Žurnalistams pasakyta, kad ši taisyklė bus įgyvendinama palaipsniui.

Talibano vyriausybės teismų sistema neseniai paskelbė teisės aktus, kuriais įteisinamos griežtos islamo teisės interpretacijos, valdžios įvestos nuo jų atėjimo į valdžią 2021-aisiais.

„Įstatymas taikomas visam Afganistanui (...) ir bus įgyvendinamas palaipsniui“, įtikinant žmones, kad gyvų būtybių atvaizdai prieštarauja islamo teisei, naujienų agentūrai AFP sakė Dorybių propagavimo ir ydų prevencijos ministerijos atstovas Saifulas Islamas Khyberas (Saifulas Islamas Chyberas).

„Įgyvendinant įstatymą prievartai ne vieta, – nurodė jis. – Tai tik patarimai ir žmonių įtikinėjimas, kad šie dalykai tikrai prieštarauja šariatui (teisei) ir jų reikia vengti.“

Įstatyme išsamiai išdėstytos kelios žiniasklaidai taikomos taisyklės, įskaitant draudimą skelbti visų gyvų būtybių atvaizdus ir nurodymą nepajuokti islamo, nežeminti jo ir neprieštarauti islamo teisei.

Įstatyme išsamiai išdėstytos kelios žiniasklaidai taikomos taisyklės, įskaitant draudimą skelbti visų gyvų būtybių atvaizdus ir nurodymą nepajuokti islamo, nežeminti jo ir neprieštarauti islamo teisei.

Tačiau naujojo įstatymo aspektai dar nėra griežtai vykdomi, o Talibano pareigūnai ir toliau reguliariai skelbia žmonių nuotraukas socialiniuose tinkluose.

„Iki šiol daugelyje provincijų dedamos pastangos įgyvendinti su žiniasklaida susijusius įstatymo straipsnius, tačiau ne visose provincijose tai pradėta daryti“, – nurodė S. I. Khyberas. 

Ministerijos atstovas pridūrė, kad šių veiksmų jau imtasi pietinėje Talibano tvirtovėje Kandahare ir kaimyninėje Helmando provincijoje, taip pat šiaurinėje Tacharo provincijoje.

Pirmieji nurodymai žurnalistams

Pirmadienį žurnalistai Kandahare nurodė, kad iš ministerijos negavo jokio pareiškimo, o moralės policija jų nesustabdė fotografuojant ir filmuojant.

Sekmadienį centrinėje Gaznio provincijoje  Dorybių propagavimo ir ydų prevencijos pareigūnai išsikvietė vietos žurnalistus ir pranešė, kad moralės policija palaipsniui pradės įgyvendinti šį įstatymą.

Jie patarė žurnalistams fotografuoti iš didesnio atstumo ir filmuoti mažiau įvykių, AFP sakė vienas žurnalistas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Žurnalistams Maidano Vardako provincijoje per panašų susitikimą taip pat buvo pasakyta, kad taisyklės bus įgyvendinamos palaipsniui.

1996–2001 metais, valdant Talibanui, buvo uždrausta transliuoti per televiziją ir fotografuoti gyvas būtybes, tačiau nuo 2021-ųjų, kai Talibanas atėjo į valdžią, panaši tvarka nebuvo priimta.

Šį vasarį skelbta, kad Afganistano Kandaharo provincijos, laikomos Talibano lopšiu, valdžia įsakė pareigūnams nefotografuoti ir nefilmuoti gyvų būtybių.

2021 metais Talibo valdžiai perėmus šalies kontrolę, Afganistane dirbo 8,4 tūkst. žiniasklaidos darbuotojų.

Žiniasklaidos sektoriaus šaltinių duomenimis, šiuo metu žiniasklaidoje dirba tik 5,1 tūkst. darbuotojų, iš jų 560 moterų.

Be to, žiniasklaidos stebėsenos grupės „Reporterių be sienų“ (RSF) sudarytame spaudos laisvės reitinge Afganistanas nukrito iš 122 į 178 vietą. Šį reitingą iš viso sudaro 180 valstybių. 

The post Afganistane siekiama uždrausti žiniasklaidai rodyti visų gyvų būtybių atvaizdus appeared first on LAIKMETIS.

Anksčiau skelbta, kad per šaudymą penktadienio vakarą kalnuotame Bamijano mieste žuvo keturi žmonės.

„Nauja informacija yra ta, kad per išpuolį žuvo trys Afganistano piliečiai, iš kurių vienas buvo modžahedas (Talibano narys) ir du buvo civiliai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Abdulas Mateenas Qani (Abdulas Matinas Kanis).

Jis pridūrė, kad visi žuvusieji ir sužeistieji buvo perkelti į sostinę Kabulą.

Penktadienio vakarą grupė žmonių buvo apšaudyta, kai ėjo per turgų Bamijane, esančiame centrinėje Afganistano dalyje, maždaug už 180 km nuo Kabulo.

„Iš aštuonių sužeistųjų, iš kurių keturi yra užsieniečiai, tik vienos pagyvenusios užsienietės padėtis nėra labai stabili“, – teigė jis.

Preliminariais ligoninių duomenimis, kuriuos gavo AFP, sužeistieji buvo iš Lietuvos, Norvegijos, Australijos ir Ispanijos.

Ispanijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad trys iš žuvusiųjų buvo Ispanijos turistai, ir patvirtino, kad dar bent vienas Ispanijos pilietis buvo sužeistas.

