Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.
„Iki rinkimų tikėtis kažko gali būti sudėtinga“, – pridūrė jis.
Turkija antradienį neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO.
Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.
Ankarą taip pat papiktino savaitgalį prie jos ambasados Stokholme įvykęs incidentas, kuomet prieš islamą nusiteikęs politikas sudegino Koraną.
Ankarą taip pat papiktino savaitgalį prie jos ambasados Stokholme įvykęs incidentas, kuomet prieš islamą nusiteikęs politikas sudegino Koraną
„Viskas šiek tiek dabar yra susikomplikavę“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tokį Ankaros delsimą dėl Skandinavijos šalių narystės NATO ratifikavimo galima vertinti ir kaip derybinę poziciją, siekiant įsigyti amerikietiškų F-16 naikintuvų.
Įsigijusi pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, kuri Turkiją pasiekė 2019 metais, šalis buvo pašalinta iš naikintuvų F-35 programos.
Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą šiltėjant JAV ir Turkijos santykiams, amerikiečių prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) birželį R. T. Erdoganui sakė, kad pritartų ne tokių pažangių naikintuvų F-16 pardavimui.
