Stabdykime barbarišką Lietuvos miškų kirtimą

AUTORIUSROBERTAS GEDVYDAS SKRINSKAS, Šėtos klebonas

2025 09 01 02:01

0

Smiltynėje padaryta 11,3 tūkst. eurų žalą gamtai — Asociatyvi BNS nuotr.

Maironis. Miškas ūžia

Miškas ūžia, verkia, gaudžia;
Vėjas žalią medį laužo;
Nuliūdimas širdį spaudžia,
Lyg kad replėmis ją gniaužo.

Girios tamsios, jūs galingos,
Kur išnykote, plačiausios?
Dienos praeities garsingos,
Kur pradingote, brangiausios?

Miškas verkia didžiagirių:
Baisūs kirviai jas išskynė;
Verkia Lietuva didvyrių:
Jų neprikelia tėvynė.

Kas mums praeitį grąžintų
Ir jos garsą, ir jos galią?
Kas tuos kaulus atgaivintų,
Kur po žemėmis išbalę?

Šį straipsnį paskatino parašyti du faktoriai:
1. Aplink Šėtą visomis kryptimis vykdomas miškų kirtimas. Ir ne tik čia, bet ir visoje Lietuvoje.
2. Pasaulinės maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienos rugsėjo 1 mažasis jubiliejus – dešimtmetis.
Rugsėjo 1-ąją Bažnyčioje prasideda ekumeninis „Kūrinijos laikas“, skirtas maldai ir dėmesiui, kad Žemė – bendri mūsų namai – būtų puoselėjama ir saugoma. Šis laikas tęsiasi iki spalio 4 d., Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės. Šventę popiežius Pranciškus įsteigė 2015 m. rugpjūčio 10-ąją.

Kaip tik aktualiai Lietuvai nuskambėjusi popiežiaus Leono XIV „Žinia Pasaulinei maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienai“. Popiežius Leonas XIV rašo: „Įvairiose pasaulio vietose jau akivaizdu, kad mūsų žemė niokojama. Visur dėl neteisybės, tarptautinės teisės ir tautų teisių pažeidimų, godumo ir jo nulemtos nelygybės naikinami miškai, teršiama aplinka ir nyksta biologinė įvairovė. (..) Šios įvairios žaizdos yra nuodėmės pasekmės. Tikrai ne tokia buvo Dievo mintis, kai jis patikėjo žemę žmogui, sukurtam pagal jo atvaizdą. (..)
Dabar tikrai atėjo laikas žodžius paversti veiksmais. „Gyventi Dievo darbų sergėtojo pašaukimu yra esminė dorybingos egzistencijos dalis, o ne koks nors pasirinktinas dalykas ar antrinis krikščioniškosios patirties aspektas“ (Laudato si’, 217).“

Kiti balsai

Dar daugiau apie miškų, girių ir gyvūnijos apsaugos reikalą rašė popiežius Pranciškus enciklikoje „Laudato si“ apie rūpinimąsi bendraisiais namais. Joje žodžiai „miškas ir girios“ pavartoti 32 kartus.

„Kiekvienais metais išnyksta tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių, kurių mes niekada nepažinsime, kurių mūsų vaikai niekada nepamatys, nes jos išnyko amžiams. Didžioji dauguma jų išnyksta dėl priežasčių, susijusių su žmogaus veikla. Dėl mūsų tūkstančiai rūšių nebeteiks šlovės Dievui vien savo egzistavimu ir nebeperduos mums savo žinios. Mes neturime tokios teisės.“ (Laudato si’, 33)

„Žaliavų eksploatavimas ir miškų naikinimas prisideda prie klimato kaitos, kuri savo ruožtu labiausiai paveikia skurdžiausias gyventojų grupes, kurių išlikimas priklauso nuo gamtos išteklių.“ (Laudato si’, 25)

„Gamtinės aplinkos naikinimas, įskaitant miškų kirtimą, dažnai yra žmonių godumo ir trumparegiškumo rezultatas. Žemės ištekliai turi būti naudojami atsakingai, atsižvelgiant į ateities kartų poreikius.“

„Kai žmogus nusigręžia nuo Kūrėjo plano, jis sukelia netvarką, kuri neišvengiamai paveikia likusią kūrinijos tvarką. Jei žmogus nėra taikoje su Dievu, tai pati žemė negali būti taikoje.“ Popiežius Jonas Paulius II „Taika su Dievu Kūrėju, taika su visa kūrinija“ (Žinia per Pasaulinę taikos dieną, 1990 m. sausio 1 d.)