Lietuvos užsienio reikalų ministro patarėja Paulina Levickytė BNS teigė, kad ministerija gavo informaciją iš Europos Sąjungos delegacijos Afganistane apie sužeistą lietuvę ir tvirtino, kad jos gyvybei pavojus negresia.

„ES atstovė bendravo su piliete, jos būklė stabili, sužeidimas nekelia pavojaus asmens gyvybei, ji sąmoninga“, – sakoma URM komentare.

„LR URM Konsulinis departamentas palaiko nuolatinį ryšį su ES Delegacijos Afganistane atstove“, – teigiama jame.

Lietuvos URM rekomenduoja nevykti į Afganistaną dėl itin nestabilios šalies saugumo padėties ir didelės teroristinių atakų tikimybės.

Sulaikyti septyni asmenys

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) socialiniame tinkle „X“ rašė esąs „priblokštas žinios apie ispanų turistų nužudymą Afganistane“.

ES atstovai griežčiausiai pasmerkė šį išpuolį.

„Mūsų mintys yra su aukų šeimomis ir artimaisiais, kurie žuvo ir buvo sužeisti per šį išpuolį“, – sakoma bloko pareiškime.

Afganistano vidaus reikalų ministerijos atstovas A. M. Qani teigė, kad vietos saugumo pajėgos sulaikė septynis susijusius su išpuoliu asmenis, bet nepaminėjo, kiek buvo šaulių.

„Sulaikyti septyni įtariamieji, iš kurių vienas sužeistas, tyrimas tebevyksta ir Islamo Emyratas rimtai nagrinėja šį klausimą“, – nurodė A. M. Qani.

Talibano vyriausybė „griežtai smerkia šį nusikaltimą, reiškia gilius jausmus aukų šeimoms ir užtikrina, kad visi nusikaltėliai bus surasti ir nubausti“, sakoma ministerijos pareiškime.

Vienas vietos gyventojas, kuris nenorėjo būti įvardytas, AFP teigė: „Išgirdau kelis šūvius iš eilės, o miesto gatves, vedančias į įvykio vietą, iš karto užblokavo saugumo pajėgos.“

Bamijanas yra turistų lankoma vieta Afganistane dėl retų Budos skulptūrų griuvėsių. Skulptūros 2001 metais buvo susprogdintos Talibano.

Talibano vyriausybės dar oficialiai nepripažino nė viena šalis, tačiau ji priima užsienio turistus.

Oficialiais duomenimis, 2023 metais Afganistane apsilankė daugiau nei 5 tūkst. užsienio turistų.

Penktadienio vakarą į vakarinę Herato provinciją atvykęs vienas užsienio turistas programėlės „WhatsApp“ grupėje, skirtoje keliautojams po Afganistaną, parašė, kad jį ir kitus sustabdė Talibano valdžia ir pasakė, kad „dėl įvykių Bamijane mes nebesame saugūs“.

Bamijano regione daugiausia gyvena šiitų hazarų bendruomenės nariai.

Istoriškai persekiojama religinė mažuma ne kartą tapo grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), kuri juos laiko eretikais, taikiniu.

Sprogdinimų ir mirtininkų sprogdintojų išpuolių skaičius Afganistane smarkiai sumažėjo po to, kai 2021 metų rugpjūtį Talibanas, užgrobęs valdžią ir nušalinęs JAV remiamą vyriausybę, nutraukė sukilimą.

Tačiau kelios ginkluotos grupuotės, įskaitant IS regioninį skyrių, tebekelia grėsmę.

The post Afganistane sužeista lietuvė appeared first on LAIKMETIS.

Šeštadienį Atstovų Rūmai patvirtino naujausią didžiulį karinės ir ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau nei dvejus metus kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Ši pagalba sustiprins Ukrainą ir pasiųs Kremliui stiprų signalą, kad čia nebus antrasis Afganistanas“, – sakė V. Zelenskis interviu NBC laidai „Meet the Press“.

„Jungtinės Valstijos liks išvien su Ukraina, gins ukrainiečius ir [...] demokratiją pasaulyje“, – pridūrė jis.

1979 metais Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną ir pakurstė Šaltojo karo laikų sukilimą. Jungtinės Valstijos finansavo ir apginklavo mudžahidų kovotojus, po dešimtmečio išstūmusius Rusijos pajėgas.

Tuomet Afganistane prasidėjo pilietinis karas, o netrukus į valdžią atėjo griežtosios linijos Talibanas, kuris 1996–2001 metais valdė didžiąją dalį šalies.

2001 metais dėl talibų sprendimo leisti džihadistų grupuotei „Al Qaeda“ suteikti saugų prieglobstį Jungtinės Valstijos įsiveržė į Afganistaną po Rugsėjo 11-osios išpuolių, ir tai išprovokavo dar vieną sukilimą.

Beveik po 20 metų Jungtinės Valstijos galiausiai chaotiškai pasitraukė iš Afganistano, palikdamos išsekusias afganistaniečių pajėgas, o Talibanas įžengė į Kabulą ir vėl užgrobė valdžią.

V. Zelenskis sakė, kad dalis jo paties pajėgų taip pat yra išsekusios.

„Turime jas pakeisti. Tačiau šios naujos brigados turi turėti įrangą“, – sakė jis „Meet the Press“.

Šeštadienio įstatymų projektai priimti po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, JAV sąjungininkų spaudimo ir pakartotinių V. Zelenskio pagalbos prašymų.

Jungtinės Valstijos yra stambiausios Ukrainos karinės rėmėjos plataus masto kare, tačiau Kongresas beveik pusantrų metų nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl vidinių ginčų.

