Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius. 

„Tam tikra prasme 2023 metai Lietuvoje – tai stabilizacijos metai, nes nebuvo nė vieno naujo įvykio, reikšmingai sukrėtusio visą šalį. Nebuvo nei naujos pandemijos, kaip 2020 metais, nei naujo karo Europos pasienyje, kaip 2021 metais, nei naujos energinės krizės ir su ja susijusios infliacijos, kaip 2022 metais. Kita vertus, pastarieji veiksniai tebedarė įtakos Lietuvai, nors vis mažiau“, – teigė Vilniaus universiteto mokslininkas Nerijus Černiauskas.

„Šiemet didžiausios įtakos ekonomikai darė išorės veiksniai – mažėjanti paklausa eksporto rinkose bei sparčiai didėjusios Europos Centrinio Banko bazinės palūkanų normos. Lietuvoje didelę įtaką ekonomikai dariusių ar labai nustebinusių vietos įvykių šiais metais buvo nedaug – tai, matyt, atspindi ir stagnaciją ekonomikoje“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Iš įsimintinesnių įvykių paminėčiau apskritai augusias investicijas į energetiką ir, žinoma, įvykusį pirmojo jūrų vėjo parko konkursą, kuris žada milijardines investicijas Lietuvoje. Taip pat šie metai kuriam laikui investuotojų gretose atsimins ir kaip pavyzdys, kaip valdžia gali greitai papildomai apmokestinti vieno sektoriaus įmonių pelną – solidarumo mokestis“, – kalbėjo jis.

Dešimt apklaustųjų mano, kad didžiausią reikšmę ekonomikai turėjo neįgyvendinta mokesčių reforma. Septyni prie svarbiausių įvykių priskyrė Baltijos šalių energetikos ministrų sutarimą siekti sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasarį.

Šeši tarp svarbiausių nurodė ir šiemet įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą, penki – pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą, trys – augusias palūkanų normas. 

Po du ekspertus prie svarbiausių įvykių priskyrė skelbimų portalus Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Baltic Classifieds Group“ tapimą trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“ bei teismo sprendimą įkalinti visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (buvusi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.

Po vieną ekspertą mano, kad svarbiausias įvykis buvo nutrauktas jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ rangovo konkursas bei svarstymai jį pakeisti jungtimi sausumoje, Stokholmo arbitražo sprendimas Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus savivaldybės ginče, investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ biurų komplekso „Technopolis“ Vilniuje įsigijimas.

Taip pat po vieną ekspertą išskyrė Trišalės tarybos susitarimą dėl minimalios algos ir neapmokestinamų pajamų dydžio didinimo, Petro Gražulio pašalinimą iš Seimo narių, pasirašytą Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą, Lietuvos politinius sprendimus Kinijos atžvilgiu.

Neįvykusi reforma stabdys viešųjų paslaugų plėtrą

Svarbiausiu metų įvykiu įstrigusią mokesčių reformą įvardinę analitikai sako, kad tai trukdys viešųjų paslaugų ir verslo plėtrai, be to, įneš neapibrėžtumo investuotojams.

Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka 2023-iuosius pavadino verslo organizacijų ir valstybės galynėjimosi metais. 

„Mokesčių reforma – laimi verslas, bankų mokestis ir politinės korupcijos byla – valstybė. Taigi, nors 2:1 ir laimėjo valstybė, tačiau tas pralaimėtas vienas taškas svaresnis, jis toliau stabdys viešųjų paslaugų plėtrą, kuri, savo ruožtu, ilgainiui stabdys verslų plėtrą dėl silpnos darbo jėgos, jos nesaugumo, dėl valstybės tarnybų silpnumo“, – komentavo R. Lazutka.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vaidas Gaidelys taip pat pastebėjo, kad neįvykusi mokesčių reforma įneša neapibrėžtumo investuotojams, kuriems neaišku, kokie mokesčiai bus ateityje, kaip tai veiks investicijų atsiperkamumą.

Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sako, kad pakeitimai buvo reikalingi didinti mokesčių sistemos teisingumą bei efektyvumą, rasti papildomų biudžeto pajamų šaltinių.

„Antra, prarasta galimybė gauti dalį Europos Sąjungos finansinės paramos, kuri šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, galėtų būti reikšminga ne tik biudžetui, bet ir pačios ekonomikos gyvybingumui“, – pabrėžė ji. 

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva mano, kad pakuodama visus pakeitimus į bendrą paketą Vyriausybė nuskriaudė ne tik verslą, bet ir save.