„Gamta yra meilės ir tiesos plano išraiška. Ji už mus pirmesnė ir Dievo mums dovanota kaip gyvenamoji erdvė. Ji kalba mums apie Kūrėją (plg. Rom 1, 20) ir apie jo meilę žmonėms. Laikų pabaigoje gamtai skirta būti suvienytai Kristuje (plg. Ef 1, 9–10; Kol 1, 19–20). Tad ji irgi yra „pašaukimas“.

Gamta mums duota ne kaip „atsitiktinai išbarstytų atliekų krūva“, bet kaip dovana Kūrėjo, sumaniusio jai būdingas sąrangas, idant žmogus iš to išrutuliotų reikiamas gaires, kaip ją sergėti bei ja rūpintis (plg. Pr 5, 15). Tačiau sykiu būtina pabrėžti, jog gamtą laikyti svarbesne už žmogaus asmenį – tai prieštarauti tikrajam vystymuisi. (Popiežius Benediktas XVI, Caritas in Veritate (2009).

„O žmogau, būk dėkingas savo Kūrėjui ir nenaudok žemės gėrybių nevertai to, kuris jas tau davė. Žemė buvo sukurta tau, bet tu privalai ja rūpintis kaip prižiūrėtojas, o ne kaip naikintojas.“ Šv. Bazilijus Didysis (329–379) (Pamokslai apie Heksameroną, 5.6)

Dėl miškų kirtimų kai kurių kraštų katalikų vyskupai netyli.

„Siaubingas Amazonijos miškų kirtimas yra nuodėmė kūrinijai ir nusikaltimas žmonijai. Bažnyčia ragina nedelsiant nutraukti neteisėtą miškų kirtimą ir skatinti tvarią praktiką, gerbiančią čiabuvių teises ir ekosistemos vientisumą.“ Brazilijos vyskupų konferencija (Pareiškimas dėl Amazonijos sistemos, 2019 m.)

Taigi, popiežiaus Leono XIV vadovaujami, katalikai turi drąsiai gyventi „Dievo darbų sergėtojo pašaukimu“, o ne tylėti, kai barbariškai naikinama Dievo kūrinija.

Kai jubiliejiniais 2000 metais buvau Šv. Žemėje, ketinau iš ten atsivežti augalų ir gėlių lapelių, žiedelių. Iki tol tokius žiedelius teko matyti priklijuotus prie suvenyrinio paveiksliuko iš Šv. Žemės. Bet gidas pačioje pradžioje didžiuodamasis pranešė apie Izraelio mokinių iniciatyvą rūpintis šalies augalais ir saugoti kiekvieną augalo lapelį, stiebelį ir žiedelį. Negalėjau taip imti ir skinti.
Ir kokie mes esame barbarai, palyginus su Izraeliu.

Miškų kirtimo žala Lietuvoje

Nuo 2018 m. padidėjusius kirtimo mastus Lietuvoje lėmė komerciniai interesai ir politiniai sprendimai, leidžiantys didinti kirtimo kvotas. Lietuvos miškingumas, kuris 2020 m. siekė 1,48 mln. hektarų (Mha) (23 proc. šalies sausumos ploto), nuolat mažėjo tiek dėl teisėtos, tiek dėl neteisėtos miško kirtimo veiklos. Bet yra šiek tiek vilties. Lietuvoje nuo 2026 metų žadama sumažinti valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 5,7 proc.

Organizacija “Global Forest Watch” (GFW) pranešė, kad 2020 m. Lietuva neteko iki 20 tūkst. ha. natūralių miškų.

