.

„Airijai siūlomame neapykantos kalbos įstatyme yra daug nuostatų ir išimčių, todėl pagrįstos teologinės ar akademinės diskusijos neturėtų būti kriminalizuojamos, - teigė N. Parkas. - Mano asmenine nuomone, atsižvelgiant į teisės akto formuluotę, sunku suprasti, kaip krikščionys galėtų pakliūti į įstatymo taikymo sritį, jei jie elgiasi ir kalba taip, kaip turėtų elgtis ir kalbėti krikščionys.“

The post Airijos vyriausybė atsisakė planų įtraukti „neapykantos kalbą“ į teisės aktus appeared first on LAIKMETIS.

Dublino Aukštasis Teismas nurodė Enochą Burke'ą (Inoką Berką) nubausti už nepagarbą teismui po to, kai jis atkakliai lankėsi Vilsono ligoninės mokykloje Vestmito grafystėje, pažeisdamas teismo draudimą, neleidžiantį jam įžengti į mokyklos patalpas, praneša „Irish Times“.

Mokytojas yra evangelikų krikščionis. Jis buvo nušalintas nuo pareigų 2022 m. rugpjūtį už atsisakymą vartoti translyčio mokinio pageidaujamus įvardžius. Nors vėliau buvo atleistas, jis apskundė nušalinimą ir - kaip praneša žiniasklaida - kol laukiama rezultato, lieka mokyklos darbo užmokesčio sąraše.

Rugsėjo 2 d. teisėjas Michaelas Quinnas (Maiklas Kvinas) nusprendė, kad E. Burke'as „nuolat negerbia“ ankstesnių teismo nutarčių ir turi likti įkalintas Mountjoy kalėjime tol, kol sutiks jų laikytis, pranešė laikraštis.

Per pirmadienio teismo posėdį E. Burke'as apkaltino teismą pamynus jo religines teises. „Tai pasityčiojimas iš teisingumo“, - sakė jis teisėjui. Jis teigė, kad yra baudžiama už jo krikščioniškus įsitikinimus dėl lyties, rašo „Sky News".

Mokytojas jau yra praleidęs daugiau kaip 400 dienų kalėjime per du ankstesnius įkalinimus už panašius sprendimus dėl nepagarbos teismui.

Paskutinis jo išleidimas įvyko birželio pabaigoje, kai mokykla užsidarė vasaros atostogoms, pranešė visuomeninis transliuotojas RTÉ.

Tuo metu paskelbtame vaizdo pareiškime mokytojas pasidalijo asmeninėmis teisinės kovos pasekmėmis: „Aš čia praleidau 400 dienų iš eilės ir iš manęs buvo atimti dveji mano gyvenimo metai“.

„Mountjoy kalėjimas, - liūdna vieta. Daug labai nuoširdžių žmonių, kuriuos, sakyčiau, nuvylė valstybė, vyriausybė, o kai kuriais atvejais ir teismai.“

Vilsono ligoninės mokykla - tai internatinė mokykla, esanti maždaug už 88 km į vakarus nuo Dublino, kuri didžiuojasi savo Airijos Bažnyčios paveldu ir „krikščioniškos praktikos bei mokymo puoselėjimu“.

Koedukacinės mokyklos valdyba siekė, kad E. Burke'as būtų suimtas po to, kai rugpjūčio 22 d. prasidėjus naujam semestrui jis vėl pradėjo lankyti mokyklą.

Mokytojas tvirtina, kad jo atleidimas negalioja, remdamasis nagrinėjama apeliacija. Kaip rašo „Irish Independent“, mokyklos vadovybė tvirtina, kad jo buvimas trukdo darbuotojams ir mokiniams.

Peržiūros posėdis teisme numatytas spalio 11 d.

The post Airijos mokytojas trečią kartą įkalintas po ginčo dėl translyčių įvardžių appeared first on LAIKMETIS.

Pranešama, kad kunigas Paulas Murphy (Polas Merfis) ketvirtadienį prie Renmoro kariuomenės kareivinių pakrantės mieste Golvėjuje buvo kelis kartus subadytas peiliu.

50-metis kunigas per išpuolį patyrė sunkius, bet gyvybei pavojaus nekeliančius sužalojimus. Jis buvo nuvežtas gydyti į netoliese esančią Golvėjaus universitetinę ligoninę.

Pranešama, kad dėl išpuolio buvo suimtas 16-metis.

Airijos ministras pirmininkas Simonas Harrisas (Saimonas Harisas) penktadienį „X" teigė, kad jis buvo „informuotas apie šokiruojantį incidentą prie Renmoro kareivinių praėjusią naktį ir mano mintys yra su ligoninėje esančiu gynybos pajėgų nariu“.

„Noriu padėkoti gynybos pajėgų personalui ir Gardai už jų veiksmus ir reakciją“, - kalbėjo premjeras.

The post Airijos valdžios institucijos tiria katalikų kapeliono subadymo peiliu atvejį appeared first on LAIKMETIS.

