Šveicarijos vyskupas Josephas Maria Bonnemainas (Jozefas Marija Bonemainas), duodamas interviu regioniniam SRF Rytų Šveicarijos radijui, pareiškė, kad Churo vyskupija daugiau neskirs egzorcisto.
„Žmonėms, turintiems psichinių sunkumų, yra medicininių ar psichoterapinių jų problemų sprendimų būdų”, – sakė jis.
„Mes visi esame žmonės, turintys savo stipriąsias ir silpnąsias puses”, – pridūrė vyskupas radijo laidoje.
„Kiekvienas, esantis sunkioje socialinėje, profesinėje ar sveikatos situacijoje, gali kreiptis pagalbos į gydymo įstaigas”, – įsitikinęs jis. – Tam yra klasikiniai sprendimai: medicininis, psichologinis ir psichoterapinis”.
Churo vyskupas J. M. Bonnemainas, kuris anksčiau dirbo gydytoju, yra įsitikinęs, kad „nėra būtinybės ieškoti mistinių, tariamų demoniško apsėdimo atvejų aiškinimo priežasčių”. Jis ilgus metus tarnavo kunigu ligonių pastoracijoje.
Buvęs Churo vyskupijos egzorcistas Christopas Casetti (Christofas Kazetis) mirė 2020 m. sulaukęs 76 metų. Jis buvo žinomas toli už vyskupijos ribų. 2008 m. jis dalyvavo Šveicarijos televizijos laidoje „Club”, kurioje buvo diskutuojama apie egzorcizmą.
Daugelyje vyskupijų pasaulyje egzorcistą paskiria vyskupas. Tik paskirtasis kunigas egzorcistas turi teisę atlikti taip vadinamas „didžiojo” egzorcizmo apeigas.
Už seksualinio išnaudojimo prevenciją atsakinga Karina Iten (Karina Iten), duodama interviu Šveicarijos katalikų žiniasklaidai, sveikino vyskupo sprendimą: „Labai teisinga ir svarbu, kad mes, kaip Katalikų Bažnyčia, užbrėžiame ryškią ribą po šiuo tamsiu skyriumi, ir darome tai viešai“.
Taip pat ji teigiamai vertina, kad vyskupas aiškiai nurodo pastoracijos ribas ir ragina kreiptis į medikus. Jai egzorcizmas yra „žeminantis aktas, sukeliantis nežmonišką kančią, kuriai jokiu būdu negali būti skirta vietos pastoracijoje, nes jos tikslas yra asmens orumas”. Anot K. Iten, velnio įvaizdžiu manipuliuojama asmeniui sukeliant baimės jausmą.
Tuo tarpu, anot popiežiaus Pranciškaus, egzorcistai Bažnyčioje yra būtini. Kalbėdamas apie egzorcistus, popiežius sakė, kad jie „privalo būti labai atidžiai ir protingai parenkami”. Egzorcizmas yra ne kas kita kaip išlaisvinimo malda. Žvelgiant teologiškai, krikščionybėje taip vadinamasis „didysis egzorcizmas” yra tik vienas iš išlaisvinimo maldos būdų. Egzorcizmo apeiga atliekama kiekvieno krikšto metu, kuomet krikštijamasis ar jo krikšto tėvai atsisako blogio.
Ciuricho ligoninių ir klinikų vadovė Sabine Zgraggen (Sabina Cgragen) teigia: „Pacientai yra prašę manęs pakviesti egzorcistą tris kartus. Man tai buvo sunkios situacijos, nes tuometinis egzorcistas Ch. Casetti negalėjo lyg niekur nieko atvykti į uždarą psichiatrinę kliniką. Būčiau negalėjusi pakeltitokios atsakomybės. Pastoracija yra reikalinga kalbant būtent apie tokias tabu temas. Egzorcizmas nėra modernios pastoracijos forma. Labai teisinga, kad vyskupas priėmė sprendimą nebeskirti egzorcisto Churo vyskupijoje.”
„Būtina girdėti tuos, kurie teigia girdintys velnio balsą, – mano klinikų vadovė. – Už šio balso dažniausiai slepiasi tokios temos kaip egzistencinė krizė, identiteto klausimai, menkavertiškumo kompleksas ar bejėgystės jausmas”. Ji yra įsitikinusi: „Sprendžiant šias problemas gali padėti pastoracija, žinoma, kartu su psichologais ir psichiatrais”.