Delsimas pakenkė Kyjivo kovai su Maskva, nes baigėsi pinigai, skirti iš JAV atsargų paimtoms reikmėms pakeisti.

Dėl susidariusių spragų Ukrainos kariams, kuriuos skaičiumi lenkia Maskvos pajėgos ir kurie yra prasčiau apginkluoti, pritrūko svarbiausių reikmenų, pavyzdžiui, artilerijos šaudmenų, todėl jie tapo pažeidžiamesni.

Įstatymų projektą dar turi patvirtinti Senatas, o tada pasirašyti JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas). Jis pažadėjo tai padaryti nedelsdamas, o Pentagonas pridūrė, kad skubiai imsis veiksmų, kad Ukrainai būtų suteikta pagalba.

„Mums tikrai reikia, kad visa tai pasiektų galutinį tašką, – sakė V. Zelenskis.

„Norime viską padaryti kuo greičiau, kad kuo greičiau gautume apčiuopiamą pagalbą fronte esantiems kariams. O ne per dar šešis mėnesius“, – kalbėjo jis.

The post Ukraina netaps „antruoju Afganistanu“ - V. Zelenskis po patvirtinto JAV pagalbos paketo appeared first on LAIKMETIS.

Afganistano Islamo emyrato – naujųjų valdovų taip pavadintos šalies – vėliavos plevėsavo prie saugumo patikros postų visoje sostinėje, kuri krito 2021 metų rugpjūčio 15 dieną, kai žlugo Jungtinių Valstijų remiama vyriausybė, o jos lyderiai pabėgo į užsienį.

Per dvejus metus Talibano valdžia įvedė griežtą islamo interpretaciją, o moterys labiausiai nukentėjo nuo įstatymų, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino lyčių apartheidu.

„Kabulo užėmimas dar kartą įrodė, kad niekas negali kontroliuoti išdidžios Afganistano tautos“ ir kad „jokiam įsibrovėliui nebus leista grasinti šalies nepriklausomybei ir laisvei“, sakoma pranešime.

„Kabulo užėmimas dar kartą įrodė, kad niekas negali kontroliuoti išdidžios Afganistano tautos“

Ankstyvą antradienį ramios Kabulo gatvės ėmė užleisti vietą Talibano narių konvojams ir susirinkimui Massoudo (Masudo) aikštėje prie apleisto JAV ambasados pastato.

Herato mieste vakaruose Talibano šalininkų minia skandavo: „Mirtis europiečiams, mirtis vakariečiams, tegyvuoja Afganistano Islamo Emyratas, mirtis amerikiečiams“.

Afganistano moterys prieš metines išreiškė baimę ir neviltį dėl prarastų teisių – kelios surengė nedideles demonstracijas, daugelio jų veidus dengė kaukės.

Tačiau afganistaniečiai taip pat nurodė nerimaujantys dėl ekonominės ir humanitarinės krizės, kuri prasidėjo po Talibano perversmo, kai baigėsi pagalbos teikimas ir buvo įvestos sankcijos.

The post Afganistano Talibanas mini antrąsias sugrįžimo į valdžią Afganistane metines appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo draudimu Talibano de facto valdžia siekia priversti Jungtines Tautas rinktis, ar likti ir teikti paramą Afganistano žmonėms, ar laikytis normų ir principų, kurių privalome laikytis“, – sakoma JT misijos Afganistane pareiškime.

Balandžio 4-ąją JT pranešė, kad Talibano valdžia įsakė misijai neleisti visoms afganistanietėms dirbti jos biuruose visoje šalyje

Balandžio 4-ąją JT pranešė, kad Talibano valdžia įsakė misijai neleisti visoms afganistanietėms dirbti jos biuruose visoje šalyje.

Misijos vadovė Roza Otunbajeva inicijavo „operatyvinę peržiūrą“, kad būtų nuspręsta dėl tolesnių veiksmų, sakoma pareiškime.

„Turėtų būti aišku, kad už bet kokias neigiamas šios krizės pasekmes Afganistano žmonėms bus atsakinga de facto valdžia“, – teigiama jame.

The post JT sako esanti verčiama rinktis, ar tęsti veiklą Afganistane appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę įvesta naująja taisykle moterys dar labiau išstumiamos iš viešųjų erdvių. Jau anksčiau joms buvo uždrausta keliauti be lydinčio vyro, įsakyta ne namuose dėvėti hidžabą ar burką. Didžiojoje šalies dalyje taip pat jau daugiau kaip metus paauglės negali lankyti mokyklų.

„Pastaruosius metus ir tris mėnesius labai stengėmės viską sutvarkyti“, – sakė Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos ministerijos atstovas Mohammadas Akifas Sadeqas Mohajiras (Mohamadas Akifas Sadekas Mohadžiras).

Tačiau vis tiek kai kur – iš tikro turime sakyti, kad daug kur – taisyklės buvo pažeidinėjamos

„Tačiau vis tiek kai kur – iš tikro turime sakyti, kad daug kur – taisyklės buvo pažeidinėjamos, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė jis. – [Vyrai ir moterys] būdavo kartu, hidžabo [taisyklių] nebūdavo laikomasi. Štai kodėl kol kas priimtas šis sprendimas.“

Naujienos nuvylė moteris ir parkų operatorius, daug investavusius į šiuos objektus.

„Nėra mokyklų, nėra darbo... Bent jau turėtume turėti vietą maloniai praleisti laiką“, – sakė Wahidos (Vahidos) vardu prisistačiusi moteris, pro restorano langą stebėjusi šalia esančiame parke žaidžiančius savo vaikus.