Bendras miškų plotas (2020 m.) apie 2,2 mln. hektarų (Mha). Lietuvos plotas 65,200 km². Metiniai nuostoliai: 20 000 ha ÷ 2,2 mln. ha = 0.91% viso iškertamo miško ploto per metus. T.y. per 5 metus iškirsta apie 5% visų Lietuvos miškų.

Palyginimui per metus iškertama (imamas maksimalus dydis):

Lenkijoje 40,000 ha ÷ 9.435 Mha = 0.42%
Vokietijoje 50,000 ha ÷ 11.4 Mha = 0.44%
Suomijoje 100,000 ha ÷ 22.2 Mha = 0.45%
Norvegijoje 30,000 ha ÷ 12.1 Mha = 0.25%

T.y. mažytėje Lietuvoje iškertama dvigubai ar net keturgubai daugiau miškų nei kaimyninėse šalyse. Kiekvienas gamtai ir savo tėviškei neabejingas žmogus ir be statistikos mato, kad šiuo metu miškai Lietuvoje masiškai kertami.

Nuo 2001 iki 2022 m. Lietuvoje netekta apie 395 tūkst. ha medžių dangos — tai sudaro apie 5,3 %.
Kirtimai sukelia biologinės įvairovės ir medžių nykimą. Ypač pavojinga biologinei įvairovei yra brandžių ir senų miškų kirtimas – tai nušluoja mikroekosistemas, kuriose gyvena daugybė rūšių. Apie 36 % 566 Lietuvos Raudonojoje knygoje įrašytų rūšių nykimą lemia kirtimai ir brandžių miškų praradimas.

„Daug gyvų daiktų po medžiais girėse slapos“ (Kristijonas Donelaitis – Metai)

Miško iškirtimas silpnina ekosistemų gebėjimą kontroliuoti klimato reiškinius: prarandama gebėjimas sulaikyti vandenį, veikia vandens ciklą, kyla erozijos, potvynių ir dirvožemio degradacijos rizika. Klimato kaitos kontekste miškai vis svarbesni.

Medžiai fotosintezės metu absorbuoja atmosferoje esantį anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Miškai mažina šiltnamio dujų efektą. Iškertant miškus, vyksta atvirkštinis procesas.

Lietuvoje apie 90 % kirtimų yra plyni. Iškirtus mišką, vienmečiai augalai ir pelkės žūsta, sumažėja maistinių medžiagų atsargos dirvožemyje, o vabzdžių įvairovė smarkiai menksta.
Senieji miškai turi protėvių palikimo reikšmę, o jų naikinimas vadinamas net „ekocidu“.
Pastaba. Skirtingų šaltinių statistiniai duomenys kažkiek skiriasi, todėl galimas šioks toks neatitikimas.

Lietuvoje imta kirsti miškus pavasarį ir vasarą. Po to sudėti medžių kamienai pūpso visą vasarą. Dėl to lieka sunkios miško technikos paliktos gilios provėžos ir sudarkyta paklotė. Nors aš neesu joks miškininkas, bet žinau, kad žiemos metu nukirstas medis turi mažiau sulos ir yra sausesnis. Jam džiovinti reiks daug mažiau energijos ir pinigų. Kodėl vyksta toks iracionalumas?

Afrikos pavyzdys

Subarbarėjusiems ir sugodėjusiems lietuviams geriausias pavyzdys yra Afrikos gyventojų patirtis. Patyrus tragiškas miškų iškirtimo pasekmes žmonės atsibudo ir ėmė plataus medžių atsodinimo darbo. To tikslas yra kovoti su klimato kaita, didinti biologinę įvairovę ir gerinti pragyvenimo šaltinius. Yra nemažai gražių tarptautinių iniciatyvų.
Afrikos miškų kraštovaizdžio atkūrimo iniciatyva (AFR100): Tikslas: iki 2030 m. atkurti 100 milijonų hektarų degraduotos žemės 34 Afrikos šalyse, o iš viso įsipareigota atkurti 129 milijonus hektarų.
Medžiai ateičiai (TREES): devynių šalių smulkiųjų ūkininkų mokymas kurti „miško sodus“, kuriuose medžiai būtų derinami su pasėliais. Nuo 2015 m. atkurta 41 000 hektarų, siekiant iki 2030 m. pasodinti 1 milijardą medžių.
TIST (Kenija, Uganda) pasodino daugiau nei 17 milijonų medžių, suteikdama 90 000 ūkininkų anglies dioksido finansavimo ir mokymų. Tokie projektai kaip „Seedballs Kenya“ paskirsto 13 milijonų sėklų kamuoliukų nebrangiam miško įveisimui.
Kamerūnas: Planuojama atkurti 12 milijonų hektarų Kongo baseine, subalansuojant miškų atsodinimą su esamų miškų išsaugojimu.
Gana: Bandai kalvų bambukų atsodinimo projektas atkuria 10 681 hektarą bambukais ir vietiniais medžiais.
Nigeris: Ūkininkų valdomas natūralus gao medžių atkūrimas (FMNR) atkūrė 5 milijonus hektarų, padidindamas pasėlių derlių.