„Juk jau būtume sulaukę vaisių, jei pelno mokestis nuo pirmųjų kadencijos metų būtų perkeltas ant dividendų, visiškai neapmokestinant investicijų. Paaiškėjus, kad Vyriausybei trūksta ryžto šiai reformai, pažadėta pagerinti ir pratęsti investicinio projekto nuostatą, įgyvendinti momentinį nusidėvėjimą. Tačiau iki metų pabaigos tvyrojo nežinia, ar bus pratęsta investicinio projekto nuostata, o jos biurokratiniai apsunkinimai nebuvo panaikinti, kaip žadėta“, – sakė ji.

Energetiniai sprendimai – strategiškai būtini

Dalis analitikų pastebi, kad šių metų įvykiai energetikoje – sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais spartinimas, įvykęs pirmasis jūrinio vėjo parko konkursas bei investicijos į atsinaujinančią energetiką – būtini, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę.

„Kelerių pastarųjų metų geopolitikos pokyčiai ir energetikos kainų pokyčiai Europoje bei Baltijos regione aiškiai rodo, kad Europai būtina investuoti į energetikos tinklų sinchronizavimą ir į atsinaujinančią energetiką“, – komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog sinchronizacija, energetinė transformacija atsiribojant nuo iškastinio kuro ir vietinė energijos gamyba yra tos kryptys, kur būtina siekti lyderystės ir kuo skubesnio progreso.

„Delsimas tiesiogiai kainuoja Lietuvos ekonomikos konkurencingumo taškus. Tai ypač aktualu siekiant išlaikyti tvarią ir sparčią į išorę orientuotą Lietuvos ekonomikos plėtrą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

V. Gaidelys pabrėžė, kad vėjo jėgainių statyba jūroje turės teigiamos reikšmės Lietuvos apsirūpinimu žaliąja energija bei  stabilizuos kainas, didins ekologiškos elektros gamybą, o sinchronizavimo spartiniams turės esminės įtakos Baltijos valstybių energetiniam saugumui ir investuotojams siųsti teigiamą žinutę apie Lietuvos perėjimą prie Vakarų energetikos sistemos.

J. Kaledienė vertino, kad energetikos ministrų sutarimas dėl sinchronizavimo 2025 metų vasarį gali pagerinti Lietuvos investicinę aplinką, sumažinti rizikas ir didinti saugumą.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas atkreipė dėmesį, kad energijos kainų šuolis buvo vienas didžiausių pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos iššūkių, tai, be kita ko, lėmė didelė šalies energetinė priklausomybė nuo kitose valstybėse išgaunamo iškastinio kuro ir nepakankama energijos gamyba Lietuvoje.

„Dėl šių priežasčių reikšmingi sprendimai, kurie padeda užtikrinti Lietuvos ekonomikos atsparumą panašaus tipo šokams ateityje, turėtų būti įtraukti tarp svarbiausių ekonominių įvykių“, – teigė D. Imbrasas.

Solidarumo įnašas, „vienaragis“, augusios palūkanų normos

Šeši iš penkiolikos ekspertų prie svarbiausių įvykių priskyrė Seimo šiemet įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą jo lėšas skiriant gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

„Tai pirmasis toks atvejis, kai papildomai apmokestinamos tam tikro sektoriaus įmonės. Iki šiol politikai būdavo labiau linkę daryti mokesčių nuolaidas, juos mažinti, o ne didinti. Kadangi pati bankų rinka Lietuvoje yra stipriai koncentruota, nuolatos kalbama apie naujo banko atėjimo į Lietuvą svarbą, sprendimas, kuris neprisideda prie bankų verslo aplinkos gerinimo, yra diskutuotinas. Kaip ir tai, kokį poveikį turės Lietuvos ekonomikai“, – svarstė J. Kalendienė.

„Staigus it žaibas iš dangaus solidarumo mokesčio įvedimas apeinant teisines procedūras sudrebino Lietuvos investicinį klimatą. (...) Precedentas yra pavojingas visiems – bet kuris kitas sektorius gali būti apmokestintas papildomai, jeigu rodo išskirtinius rezultatus“, – sakė E. Leontjeva.

Du ekonomistai tarp svarbiausių įvykių priskyrė ir „Baltic Classifieds Group“ tapimą trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“. Ekspertų vertinimu, toks pripažinimas svarbus esant nepalankiai makroekonominei aplinkai.

„Šis įvykis atkreipė mano dėmesį labiausiai dėl to, kad 2023 metais makroekonominė aplinka vienaragiams buvo labai nepalanki – agresyvus centrinių bankų atliekamas palūkanų didinimas reiškia pinigų brangimą, kas yra nepalanku vienaragiams“, – teigė A. Izgorodinas.