Prieš paskyrimą nuncijumi 2022 m. pabaigoje Treanoras ėjo Dauno ir Konoro vyskupijos vyskupo pareigas. Su naujomis pareigomis popiežius Pranciškus jam taip pat suteikė asmeninį arkivyskupo titulą.

Dauno ir Konoro vyskupas Alanas McGuckianas pirmadienį sakė, kad Treanoras „nuolat skyrė savo gyvenimą Evangelijos skelbimui, pažeidžiamųjų sielovadai ir socialinei Bažnyčios misijai".

„Dėkodami Dievui už arkivyskupo Noelio Treanoro ilgametę tarnystę ir tarnystę, patikime jį Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Pavedu jo sielą į Dievo rankas ir meldžiu, kad jis galėtų džiaugtis amžinuoju poilsiu", - sakė vyskupas.

N. Treanoras gimė 1950 m. Kalėdų dieną Monaghano grafystėje. Jis studijavo Šv. Patriko koledže Meinute ir 1976 m. birželio 13 d. buvo įšventintas į kunigus.

Vėlesniais dešimtmečiais jis ėjo daugybę pareigų, tarp jų - vikaru ir ligoninės kapelionu Monaghane bei Klogherio vyskupijos dvasininkų susirinkimo koordinatoriumi.

The post Mirė Airijos arkivyskupas, apaštališkasis nuncijus ES N. Treanoras appeared first on LAIKMETIS.

„Tikime, kad kiekvienas sunkiai sergantis žmogus kartu su visais, kurie rūpinasi jo priežiūra, kad ir kokios sunkios būtų aplinkybės, yra globojamas besąlygiškos Dievo meilės", - pažymėjo vyskupai.

„Priimdama įstatymus dėl savižudybės su pagalba ar eutanazijos, valstybė prisidėtų prie nepagydomai sergančių žmonių, norinčių, kad jais būtų rūpinamasi, ir norinčių gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą, kol mirtis natūraliai ateis, pasitikėjimo pakirtimo."

Katalikų Bažnyčia jau seniai remia paliatyviąją slaugą nepagydomos ligos akivaizdoje, kuri apima holistinį žmogaus kančios valdymą. Pagal katalikų mokymą pagalbinė savižudybė ir eutanazija, kurios abi susijusios su sąmoningu gyvybės atėmimu, niekada nėra leistinos, nors „ypatingų priemonių" medicininio gydymo atsisakymas ir leidimas mirčiai įvykti natūraliai gali būti moraliai leistinas.

The post Airijos vyskupai smerkia pasiūlymą dėl pagalbinės savižudybės appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį 37-erių politikas sakė, kad jam didelė garbė būti paskirtam partijos vadovu. 

Manoma, kad premjeru S. Harrisas bus paskirtas kito mėnesio pradžioje, kai parlamentas grįš po atostogų. 

Kiek anksčiau šią savaitę Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) paskelbė, kad atsistatydins, kai tik bus išrinktas jo įpėdinis.

Trečiadienį L. Varadkaras nurodė, kad sprendimą trauktis iš premjero ir partijos „Fine Gael“ vadovo postų priėmė dėl asmeninių ir politinių priežasčių ir nurodė neturįs tvirtų ateities planų. Jis teigė, kad planuoja likti dirbti parlamente kaip įstatymų leidėjas.

„Po septynerių metų kadencijos nebesu tinkamiausias žmogus šiam darbui“, – trečiadienį nurodė 45-erių L. Varadkaras. 

„Mano atsistatydinimo priežastys yra asmeninės ir politinės, bet daugiausia – politinės“, – sakė jis, tačiau detalesnės informacijos nepateikė. 

Po kelias valandas trukusio balsavimo S. Harrisas užsitikrino daugumos „Fine Gael“ kolegų paramą ir tapo naujuoju partijos vadovu. 

„Fine Gael“ lyderio pavaduotojas Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) pabrėžė, kad naujasis partijos vadovas ir būsimasis ministras pirmininkas yra charizmatiškas politikas, iš kurio tikimasi naujovių. 

Po paskyrimo S. Harrisas padėkojo centro dešiniosios partijos nariams už pasitikėjimą ir sakė, kad už tai jiems atsilygins sunkiu darbu, kasdiene atsakomybe, nuolankumu ir pilietiškumu. 

S. Harrisas, išdėstęs savo prioritetus, tvirtino, kad „Fine Gael“ pasisako už įstatymą ir tvarką, ir partijos nariams pareiškė, kad nori „atsiimti mūsų vėliavą“ iš nacionalistų, ir sulaukė garsių plojimų.

Jis taip pat pridūrė, kad padidėjus įtampai, sieks geriau suplanuotos ir tvaresnės imigracijos politikos ir kovos su populizmo keliamais pavojais. 

Kalbėdamas apie užsienio politiką, jis paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože ir pasmerkė Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą kaip siaubingą ir neteisėtą. 

The post Naujuoju Airijos premjeru bus aukštojo mokslo ministras S. Harrisas appeared first on LAIKMETIS.

Gimęs Didžiojoje Britanijoje IV a. paskutiniaisiais metais ir jaunystėje per vergų antpuolį išplėštas iš namų, Patrikas tapo vienu didžiausių misionierių, kokius kada nors žinojo Katalikų Bažnyčia.