Prie kito staliuko sėdėjusi 21 metų Raihana, kuri universitete studijuoja islamo teisę, atvyko į šį parką praleisti dienos su seserimis. 

„Mes pavargome būti namie“, – sakė ji.

The post Afganistano dorybių skatinimo ir ydų prevencijos ministerija uždraudė moterims lankytis parkuose appeared first on LAIKMETIS.

Barzdoti Talibano kovotojai, kai kurie iškėlę šautuvus ar baltas savo judėjimo vėliavas, sostinės gatvėse surengė nedidelius pergalės paradus pėsčiomis, dviračiais ir motociklais. Viena nedidelė grupė žygiavo pro buvusią JAV ambasadą, skanduodama „Tegyvuoja islamas" ir „Mirtis Amerikai".

Praėjus metams po dramatiškos dienos, Afganistane daug kas pasikeitė. Buvusiems sukilėliams sunkiai sekasi valdyti šalį ir jie lieka izoliuoti tarptautiniu mastu. Dėl ekonominio nuosmukio milijonai afganistaniečių skurdo ir net badavo, nes užsienio pagalbos srautas sumažėjo iki minimumo.

Tuo tarpu Talibano vadovaujamoje vyriausybėje įsitvirtino griežtosios linijos šalininkai, kurie įvedė griežtus apribojimus mergaitėms ir moterims gauti išsilavinimą ir darbą, nors iš pradžių žadėjo priešingai. Praėjus metams, paauglėms mergaitėms vis dar draudžiama lankyti mokyklą, o moterys viešumoje turi būti prisidengusios nuo galvos iki kojų, kad matytųsi tik akys.

Kai kurie bando rasti būdų, kaip neleisti jaunų moterų kartai sustoti mokytis, ir namuose atsirado pogrindinių mokyklų.

JT seksualinės ir reprodukcinės sveikatos agentūros vykdomoji direktorė Natalija Kanem pareiškime teigė, kad Afganistano moterys neturi būti pamirštos.

„Pasauliui susiduriant su daugybe persidengiančių krizių, neturime pamiršti Afganistano moterų ir mergaičių. Kai paneigiamos pagrindinės moterų ir mergaičių teisės, mes visi liekame menkesni", - sakė ji.

Prieš metus tūkstančiai afganų skubėjo į Kabulo tarptautinį oro uostą bėgti nuo Talibano, vykstant chaotiškam JAV kariuomenės pasitraukimui iš Kabulo po 20 metų trukusio karo - ilgiausio Amerikos konflikto.

Po tų chaotiškų dienų kai kurie skrydžiai buvo atnaujinti gana greitai. Pirmadienį keli komerciniai skrydžiai turėjo leistis ir kilti iš pakilimo tako, kuriuo praėjusią vasarą afganistaniečiai laikėsi įsikibę į kylančių lėktuvų ratus, o kai kurie iš jų žuvo.

Mokyklų kiemai pirmadienį stovėjo tušti, nes Talibanas paskelbė valstybinę šventę šiai dienai, kurią vadina „išdidžia rugpjūčio 15-osios diena" ir „pirmosiomis sugrįžimo į valdžią metinėmis", paminėti.

„Pasitikėjimas Dievu ir žmonių parama atnešė šią didžią pergalę ir laisvę šaliai", - rašė Talibano valdomos naujienų agentūros „Bakhtar News Agency" vadovas Abdul Wahid Rayan. „Šiandien, rugpjūčio 15 d., minime Afganistano Islamo emyrato pergalę prieš Amerikos ir jos sąjungininkų okupaciją Afganistane".

Šiandien, rugpjūčio 15 d., minime Afganistano Islamo emyrato pergalę prieš Amerikos ir jos sąjungininkų okupaciją Afganistane

Per jubiliejaus proga surengtą susirinkimą Talibano ministro pirmininko pavaduotojas Abdul Salam Hanafi pasveikino „visą tautą su Kabulo atkariavimo diena, kuri buvo visiškos okupacijos pabaigos pradžia".

Per valstybinį radiją ir televiziją tiesiogiai transliuojamose pastabose jis gyrėsi, jo žodžiais tariant, „dideliais pasiekimais" valdant Talibanui, tokiais kaip tariama korupcijos pabaiga, pagerėjęs saugumas ir uždraustas aguonų auginimas.

Jubiliejaus išvakarėse buvęs Afganistano prezidentas Ašrafas Ganis (Ashraf Ghani) gynė, jo teigimu, sekundės tikslumu priimtą sprendimą bėgti, sakydamas, kad norėjo išvengti pažeminimo pasiduoti sukilėliams. Jis sakė CNN, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. rytą, kai Talibanas stovėjo prie Kabulo vartų, jis buvo paskutinis prie prezidento rūmų, kai dingo jo sargybiniai.

Europos Sąjungos specialusis pasiuntinys Afganistane Tomas Niklassonas sakė, kad valstybių blokas tebėra įsipareigojęs Afganistano žmonėms ir „stabilumui, klestėjimui bei tvariai taikai Afganistane ir regione".

„Tam reikės įtraukaus politinio proceso, kuriame visapusiškai, lygiomis teisėmis ir prasmingai dalyvautų visi Afganistano vyrai ir moterys, ir pagarbos žmogaus teisėms", - rašė T. Niklassonas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad tarptautinė atsakomybė Afganistano atžvilgiu išlieka ir po NATO pasitraukimo.

„Režimas, kuris trypia žmogaus teises, jokiomis aplinkybėmis negali būti pripažintas", - sakė ji pareiškime. „Tačiau mes neturime pamiršti Afganistano žmonių, net ir praėjus metams po Talibano užgrobimo", - sakė ji.