„Tačiau dar svarbiau yra tai, kad dar vieno vienaragio atsiradimas Lietuvoje rodo didelį Lietuvos verslo progresą, tiek vadybos, tiek verslo plėtros, tiek ir finansavimo pritraukimo srityse. Lietuvos verslo paveikslas tampa vis labiau modernesnis, veržlesnis, įmonės sugeba surasti naujų pridėtinės vertės generavimo būdų, ir tai džiugina“, – pridūrė jis.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Asta Klimavičienė sakė, kad tai, jog įmonės rinkos kapitalizacija viršijo 1 mlrd. eurų, yra reikšmingas pripažinimas tarp investuotojų.

„Buvo įdomu stebėti diskusiją, ar tikrai šį atvejį galima laikyti vienaragiu. Šiuo terminu įprasta vadinti startuolius, pritraukusius 1 milijardą JAV dolerių privačių investicijų. Įmonę, įkurtą 1999 metais, nelabai išeina priskirti startuoliams. Bet kol vienaragius Lietuvoje skaičiuojame vienos rankos pirštais, kiekvienas pripažinimas tampa įvykiu“, – sakė ji.

Šiemet rekordiškai didėjusias Europos Centrinio Banko bazines palūkanų normas dalis ekspertų taip pat priskyrė prie reikšmingiausių įvykių.

E. Leontjevos teigimu, toks sprendimas daugeliui sujaukė veiklos planus, o prisitaikyti prie staigaus palūkanų pakėlimo beveik neįmanoma – investicijų atsiperkamumas planuotas itin žemų palūkanų terpėje.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė tarp svarbiausių įvykių įvardijo pasirašytą Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Anot jos, tai ir kitos su nacionaliniu saugumu susijusios viešos investicijos atvers daug galimybių tiek statybų, tiek paslaugų, tiek pramonės įmonėms. 

Žvelgiant į ateities perspektyvas, KTU mokslininkas Rytis Krušinskas pastebi, kad geopolitinės situacijos akivaizdoje, vykstant karui Ukrainoje, Europos ir pasaulio ekonomikoms žvalgantis į Kinijos perspektyvas ir atsargiai planuojant savo ateitį, Lietuvai reikės ieškoti geriausių sprendimų savo konkurencingumui išlaikyti.

„Verslui tikriausiai tikėtinas nuosaikus sekančių metų gyvavimo scenarijus, tuo tarpu valstybei reikės ieškoti galimų viešojo sektorius išlaidų subalansavimo ir efektyvumo didinimo kelių, apie pastaruosius jau kalbama ne pirmą dešimtmetį“, – teigė R. Krušinskas. 

The post Svarbiausiu metų įvykiu analitikai įvardina įstrigusią mokesčių reformą appeared first on LAIKMETIS.

Į kunigų seminariją priimami jaunuoliai, turintys vidurinį išsilavinimą, jaučiantys pašaukimą kunigystei ir norintys savo gyvenimą pašvęsti Dievo ir žmonių tarnystei.

1) stojimo dokumentai į kunigų seminarijas bus priimami atskirose seminarijose 2023 m. rugpjūčio 10–18 d. (žr. žemiau) – siūloma rinktis kandidatui lengviausiai pasiekiamą;

2) visų kandidatų stojamieji egzaminai vyks 2023 m. rugpjūčio 22 d. vienoje vietoje (kurioje nors iš seminarijų – vieta bus patikslinta).

Per stojamuosius egzaminus tikrinama:

– valstybinės kalbos mokėjimas;

– pagrindinių katalikų tikėjimo tiesų žinojimas;

– bendras tinkamumas kunigiškajai tarnystei.

Dokumentų priėmimas

Kauno kunigų seminarija (A. Jakšto 1, Kaunas)

Seminarijos rektoriaus tel. +370 618 60940, el. paštas: kksrektorius@gmail.com

Telšių vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija (Katedros a. 6, Telšiai)

Seminarijos rektoriaus tel. +370 687 85991; e-paštas: tkseminarija@gmail.com

parengiamojo kurso vadovo tel. +370 687 82988; el. paštas: viktoravicius@yahoo.it

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija (Kalvarijų 325, Vilnius)

Seminarijos rektoriaus tel. +370 5 2701602; el. paštas: rektoriusvks@seminarija.lt

Dokumentai, kuriuos kandidatai turi pristatyti

1. Prašymas rektoriui, rašytas ranka;

2. Vyskupo siuntimas;

3. Charakteristika, parašyta gyvenamosios vietos parapijos klebono;

4. Kitos charakteristikos, parašytos kunigų, turėjusių įtakos renkantis seminariją;

5. Autobiografija (pagal seminarijos pateiktą pavyzdį);

6. Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentų pažymos;

7. Brandos atestatas;

8. Jei kandidatas turi – kitų turimų mokslo vardų ir laipsnių bei kvalifikacijų pažymos;

9. 2 paso nuotraukos;

10. Sveikatos pažyma (F086/a);

11. Pagrindinio paso puslapio ir/arba asmens tapatybės kortelės fotokopija.

Priėmimo kvotų seminarijoje nėra – priimami visi kandidatai, sėkmingai išlaikę egzaminus ir pasirodę tinkami kunigiškajai tarnystei.

