Šveicarijos Ciuricho kantone katalikų vyskupas Josephas Maria Bonnemainas (Jozefas Marija Bonemainas) pradėjo kanoninį tyrimą prieš socialinę aktyvistę Moniką Schmid (Moniką Šmid), kuri kartu su kunigais šventė mišias Šv. Martyno parapijoje Ilnau-Efretikono komunoje.
Rugpjūčio 28 d. 65 metų Monika Schmid kartu su dviem kunigais, vaivorykštės spalvomis išpuoštą stulą užsidėjusiu diakonu ir dar viena moterimi šventė Mišias – Schmid sukalbėjo eucharistinę maldą, o Mišioms vadovavęs kunigas laužė duoną ir pakėlė eucharistinę taurę.
Teologai apkaltino Moniką Schmid pažeidus liturginę ir kanoninę tvarką, pagal kurią diakonams ir pasauliečiams neleidžiama kalbėti eucharistinių maldų, juo labiau keisti Bažnyčios patvirtintų tekstų ar naudoti savo maldų, taip pat neteisėtai atlikti kunigo pareigų.
Katalikiško moterų judėjimo „Tikėjimo balsai” nariai, kurie internete paskelbė peticiją, solidarizuodamiesi su Monika, nesutinka su Bažnyčios valdžia.
„Esame labai nustebę dėl šio sprendimo <…> Popiežius Pranciškus ne kartą įspėjo dėl istorizmo Bažnyčioje. Neteisinga Bažnyčios mokymą laikyti monolitu, kurį reikia ginti be jokių niuansų”, – sakoma peticijoje.
„Visur kitur pasaulyje Katalikų Bažnyčia gyvena ne pagal savo taisykles. Dvigubi standartai ir dvigubas gyvenimas: nuo kunigų su meilužėmis iki kunigų su vaikais <…> Monika Schmid pasisako ne už dvigubus standartus, bet už skaidrumą ir sinodalumą”, – pabrėžia peticijos autoriai.
Pati Monika Schmid, jau 37 metus vadovaujanti Ilnau-Efretikono parapijos pastoracinei tarybai, neabejoja savo teisumu. „Padarykite galą baimės kultūrai mūsų Bažnyčioje. Šioje tarnystėje niekas neklausia apie dvasingumą, niekas neklausia apie tikėjimo gilumą. Akivaizdu, kad Bažnyčios vienybė priklauso nuo draudimų, o ne nuo tikėjimo”, – Kath.ch citavo Schmid žodžius.
Nors kanoninis „kreatyvinių” Mišių tyrimas tęsiasi, Schmid gynėjai ragina „nelaukti reformos pažangos, bet tiesiog daryti”.
o kodėl ,,buves,,, dėl leksikos vešumoj
Įdomūs dalykai darosi su save vadinančia „bažnyčia”. Bet tai yra Šveicarija. Laike ateis ir iki Lietuvos.
Švęsti tai švęsti. Kuo daugiau vaivorykštės spalvų – tuo arčiau naujas religijos supratimas. Kuo labiau šv. Mišios primena savos poezijos vakarėlį- tuo labiau įsiklausoma į šiandienos aktualijas. Moterys jau beveik galėtų lipti ir ant altoriaus. Bet kol dar tai ne taisyklės ES nuostatuose – Vatikanas ir popiežius gali to ir nesuprasti.
boboms išvis tik ant šventoriaus atskirtam gardely vieta. Ir tai dar per gerai. Persižegnot moka ir gana, marš vaikų gimdyt.
feministė išmintį rodo? 🙂 🙂 🙂 Būtent krikščionybė moterį iškėlė aukštai. Vien Marijos garbinimas katalikybėj ką reiškia. O kiek šventųjų moterų paskelbta. Tik absoliutūs „edukuoti’ to ir negali suprasti
Adomai jau baigia paspringt nuo bobų siūlomų obuolių. Dažnas jau net nesiorientuoja kas jis – vyras ar… Todėl ir švenčia tik tarp panašių.Bet ir to , kaip Bažnyčios, Vatikanas ir popiežius gali nesuprast.
popiežius ir Vatikanas ir tebus, galimai, vieninteliai tų ,,užvežančių,, obuolių neragavę…
Kaip taikliai pastebėjot vienas – yra norų, kad mišios primintų savą poezijos vakarėlį. Tačiau būtent ilgametė Bažnyčios istorija labai gerai parodo vyrų ir moterų vietas. Moterys, kad ir esam labai protingos, dažnai esam priklausomos nuo emocijų. O nuo ten vienas žingsnis iki „poezijos’. Vyrai gi savo racionalumu ima ir perspaudžio jo link… Vien žo…, neabejoju, kad Jėzus neapsiriko vyrus apaštalais pasirinkęs
mūsų visų šviesulys onytė net Jėzaus pasirinkimus įvertint geba, o dar sako emocijos. Moteriškutė – protas gryna forma.
patikėk – rašau tada, kai emocijos pravėsta 🙂 🙂 🙂
Kai išsiblaško, išsivadėja komentuotojų ironijos kvapeliai – tikri ar tik skaitytojo įtariami – lieka grynesnė ir forma, ir pats ja pasireiškęs protas. Ačiū visiems pokalbyje, o ypač taiklaus apibūdinimo – savo poezijos vakarėlio – autoriui ir Onaiiskaimo.
Jei tai nebuvo lotyniškos tradicinės mišios, nieko baisaus.