The post Talibanas mini pergalės Kabule metines: pasitikėjimas Dievu atnešė šią didžią pergalę ir laisvę appeared first on LAIKMETIS.

Vestuvės yra brangus dalykas labai skurdžiame Afganistane, tradiciškai apimantis didžiulius kraičius, brangias dovanas ir prašmatnias šventes.

Poros, kurių šeimos neišgali surengti tokių vestuvių, kartais nusprendžia suvienyti turimus išteklius ir surengti pigiau atsieinančias bendras vestuves. Pirmadienio ceremonija, kai susituokė 70 porų, buvo viena didžiausių pastaraisiais metais.

„Šiandien joks jaunas vyras nenori brangių vestuvių naštos“, – sakė jaunikis Ebadullah Niazai (Ebadula Niazajus), galimybės susituokti laukęs aštuonerius metus.

„Neturiu darbo. Mums trūko pinigų, todėl nusprendėme susituokti per masinę vestuvių ceremoniją“, – sakė 22 metų jaunikis iš šiitų hazarų mažumos Esmatullah Bashardostas (Esmatula Bašardostas).

Pasak jo, jam tai tikriausiai bus laimingiausia gyvenimo diena.

Tačiau šventę smarkiai varžė rugpjūtį valdžią užgrobusio Talibano įvesti apribojimai socialiniam gyvenimui.

Prieš talibų sugrįžimą į valdžią šioje itin konservatyvioje šalyje per vestuves būdavo dainuojama, šokama, moterys ir vyrai net galėdavo kažkiek būti drauge, bet pirmadienį jaunikiai ir nuotakos visos ceremonijos metu buvo atskirai, dalyvavusius vyrus ir moteris atskyrė tuzinas patruliavusių ginkluotų Talibano kovotojų.

Vienintelė pramoga buvo poezijos skaitymas

Vienintelė pramoga buvo poezijos skaitymas ir renginio organizatorių kalbos.

Žurnalistams nebuvo leista pasikalbėti su nuotakomis, po šaliais vilkėjusiomis baltas suknias, bet jas buvo galima fotografuoti ir filmuoti.

Kiekvienai porai buvo iškepta po tortą, bet jie buvo padėti tik prieš vyrus.

Ceremonijai baigiantis jaunikiai pasiėmė savo nuotakas ir išvažiavo gėlėmis ir kaspinais papuoštais automobiliais.

Pirmuoju Talibano valdymo laikotarpiu, 1996–2001 metais, triukšmingos vestuvės buvo draudžiamos. Po skuboto JAV pajėgų išvedimo užgrobęs valdžią Talibanas šio draudimo dar nesugrąžino, bet jau uždraudė muzikines pramogas ir įvedė griežtus suvaržymus moterims.

The post Afganistano sostinėje per masines vestuves susituokė 70 porų appeared first on LAIKMETIS.

Daugelis jų neskaičiuoja savo darbo valandų ir kantriai bando rinktis lėšas, nors pasaulio dėmesys - Ukrainos pusėje.

Karas Ukrainoje itin apsunkino pagalbos organizacijų darbą, todėl kai kurios iš jų turėjo nutraukti savo veiklą - pritrūko geradarių paramos.

Afganistanas - pavojingiausia vieta krikščionims pasaulyje

Tarp bėgusiųjų iš Kabulo oro uosto buvo daugybė moterų, amerikiečiams anksčiau padėjusių vertėjų, muzikantų, krikščionių ir kitų religinių mažumų atstovų, puikiai žinančių, kas jų laukia netolimoje ateityje valdant Talibanui.

Iki 2021 m. pabaigos Afganistanas tapo pavojingiausia vieta krikščionims, kaip teigia „Open Doors" ataskaita.

Nors pirminės pastangos padėti bėgantiems iš esmės buvo sėkmingos - pavyko išgelbėti tūkstančius iš maždaug 13 tūkst. šalies krikščionių - daugelis jų nusileido laikinose sustojimo vietose karinėse bazėse arba aplinkinėse šalyse - visuose Artimuosiuose Rytuose.

Kai kurios iš šių vietų vėliau buvo atlaisvintos nuo žmonių - afganų pabėgėliai perkelti į JAV, Albaniją ar Braziliją. Tačiau kitose vietose afganų pabėgėliai, tarp jų ir krikščionys, dėl teisinių, biurokratinių ir finansinių priežasčių, pasak bandančių jiems padėti, yra faktiškai įstrigę.

Ateities vizijos - labai miglotos

„Afganistaniečių šviesios naujo gyvenimo vizijos aptemo, nes jie gauna prieštaringus pranešimus iš įvairių valdžios institucijų arba, dar blogiau, negauna jokių pranešimų", - sakė Lela Gilbert (Lyla Gilbert), Religinės laisvės centro (angl. The Center for Religious Freedom) ir Hadsono instituto bendradarbė, dalyvavusi keliose Afganistano pabėgėlių gelbėjimo bylose.

„Jie kelis mėnesius kentė COVID-19 karantiną, girdėjo melagingus, bet bauginančius gandus, kad bus išsiųsti atgal į savo kilmės šalį. Jie praktiškai negali kontroliuoti savo ateities", - pridūrė L. Gilbert.

Prie evakuacijos pastangų chaoso prisidėjo ir tai, kad Afganistanas greitai pasidavė Talibanui. Gerai prisimenamos scenos: kūdikiai, perduoti per spygliuotą vielą, kūnai, krentantys nuo lėktuvų ratų, ir vaizdai iš Abbey Gate prie Kabulo oro uosto prieš ir po savižudžio sprogdintojo sukeltos destrukcijos.