The post Informacija ketinantiems stoti į šalies kunigų seminarijas 2023 metais appeared first on LAIKMETIS.

Šeštadienį, likus vienai dienai iki 2023 m. pradžios, amerikiečių evangelistas Franklinas Grahamas (Franklinas Greimas) rašė, kad „prasidėjus 2023 m., pasaulis, kuriame gyvename, atrodo, griūva". F. Grahamas, kuris vadovauja Billy Grahamo evangelistų asociacijai ir labdaros organizacijai, feisbuko įraše pabrėžė kai kuriuos esminius 2022 m. įvykius ir dabartinius pasaulio reikalus.

„Prasidėjus 2023 m., atrodo, kad pasaulis, kuriame gyvename, griūva. Žiaurus karas Ukrainoje su kiekviena diena kelia kančias ir mirtį. Jungtinėse Valstijose siaučia beprasmis smurtas. Anksčiau tamsoje slėptos prieš Dievą nukreiptos darbotvarkės dabar išdidžiai išlindo į viešumą ir reikalauja pritarimo. Išsivysčiusias tautas užvaldo socializmas, šalinantis Dievą iš visko, kas vyksta viešojoje erdvėje. Ir jei manote, kad viskas blogai, palaukite - bus dar blogiau.

Ką daryti mums, Jėzaus Kristaus sekėjams? Mirštančiam pasauliui sakome, kad Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas - niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per Jį (Jn 14, 6). Raginame pražuvusias sielas atgailauti dėl savo nuodėmių ir tikėti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą, kol dar ne per vėlu".

Kitoje žinutėje jis ragino tikinčiuosius išlikti budriais.

2022 m. Grahamas dažnai patekdavo į laikraščių antraštes, nes pasisakydavo apie dabartinius įvykius ir politinius klausimus, kurie prieštaravo krikščionių doktrinai ir religijos laisvei.

Pavyzdžiui, krikščionių lyderis išjuokė vadinamąjį Pagarbos santuokai įstatymą, kurį šalininkai vadino būtinu žingsniu siekiant federalinėje teisėje kodifikuoti teisę į tos pačios lyties asmenų santuoką. Jis jį pavadino „pavojingu teisės aktu, kuris bus panaudotas prieš asmenis, bažnyčias ir organizacijas, gerbiančias tradicinę santuoką".

Grahamas taip pat nepritarė krikščionių dainininkės Amy Grant (Emi Grant) sprendimui savo ūkyje surengti lesbietės dukterėčios vestuves. A. Grant apibūdino vestuves kaip paklusnumo Dievo kvietimui „mylėti jį ir mylėti vieniems kitus" pavyzdį, tačiau Grahamas pabrėžė, kad „mylėti kitus man taip pat reiškia rūpintis jų sielomis ir tuo, kur jie praleis amžinybę".

Jis tvirtino, kad „Dievas, o ne mes, nustato, kas yra nuodėmė, ir Jo žodis aiškiai sako, kad homoseksualumas yra nuodėmė".

Nors Grahamas minėjo keletą 2022 m. iššūkių, vienas svarbiausių įvykių jam buvo teisinė pergalė, kai teisėjas nusprendė, kad Škotijos renginių vieta, atšaukusi evangelisto renginį dėl jo pažiūrų į homoseksualumą ir islamą, turi sumokėti daugiau kaip 100 tūkst. JAV dolerių kompensaciją.

The post Žymus JAV evangelistas: atrodo, kad prasidėjus 2023 m. pasaulis griūva appeared first on LAIKMETIS.

Šių metų Kalėdos, netoliese vykstant karui, priminė rečiau aptariamą Jėzaus gimimo istorijos fragmentą, kai Judėjos valdovas Erodas, sužinojęs apie mūsų Gelbėtojo gimimą, susirūpino savo išlikimu valdžioje ir ėmėsi žudynių bei persekiojimo. Juozapui su ką tik pagimdžiusia Marija teko bėgti į kitą kraštą.

Galime brėžti paraleles su šiandiena. Kiek šiuo metu Ukrainoje šąlančių ir ieškančių prieglaudos, kiek moterų, kurios laukiasi didžiausioje įtampoje, netikrume arba yra priverstos gimdyti kelyje, auginti vaikus svečiose šalyse?

nežiūrint susitvenkusios tamsumos, horizonte galime matyti šviesos viltį.