Šventasis Patrikas ir Airija - daugelis žmonių neįsivaizduoja vienas be kito. Jo vardas yra ir visada bus siejamas su keltų tautos atsivertimu. Šlovingoje evangelizacijos istorijoje nedaugelis šventųjų galėtų pretenduoti į panašius titulus.

Yra daugybė priežasčių žavėtis Patriku: jis buvo Cicerono masto oratorius, apdovanotas gebėjimu paprastus žmones mokyti neįprastai sudėtingų sąvokų, apie jo fizinę ištvermę sklido legendos, jo atkaklumas buvo nepalaužiamas, o asmeninis šventumas akivaizdus visiems, išskyrus tuos, kurie aklai atsisakydavo jį įžvelgti.

Tačiau buvo vienas žmogus, kuriam Patrikas nepadarė tokio didelio įspūdžio, ir tai buvo pats Patrikas.

Skaitant jo paties rašytus tekstus, viena savybė galbūt iškyla aukščiau už kitas - nuolankumas. Iš antikos laikų išliko du jo rašyti kūriniai: „Išpažintis" ir „Laiškas Coroticus kariams". Abiejuose galima susipažinti su Airijos apaštalu jo paties žodžiais.

Šventojo Patriko nuolankumas akivaizdus jo raštuose. Pavyzdžiui, jis taip pradeda savo „Išpažintį": „Aš, Patrikas, nusidėjėlis, paprasčiausias kaimietis, mažiausias iš visų tikinčiųjų ir daugelio labiausiai paniekintas".

Iš Patriko pasakojimų matyti, kad jis buvo lėtapėdis, nuodėmingas ir nepanašus į kitus. Tačiau objektyvi analizė rodo, kad iš tikrųjų jis buvo genialus, šventas ir mylimas visos tautos. Patrikas mylėjo airių tautą, o airiai mylėjo Patriką. Jie taip pat mylėjo Dievą.

Patrikas tapo vienu didžiausių misionierių, kokius kada nors žinojo Katalikų Bažnyčia.

Katalikų istorikas daktaras Warrenas Carrollas knygoje „Krikščionybės kūrimas" (angl. The Building of Christendom) rašo: „Nuostabu, kad airiai pasirodė esą beveik unikaliai imlūs krikščionybei. Jų atsivertimas buvo nepaprastai greitas, nuodugnus ir, svarbiausia, taikus. Vietinė dvasininkija, druidai, bijojo krikščionybės ir jai priešinosi, bet, atrodo, buvo beveik bejėgiai prieš greitą ir nuolatinį jos įsigalėjimą."

W. Carrollas, gerai žinomas dėl savo istorinės minties, kad „vienas žmogus gali pakeisti situaciją", tikrai galėtų remtis šventuoju Patriku, kad apgintų savo teiginį. Patriko pastangomis Smaragdo saloje iš tiesų prasidėjo krikščionybės pavasaris. Jo nuolankumas kartu su pasitikėjimu Dievo meile pasirodė esąs galingas evangelizacijos derinys.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Patrikas su nuostaba ir džiaugsmu žvelgė į tai, kaip noriai airiai priėmė krikščionybę. Jis rašo: „Kaipgi taip atsitiko, kad Airijoje, kur jie niekada nepažino Dievo, bet iki šiol visada puoselėjo stabus ir nešvarius dalykus, pastaruoju metu jie tapo Viešpaties žmonėmis ir vadinasi Dievo vaikais?"

Tikrai tik iš Dievo malonės. Vis dėlto bent dalis jų atsivertimo priežasčių glūdi Patriko tikėjime, drąsoje ir nuolankume.

Nors Patrikas gyveno daugiau nei prieš 15 amžių, jis vis dar turi ko pamokyti mūsų pasaulį šiandien.

Siekdami pašlovinti save, mes išprotėjome. Esame linkę lėtai pripažinti ar padėkoti kitiems, bet žaibiškai pabrėžiame savo pasiekimus ir reikalaujame pripažinimo. Mūsų narciziškame asmenukių pasaulyje dėmesys dažnai nesiekia toliau nei ištiestos rankos atstumas. Žinoma, visa tai turi savo pavadinimą: išdidumas.

Laimei, yra būdų, kaip įveikti šią ydą, ir vienas iš jų - atsižvelgti į šventojo Patriko nuolankumą. Po visko, ką jis nuveikė, ką patyrė, Patrikas nujautė, kad kiti gali padaryti išvadą, jog jis yra didvyris. Tačiau jis juos pamokė, patikindamas, kad visa, ką pasiekė vertingo, buvo „Dievo dovana".

Dievas nori, kad įgyvendintume savo pašaukimą ir kiekvieną pastangą, sutampančia su Jo valia. Tačiau galiausiai mums reikia nuolankumo matyti, kad kiekviena mūsų sėkmė yra Dievo dovana. Šventąjį Patriką galime pagerbti pirmiausia pripažindami šį faktą.

The post Ko šventasis Patrikas vis dar gali pamokyti pasaulį appeared first on LAIKMETIS.