Mažiau žinoma, kad tūkstančiai tų, kuriems pasisekė pabėgti, dabar atsidūrė sunkioje padėtyje, nes jie neturėjo laiko atlikti teisinių veiksmų, reikalingų norint visam laikui persikelti svetur. Todėl daugelis šių krikščionių ir kitų pabėgėlių dabar laikosi ant perpildytų nusileidimo vietų, kurioms gresia pavojus nuskęsti.

Sarah Teske misija - padėti afganistaniečiams

Sarah Teske (Sara Teskė), Harvardo universiteto absolventė, vieniša dviejų vaikų motina ir į atsargą išėjusi jūrų pėstininkė, 2021 m. rugpjūtį įsitraukė į evakuacijos pastangas - iš pradžių Afganistane įstrigusiems amerikiečiams, vėliau - į pavojų patekusiems afganams.

Dabar ji vadovauja vienai krikščionių ir kitų religinių mažumų persikėlimo į Pakistaną veiklai. Ji tai daro kartu su dviem kitomis regione veikiančiomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis: „Shai Fund" ir „Vulnerable People Project", kurių tikslas - teikti humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims, susiduriantiems su įvairiomis nelaimėmis - nuo karo iki stichijų.

Po rugsėjo 11 d. S. Teske'i iš pradžių buvo numatyta kartu su savo jūrų pėstininkų daliniu vykti į Afganistaną, tačiau, kaip paaiškėjo, iki 2013 m. moterims ten buvo draudžiama atlikti kovinius vaidmenis.

Tiki Dievo paskirta misija

S. Teske atsigręžė į tikėjimą, kurį išugdė jos auklėjimas ir parapijinė katalikiška mokykla, nes ji kovojo su išgyvenusiųjų kaltės jausmu, klausdama Dievo, kodėl ji mokėsi Afganistane, bet neišvyko.

„Visada galvojau, kas būtų, jei būčiau žuvusi aš, o ne jie", - sakė ji apie savo kolegas jūrų pėstininkus, žuvusius Afganistane.

Dabar, po 23 tarnybos metų, išėjusi į atsargą, S. Teske mano, kad jos mokymai Afganistane ir vidinė kova dėl to, kad nekovojo ten kartu su savo bendražygiais, įgavo naują prasmę.

„Viduje tiesiog kirbėjo mintis, kad galbūt Dievas mane ruošia kažkam didesniam."

Padeda pažintys

Pasak S. Teske's, jos veiklai padeda platus pažinčių tinklas kariuomenėje, Valstybės departamente, verslo pasaulyje ir geopolitinių ryšių kitose šalyse.

„Kai Afganistanas žlugo, man labai rūpėjo prisidėti prie sprendimo, o ne atsukti nugarą ir sakyti, kad nieko negalime padaryti", - sakė ji. - Man tai buvo nepriimtina, todėl, kaip ir daugybė nesuskaičiuojamų veteranų, mes prisidėjome prie to, kad padarytume viską teisingai ir pakeistume istorijos trajektoriją, ir tai tarsi tapo mano vaidmeniu, misija ir aistra."

Ji iškart pradėjo dirbti strategine „Human First Coalition" direktore, vėliau padėjo „Pineapple Express", „Sanctuary" ir kitiems sukarintiems operatoriams, evakuojantiems amerikiečius, krikščionis ir kitus pažeidžiamus žmones iš Afganistano.

„Taigi, pasinaudodama savo ryšiais su Valstybės departamento ir agentūrų komandomis, kurios dirbo vietoje, iš esmės prašiau asmeninių paslaugų", - apie savo pradinį dalyvavimą pasakojo moteris.

„Man pavyko nustatyti jų geografinę buvimo vietą, duoti jų koordinates ir pasiekti, kad jie būtų ištraukti. Taip pat palaikiau ryšius su jūrų pėstininkais, kurie buvo prie vartų, ir komandomis, kurios ten buvo, todėl skambindavau jiems tiesiogiai, duodavau atpažinimo ženklus, kad jie ištrauktų žmones ir išgabentų juos į saugią vietą."

Pasak S. Teske's, tai ją atvedė į gelbėjimo operacijų lauką su daugybe grupių, kurių kiekviena galiausiai pradėjo koncentruotis į vieną konkrečią sritį - vienos teikė saugius namus, kitos - evakuaciją, trečios - maistą.

Kliūčių padedant iškyla daug

„Žmonių išvežimas iš Afganistano ir atitraukimas nuo Talibano buvo tik pirmoji kliūtis", - pasakoja moteris.

Kitas etapas pasirodė esąs toks pat sudėtingas, nes daugelis organizacijų stengiasi gauti lėšų ir kitų išteklių, kad galėtų suteikti prieglobstį, pamaitinti ir apsaugoti teisinėje nežinioje įstrigusius pabėgėlius.

„Žmonių gelbėjimas yra atrodo smagi veikla, tiesa? - sakė ji. - Bet kiek laiko galite sau leisti laikyti afganistaniečius, kol jie bus parduoti vergauti kaip darbininkai? Arba bus išsiųsti atgal į Afganistaną, išduoti?"

Pagalbos organizacijoms dažnai pritrūksta lėšų ir jos žlunga

Tokia galimybė praėjusią savaitę tapo realybe 250 afganistaniečių, kai Jasonas Jonesas (Džeisonas Džounsas), vadovaujantis humanitarinei labdaros organizacijai „Vulnerable People Project", gavo žinią, kad organizacija, teikianti saugų būstą pabėgėliams Pakistane, nutraukia veiklą dėl lėšų stygiaus.