Vis dėlto Šventosios Šeimos vargai visuomet byloja apie viltį, kad nežiūrint viso baisaus konteksto gimė Jėzus – pasaulio Gelbėtojas ir išgirdome suskambant dangaus kareivijos giesmę: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!" Tai yra svarbiausia Kalėdų žinia: nežiūrint susitvenkusios tamsumos, horizonte galime matyti šviesos viltį.

Yra gražiai sakoma – kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės. Iš tiesų, šiemet ryškiau pamatėme daugelį svarbių dalykų. Pirmiausia, kad gyvenime esama sričių, kuriose negali būti jokių kompromisų.

Nors Vakaruose teisingai pabrėžiame bendro sutarimo ir bendruomeniškumo svarbą, vis dėlto įsitikinome, kad ne visuomet toks sutarimas įmanomas. O kartais, ginant tiesą, tenka atiduoti ir patį brangiausią turtą – gyvybę.

Šiandien ukrainiečiai išpildo Jėzaus kadaise pasakytus žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti".

Šiandien ukrainiečiai išpildo Jėzaus kadaise pasakytus žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti" (Jn 15, 13). Jų kova remiasi meile, didesne už patį gyvenimą.

O ir mūsų laisvės kova nėra vien tolimi pasakojimai istorijos vadovėliuose. Laisvė brangiai įgyjama, tačiau labai trapi, todėl ją saugoti reikia kasdien, net ir taikos metu.

Šiemet turėjome galimybę suprasti, kiek daug mes turime, kokie turtingi esame: ne tik savo laisve, saugumu, bendruomeniškumu, tačiau ir materialinėmis gėrybėmis, kuriomis mokame dalintis – padėti nuo karo bėgantiems maistu, rūbais, aukomis, suteikti pastogę, galimybę dirbti ir užsidirbti. Džiugu, kad mokame susitelkti geriems darbams – juk norėdami išlaikyti laisvę turime nuolat stiprinti vienybę, kuri pirmoji gelbsti užklupus pavojams.

Taip pat matome, kaip svarbu stiprinti dvasinį gyvenimą. Kaip kūną sutvirtina mankšta, taip dvasią – malda, pasninkas, susivaldymai, pasiryžimai, geri darbai. Dvasinė jėga gali kalnus kilnoti, ir net ginklų ugnis prieš ją bejėgė. Tai liudijome Sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto, tai stebime šiandien Ukrainoje, laĩminčioje savo dvasia, užsidegimu, vienybe.

Sunkumų akivaizdoje aiškiau matome, kas gyvenime svarbiausia: žmogiškumas, tikėjimas, viltis, meilė.

Ukrainiečių didvyriškumas pabudino mus naujam gyvenimui, kuriame laisvės ir demokratijos nebelaikome savaime suprantamomis duotybėmis, bet esame pasiryžę jas apginti konkrečiais darbais.

Sunkumų akivaizdoje aiškiau matome, kas gyvenime svarbiausia: žmogiškumas, tikėjimas, viltis, meilė. Be šių dėmenų, kaip druska atskleidžiančių ir sustiprinančių gyvenimo skonį, visa gali atrodyti prėska ir pilka.

Siekime išlaikyti viltį ir ją kasdien gaivinti darbais bei pasiryžimais. Tikėkime, kad rytojaus pasaulis gali būti gražesnis, kilnesnis – šį pažadą mums dovanojo užgimęs Jėzus, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas" (Jn 14, 6) ir kurio valdžia pranoksta visas žemiškas valdžias. Jį tikintys turi amžinąjį gyvenimą – šios vilties niekas iš mūsų negali atimti.

The post Kauno arkivyskupas K. Kėvalas. Žengiant į Naujuosius su viltimi appeared first on LAIKMETIS.

„Ateinančiais metais mes tikimės, kad žmonių perkamoji galia bent jau išsilaikys nemažėjanti. Taip, bus sunkiau negu norėtume, kad būtų, bet tai yra ekonominės problemos, kurias valstybė yra pajėgi bent jau iš dalies amortizuoti“, – penktadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.   

Premjerės teigimu, kitais metais Lietuvos ekonomika „veikiausiai neryškiai“ vis dar augs, nors rizikų yra, padėtis  neapibrėžta, tačiau įvairiuose ūkio segmentuose yra pozityvių ženklų.

„Darbo rinka išlieka palanki dirbantiesiems. Darbo ieškantiems žmonės susirasti darbą yra galimybių. Į Lietuvą atvyko nemažai ukrainiečių karo pabėgėlių ir juos į darbo rinka taip pat įtraukėme. Turime padidėjimą užimtų žmonių. (..) Vadinasi, darbo rinka ir toliau išliks pozityvi darbuotojams, darbo užmokestis didės lėčiau negu šiais metais ar praėjusiais, tačiau lėčiau augs ir kainos“, – kalbėjo premjerė.  

Ji pripažino, kad žmonėms, turintiems paskolas, nemaloni žinia yra didėjančios palūkanos. Tačiau I. Šimonytė įsitikinusi, kad tam reikėjo ruoštis. 

„Bet, kita vertus, tam reikėjo būti pasiruošus. Reikėjo būti labai naiviam, kad galvotum, jog palūkanų normos gali išlikti nulinės visą gyvenimą. (...)  Bet tai nėra tas šokas, kuris įvyko 2008-2009 metais, kai ir palūkanos didėjo, ir pajamos mažėjo, ir buvo turbūt pats blogiausias scenarijus iš visų“, – LRT sakė I Šimonytė, 2009-2012 metais buvusi finansų ministre.  

The post Premjerė I. Šimonytė: 2023-iais metais bus sunkiau negu norėtume appeared first on LAIKMETIS.

NATO generalinis sekretorius trečiadienį apie oficialią susitikimo datą informavo Aljanso narių atstovus.

„Labai didžiuojamės galėdami Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą, kuris, tikimės, bus pergalės šventė. Kad tai įvyktų, raginame savo partnerius ne tik tęsti, bet ir didinti savo paramą Ukrainai,“ – BNS perduotame komentare sakė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė laukiantis galimybės sostinėje pasveikinti sąjungininkus ir bendraminčius.

„Susidūrę su kruvinu Rusijos karu Ukrainoje, esame vieningi ir solidarūs, įsipareigoję kolektyvinei gynybai“, – rašė šalies vadovas.

G. Landsbergis pabrėžė, kad pasirinkdamas Vilnių viršūnių susitikimui Aljansas rodo dėmesį Rytų flango saugumo klausimams ir siunčia stiprų signalą, jog Baltijos regiono saugumo užtikrinimas yra svarbus visam NATO.

„Kartu tai Lietuvos, kaip patikimos sąjungininkės, įgyvendinančios sutartus įsipareigojimus, pripažinimas bei įvertinimas. Lietuvos sostinėje susirinkę visų NATO šalių vadovai priims sprendimus, susijusius su visų mūsų ir mūsų sąjungininkų saugumo stiprinimu“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, J.Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už pasirengimą priimti šį didžiulės svarbos susitikimą

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, J.Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už pasirengimą priimti šį didžiulės svarbos susitikimą.

NATO Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Jo metu laukiama atvykstant NATO sąjungininkių ir partnerių aukščiausio lygio delegacijų, gausaus būrio tarptautinės žiniasklaidos atstovų.

Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius.

Tikimasi, kad Vilniuje pirmą kartą visateisių narių statusais dalyvaus Suomija ir Švedija.

The post Kitąmet Vilniuje - NATO viršūnių susitikimas appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje (Aušros vartų g. 7B, Vilnius) Jubiliejinių metų atidarymo iškilmė prasidės 10.45 val. Šv. Juozapato atvaizdo pašventinimu ir relikvijų pagerbimu. 11 val. bus švenčiama Šv. Jono Auksaburnio Dieviškoji liturgija. Taip pat bus pašventinti trys nauji vitražai, skirti Švč. Trejybės bažnyčiai ir Šv. Juozapato vienuolynui. Po apeigų – bendri pietūs su ukrainiečių bendruomene. Kviečiame švęsti drauge!

Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus pradėjo renginių ciklą „Kyjivo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Visus metus vykstantys renginiai leis pažinti šventojo Juozapato asmenį, jo epochą, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dėmenį, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Renginių cikle – mokslininkų paskaitos, diskusijos Bažnytinės unijos ir unitiško kultūros paveldo klausimais, ekskursijos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje.

Pirmosios paskaitos „Kaip ir kodėl Ukrainos krikščionybę savinasi Maskovija?“ vaizdo įrašas skelbiamas internete. 2023-iųjų rudenį Bažnytinio paveldo muziejuje bus atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.

Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) gimė 1580 m. dabartinės Ukrainos teritorijoje (Voluinės Volodymyre), stačiatikių šeimoje. Nuo trylikos metų gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje. 1604 m. perėjęs į Rytų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčią įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, jam buvo suteiktas Juozapato vardas. Buvo veiklus pamokslininkas, kviečiantis atsiskyrusius brolius atkurti vienybę su Romos Bažnyčia. Vėliau tapo Polocko arkivyskupu, 1623 m. lapkričio 12 d. nukankintas Vitebske. 1867 m. paskelbtas šventuoju.

Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Bazilijonų ordinas, prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, tapo neatsiejama Vilniaus istorijos, kultūros, religinio gyvenimo dalimi. Vilniuje jis subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs krikščionių Bažnyčios vienybei. Kartu su būsimu Kijevo metropolitu Josifu Veljaminu Rutskiu 1617 m. šv. Juozapatas įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, prisidėjusį prie daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos.