„Prieš 72 valandas buvome įspėti, kad 250 žmonių bus išleisti į gatvę, išsiųsti atgal į Afganistaną ir tikriausiai nužudyti, todėl su komanda pradėjome ruoštis juos perkelti", - sakė J. Jonesas, kuris vėliau pradėjo bendradarbiauti su S. Teske. Ji rūpinosi logistika, o jis - lėšų rinkimu, o tai yra labai sunki užduotis, kai ant kortos pastatytos žmonių gyvybės.

„Mirtis yra ant ribos. Per 72 valandas turėjau surinkti 31 000 JAV dolerių", - sakė jis, paskaičiavęs išlaidas saugiems namams ir maistui keliems mėnesiams - kiekvieno pabėgėlio perkėlimas kainuoja maždaug 6 000 JAV dolerių.

Staigus nevyriausybinių organizacijų, skirtų Afganistano pabėgėliams, žlugimas nėra jokia naujiena.

2021 m. liepos pradžioje „Vulnerable People Project" bendradarbiavo su maždaug 12 skirtingų grupių, o jų skaičius vėliau sumažėjo iki mažiau nei pusės.

Nors šios grupės džiaugėsi pradine pabėgėlių evakuacija, ėmė ryškėti ilgalaikiai persikėlimo sunkumai, šioms operacijoms palaikyti ėmė stigti lėšų. Kai kurios humanitarinės organizacijos visiškai nutraukė veiklą.

Ukraina nukreipė dėmesį nuo afganistaniečių

„Kai Ukrainoje prasidėjo karas, visų žvilgsniai nukrypo tik ten ir tai išblaškė potencialių ir šiuo metu prisidedančių aukotojų susidomėjimą", - aiškino S. Teske.

Ji pridūrė, kad šiuo metu reikalingi ištekliai nuolatiniams sprendimams.

J. Jonesas taip pat pritarė, pažymėdamas, kad jo organizacija kas keturias dienas prieglaudoms Ukrainoje skiria 10 000 JAV dolerių. Be to, jis sakė, kad padeda 7 000 pažeidžiamų afganų Afganistane ir už jo ribų. Maždaug 500 iš jų turi specialiąsias imigranto vizas (SIV), kurios suteikia jiems teisę ilgainiui persikelti į Jungtines Valstijas. Likusieji turi susirasti kitą vietą, kur galėtų išvykti.

„Visada sakau žmonėms, kad lėšų rinkimas yra tarsi duobės kasimas šaukštu. Niekas to gerai nemoka ir tai smirdi", - sakė jis. - Griebkite šaukštą ir pradėkite kasti."

Pasiruošę visada padėti

Gegužės 25 d. S. Teske išgirdo, kad 250 asmenų gresia ekstradicija atgal į Afganistaną, o po to, tikėtina, kankinimai ir mirtis. Reaguodama į tai, ji paėmė tarpinę - trumpalaikę paskolą, kuri bus grąžinta, kai tik bus rastas nuolatinis įmonės ar investuotojo finansavimas, kad būtų galima apmokėti neatidėliotinas sąskaitas, reikalingas jos ryšiams išlaikyti. Shai fondas ir „Vulnerable People Project", taip pat įsipareigoję pasirūpinti, kad Afganistano pabėgėliai būtų saugūs, padėjo jai finansuoti šią operaciją.

„Kol galėsiu juos perkelti į trečiąją šalį ir jie galės pradėti naują gyvenimą, esu pasiryžusi ir 100 proc. eisiu koja kojon su šiais žmonėmis, kol pasieksime, kad jie būtų saugūs", - sakė S. Teske, kuri nuolat kartoja savo 5 ir 8 metų vaikams, kad jie „vieną dieną susigrąžins mamą".

J. Jonesas, kurio organizacija užtikrina, kad mergaitės galėtų lankyti mokyklą Afganistane bei finansavo medicinos klinikas ten gyvenančioms moterims, taip pat lieka atsidavęs šiam tikslui. „Savo komandai sakau, kad niekada nepaliksime Afganistano žmonių. Mes darome ne didelius, bet mažus dalykus… ir būtent tai gelbsti gyvybes", - sako jis.

S. Teske, kurios gyvenimas su Afganistanu susipynė po Rugsėjo 11-osios įvykių, mano, kad šis darbas padeda užkirsti kelią dar vienai Rugsėjo 11-ajai. Pasak jos, „tai ne tik gyvybių gelbėjimas, bet ir istorijos trajektorijos keitimas".

The post Lėšų rinkimas yra tarsi duobės kasimas šaukštu - pabėgusiems Afganistano krikščionims padedančios organizacijos appeared first on LAIKMETIS.

A. Arestovičius tapo populiarus socialiniuose tinkluose, ir tai nenuostabu, nes jis pasižymi puikia retorika, tiksliomis įvykių prognozėmis ir nestandartiniu požiūriu į visuomenės reiškinius.

Prieš pasirinkdamas politiko kelią, A. Arestovičius įėjo į populiariausių Ukrainos tinklaraštininkų šimtuką, vedė psichologinius seminarus, vaidino filmuose. Negana to, jis yra baigęs teologijos studijas.

Vis dažniau kyla klausimus, kokį raidos kelią pasirinks Ukraina sustojus kariniams veiksmams. A. Arestovičiaus įžvalgos yra svarbios tuo, kad būdamas vienas artimiausių prezidento V. Zelenskio aplinkos žmonių, jis gali paveikti ateities Ukrainos vystymosi liniją.