Parengta pagal Šv. Juozapato vienuolyno ir Bažnytinio paveldo muziejaus informaciją

The post Bažnyčia pradės švęsti Šv. Juozapato metus appeared first on LAIKMETIS.

„Žiūrint į pagrindinę logiką biudžeto formavimo, atsižvelgiant į situaciją aplink Lietuvą energetikos sektoriuje, žiūrime į biudžeto projektą kaip į tam tikrą skydą apsaugoti visuomenei, kur didžiausias dėmesys kreipimas energetikos sektoriui, energetikos kainų suvaldymui, gyventojams, verslui, sudarant sąlygas suvaldyti kainas ne tik šiandien, šiuos metus, bet kalbėti ir apie investicijas, kurios nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, energijos taupymą versle, kad būtų galima turėti tvarius sprendimus ilguoju laikotarpiu“, – Seime antradienį teigė finansų ministrė.

Pasak jos, atsižvelgiant į tai, kad auga ne tik energijos, bet ir kitos kainos, biudžete didelis dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui. 

„Per pusantro milijardo eurų keliauja žmonių pajamų didinimui – tai ir darbo užmokesčio sprendimai, socialinių išmokų indeksavimas ir taip pat pensijų indeksavimas apie 12 proc., kad būtų galima išsaugoti žmonių perkamąją galią“, – sakė G. Skaistė.

Anot ministrės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, dėmesys skiriamas ir saugumui, užtikrinant didesnį krašto apsaugos finansavimą. 

Pasak G. Skaistės, rengiant kitų metų biudžetą vadovautasi rugsėjį ministerijos parengtomis prognozėmis, kurios numato, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. Visgi ji atkreipė dėmesį, jog išlieka didelis ekonomikos neapibrėžtumas.

„Kadangi neapibrėžtumas yra didelis ir rizikų daug, jos susijusios su kitų subjektų veiksmais, karas Ukrainoje kaip atrodys, koks eskalacijos lygis, kiek laiko truks. Taip pat su veiksmais, kurie susiję tiesiogiai su Rusijos veiksmais energetikos sektoriuje, ribojant dujų tiekimą ir taip darant poveikį dujų kainai tarptautinėse rinkose“, – sakė ministrė.

„Taip pat sprendimai, kurie platesnio rato, tarkim, OPEC šalių sprendimai dėl naftos kainos išgavimo ir patiekimo į rinką“, – pridūrė ji. 

Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje

Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. 

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę neatmetė galimybės, kad biudžetą kitąmet gali tekti tikslinti, nes jis teikiamas vyraujant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui. 

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad 2023 metų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Tuo metu opozicija teigė biudžete pasigendanti lėšų reformoms, peikė „beatodairišką skolinimąsi“. Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas BNS sakė suprantantis, kad biudžetas formuojamas energetinės krizės akivaizdoje, tačiau jai spręsti dalis priemonių yra blogos.

Verslo atstovai sveikino Vyriausybės planus dėl paramos išaugusioms elektros kainoms kompensuoti.

BNS kalbinti analitikai teigė, jog kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi itin pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, o didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis.

Svarbiausi skaičiai ir priemonės

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų. Prognozuojamas biudžeto deficitas sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, verslui – 446 mln. eurų (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius). 

Pirmąjį 2023-ųjų pusmetį valstybė žada kompensuoti elektros kainą visiems gyventojams tiek, kad ji būtų ne didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai. Jei vartotojai mokės už elektrą mažiau nei atitinkamai 28 ir 33 centus, jiems kompensacijos nebus mokamos.   

Dujų kaina vartotojams nuo kitų metų sauso 1 dienos turėtų didėti ne daugiau kaip 40 proc. Preliminariai skaičiuojama, kad naudojantiems dujas šildymui tarifas su kompensacija būtų 1,07 euro už kubinį metrą (dabar – 77 centai), o naudojantiems jas maistui gaminti – apie 1,33 euro (1,03 euro). Konkrečius tarifus lapkričio pabaigoje paskelbs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).    

Dar beveik 56 mln. eurų bus skirta šį šildymo sezoną numatytam nuliniam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) už centralizuotai tiekiamą šilumą. 

Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.

Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių

Elektros kainos kompensacijoms įmonėms kitų metų biudžete numatyta 234 mln. eurų, o mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui – 764 mln. eurų. 

Be to, 9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, taip pat pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Tam skiriama 66 mln. eurų.

Gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų, saugumui – 275 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. eurų.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų didėti 60 eurų iki 542 eurų, o su būtinuoju stažu – 65 eurais (daugiau nei 12 proc.) iki 575 eurų. Nuo 2023 metų sausio bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. 

Bazinės pensijos dydis turėtų siekti 246,21 euro, vienišo asmens pensija – 34,89 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 5,7 euro. Vidutinio darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų kitų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1684,9 euro. 

Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis –157 eurus. 

Vienkartinė išmoka vaikui 2023 metais didėtų nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didėtų iki 85,75 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų  iki 136,22 euro. 

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios augtų 15 proc. iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 16 proc. iki 625 eurų. Dėl to pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 euro didesnės nei dabar. Be to, 5 eurais bus didinimas bazinis pareiginės algos dydis – iki 186 eurų.

Asignavimai krašto apsaugai turėtų likti ties 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto riba.

Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis. 140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, 151 mln. eurų bus nukreipta priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui.

Dar 607 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.

Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 231 mln. eurų, iš kurių per 179 mln. eurų bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui.

Taip pat auga savivaldybių pajamos – jos sieks 5 mlrd. eurų ir bus 594,5 mln. eurų didesnės nei 2022 metais.

„Sodros“ biudžeto pajamos sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama 2022 metais. Išlaidos sieks 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Šio biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.

PSDF biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,7 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams.

The post Seimui teikiamas 2023 metų valstybės biudžeto projektas: svarbiausi skaičiai ir priemonės appeared first on LAIKMETIS.

„Tai bus Liverpulis, gegužės 13-oji“, – per tiesioginę televizijos transliaciją paskelbė BBC „Eurovizijos“ šou vedėjas Grahamas Nortonas (Grejemas Nortonas).

Paskutiniu etapu dėl teisės rengti konkursą varžėsi Anglijos šiaurės vakaruose esantis Liverpulis ir antrasis pagal dydį Škotijos miestas Glazgas.

Liverpulis garsėjai kaip „bitlų“ ir daugelio kitų garsių muzikantų, įskaitant „Gerry and the Pacemakers“ ir „Frankie Goes to Hollywood“, miestas.

„Liverpulis, širdingas miestas su pasididžiavimo vertu muzikiniu paveldu, surengs nepamirštamą šou, pagerbsiantį Ukrainos turtingą kultūrą ir kūrybiškumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė britų ministrė pirmininkė Liz Truss (Liz Tras).

Konkursą turėjo organizuoti Ukraina, nes jos folkmuzikos ir repo grupė „Kalush Orchestra“ gegužės mėnesį laimėjo šiemetinę „Euroviziją“, sulaukusi didžiulės paramos po Rusijos invazijos.

Per „Eurovizijos“ finalą Turine „Kalush Orchestra“ su daina „Stefania“, apjungusia ukrainiečių folkloro ir modernaus hiphopo ritmus, įveikė 24 varžovus. Britų atstovas Samas Ryderis (Semas Raideris) su keistoka daina „Space Man“ liko antras.

Nepaisydama prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybės protestų, „Euroviziją“ organizuojanti Europos transliuotojų sąjunga (EBU) birželio mėnesį nusprendė, kad Ukraina negalėtų užtikrinti daugiau kaip 10 tūkst. konkursą rengiančių žmonių ir dar 30 tūkst. žiūrovų saugumo.

The post 2023 metų „Eurovizija“ vyks Liverpulyje appeared first on LAIKMETIS.

Už tai šią savaitę balsavo 102 parlamentarai, du susilaikė.

Priimtu nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki spalio 1 dienos parengti proginių metų minėjimų programas bei kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų joms įgyvendinti.

Vilniaus ir Gedimino laiškų metai paskelbti, nes kitąmet Lietuvos sostinė minės 700 metų jubiliejų.

1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose, kuriuose pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą, siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai. 

„Ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį“, – teigiama Seimo nutarime.

Šventojo Juozapato metai paskelbti siekiant pagerbti 1623 metų lapkričio 12 dieną kankinystės mirtimi Vitebske mirusį graikų apeigų kataliką (unitą) šventąjį Juozapatą (Ivaną Kuncevičių).

Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 metais, o 1867-aisiais – šventuoju.

Klaipėdos krašto metais 2023-iuos parlamentas buvo paskelbęs anksčiau. Mat kitąmet sueis 100 metų, kai Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos.

„Po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui, taip pat Klaipėdos kaip uostamiesčio vaidmeniui Baltijos jūros regione“, – teigiama Seimo nutarime.

Pernai Seimas nutarė iki trijų riboti kasmet skelbiamų atmintinų metų skaičių. Paprastai jų būdavo paskelbiama keliskart daugiau. Šiemet parlamentarai yra paskelbę 14 atmintinų datų, pernai jų buvo 11.

The post Kitąmet bus minimi Vilniaus ir Gedimino laiškų, Šv. Juozapato, Klaipėdos krašto metai appeared first on LAIKMETIS.