Siūlome politiko feisbuko įrašo, padaryto 2021 m. rugpjūčio 17 d. po JAV pasitraukimo iš Afganistano, vertimą. Šis tekstas leidžia susidaryti vaizdą apie A. Arestovičiaus pažiūras, o tuo pačiu, ir galimas ateities Ukrainos perspektyvas.

Įvykiai Afganistane - tai 1991 metų „liberalios demokratijos visiems, pergalės ir istorijos sustabdymo" doktrinos žlugimas.

Kaip paaiškėjo (netikėtai), realus pasaulis netinka idealistiniams eksperimentams, kuriais siekiama visus suvienyti pagal vieną idealią koncepciją. Pirmiausia tuo įsitikino SSRS. Dabar JAV, kolektyvinių Vakarų lyderė.

JAV yra sociosistema, kurioje visų įmanomų procesų specialistų intelektinis tankis viršija bet kurią kitą bendruomenę Žemėje, tačiau dabar ji regi savo klaidingo tikrovės suvokimo procesus.

Tai dar kartą įrodo, kad idealai yra aukštesni už intelektą, ir gali apakinti net labiausiai išsivysčiusius tipažus ir institucijas.

Šimtai ekspertų dešimtmečius įrodinėjo, kad Afganistane įmanoma sukurti laisvą, demokratinę visuomenę (Rusijoje, Kinijoje, Irake, Irane, papildykite pagal skonį).

Šioms pasakoms buvo išleista šimtai milijardų dolerių ir paguldyta šimtai tūkstančių gyvybių.
Po trisdešimties metų paaiškėjo, kad liberalios demokratijos naikina žmones, valstybes ir institucijas taip pat sėkmingai, kaip ir totalitariniai režimai, su kuriais jos „kovoja", ir išeina, kad jos ne ką geriau nei totalitariniai režimai žino, ko iš tikrųjų, šiandien ir ateityje, reikia konkrečiam žmogui?

Idealai yra aukščiau už intelektą. Ir gerokai aukščiau už komfortą.

Tūkstančiai ekspertų ir dešimtys milijonų gerbėjų vis dar puoselėja Afganistane sudužusį į šipulius pasaulio paveikslą, kuriame visi labiau už viską nori televizoriaus, šaldytuvo ir feminizmo. Jie mėgsta šį pasaulėvaizdį, bet, kaip (netikėtai) paaiškėja, nenori atiduoti gyvybės už šiuos didžius civilizacijos pasiekimus. Jie norėtų, kad kas nors kitas paaukotų savo gyvybę už šiuos didingus civilizacijos privalumus, kol šie ekspertai ir gerbėjai jais naudotųsi.

O jei taip nėra, evakuacijos lėktuve visada turėtų būti pakankamai vietos. Fanatikai to pasaulėvaizdžio, kuriame visa žmonija, kaip vienas asmuo, nori Netflix ir LGBT eitynių, yra įsitikinę, tikina ir toliau tikins, kad Afganistanas yra tik dar viena nesisteminė nesėkmė, ir kad pasaulio judėjimas liberaliosios demokratijos link yra vienintelis kelias be alternatyvos, nes jį perėjus tiesiog būtina ištremti ir išvaryti iš universitetų visus tuos, kurie drįsta suabejoti nauja vienintele teisinga doktrina.

Tuo tarpu išmintingesnius žmones, kurie dar prisimena ankstesnius komjaunuolius, domina daug rimtesni klausimai.

Būtent:

- kaip greitai ir kokia kaina Vakarai supras savo sisteminę klaidą šiuo klausimu?

- kaip greitai visi suprasime, kad senoji pasaulio tvarka baigėsi ir jau prasidėjo naujoji, kurios kontūrai iš proceso vidaus yra prastai matomi?

- koks pasaulio vaizdas bus pasiūlytas vietoj jos?

- ar gamybinių santykių raida neišvengiamai veda prie visuomenės emancipacijos ir išlaisvinimo bei neišvengiamos raidos fazių kaitos?

- kokia yra tikroji mokslo, technikos ir socialinės pažangos kaina? kas, kaip ir kokiais kriterijais remdamasis gali nustatyti tikrąją tokios pažangos kainą?

- ar ne laikas rimtai persvarstyti pačią „pažangos" sąvoką?

- ar globalizacija įmanoma kaip vienijimasis? ar ji iš principo įmanoma?

- kokie gali būti sugyvenimo principai pasaulyje, kuriame, viena vertus, niekas niekam neprimetinėja vienintelės teisingos doktrinos ir, kita vertus, niekas negali ir neturi toleruoti blogio ir nusikaltimų?

- ar egzistuoja individualus tautų ir kultūrų raidos būdas, ir kaip kiekvienu konkrečiu atveju rasti tinkamą pusiausvyrą tarp universalaus ir unikalaus?

Matyt, turėsiu parašyti naują politinę studiją, kurioje bandysiu rasti bent apytikrius atsakymus į šiuos klausimus.

Iki šiol įsitikinau vienu dalyku: nėra prasmės kovoti už „naujos demokratinės valstybės" sukūrimą Ukrainoje.

Jei už ką nors ir reikia kovoti, tai už naujos civilizacijos, kuri galėtų sėkmingai atsakyti į minėtus klausimus, sukūrimą.

The post Aleksejus Arestovičius - liberaliosios demokratijos ir globalizacijos kritikas appeared first on LAIKMETIS.