Miškų atsodinimo nauda Afrikoje

Aplinkosauga: Atkuria ekosistemas, kaupia anglį (pvz., Didžioji žalioji siena (the Great Green Wall) siekia 250 milijonų metrinių tonų), mažina dirvožemio eroziją ir gerina vandens sulaikymą. Atkuria nualintus vandens telkinius.
Socialinė sritis: Didina aprūpinimą maistu, auginant vaismedžius ir didinant pasėlių derlių (pvz., 50 % TIST ūkininkų praneša apie padidėjusį pasėlių derlių), kuria darbo vietas (AFR100 siekia 10 milijonų darbo vietų).
Biologinė įvairovė: Saugo tokių rūšių kaip kalnų gorilos Ruandoje ir šimpanzės Ugandoje buveines. Saugo endeminių rūšių, tokių kaip Etiopijos vilkas ir kalnų nyala, buveines, ypač Bale kalnuose.
Ekonominė: Kuria darbo vietas (pvz., 700 000 darbo vietų per GLI 2020 m.), remia agrarinę miškininkystę kavos ir medaus gamybai ir generuoja pajamas iš anglies dioksido kreditų.

Lietuvos medžių saugojimo iliuzija

Tačiau žmonėms kuriama iliuzija, kad medžiai labai saugomi. Paprastam žmogui užkraunama milžiniška biurokratinė reikalavimų našta dėl vieno medžio nupjovimo ar net nugenėjimo savo kieme.

Lietuvoje norint nupjauti medį savo kieme, būtina išsiaiškinti, ar medis priskiriamas saugotiniems, nes tik tokiems medžiams reikalingas leidimas. Saugotini medžiai apima rūšis, tokias kaip ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės, atitinkančias tam tikrus skersmens kriterijus. (LRV 2008-03-12 nutarimas dėl saugotinų medžių ir krūmų kriterijų).
Leidimo nereikia, jei medis nėra saugotinas, jo skersmuo 1,3 m aukštyje yra iki 20 cm mieste arba iki 30 cm ne mieste, arba jei medis yra nudžiūvęs, pažeistas ar kelia pavojų. Pagal tą patį LRV nutarimą leidimo reikia mieste, jei >12 cm; ne mieste >20.

Norint gauti leidimą nupjauti ar intensyviai genėti (pašalinant daugiau kaip 30 % lajos) saugotiną medį privačiame sklype, reikia kreiptis į savo savivaldybę ir pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymas – nustatytos formos, kurią galima rasti savivaldybės svetainėje.
2. Žemės sklypo plano kopija – nurodanti medžio vietą.
3. Nekilnojamojo turto registro išrašas – patvirtinantis nuosavybės teisę į sklypą.
4. Želdinių schema – žemėlapyje ar plane pažymėta medžių augimo vieta, rūšis, skaičius, skersmuo (matuojamas 1,3 m aukštyje./)
5. Įgaliojimas – jei dokumentus teikia įgaliotas asmuo.
6. Bendrijos ar gyventojų susirinkimo protokolas – jei medis yra daugiabučio kieme, reikia protokolo, patvirtinančio, kad pritarta paprasta balsų dauguma (50 % + 1 balsas).
7. Želdinių būklės ekspertizės išvada – jei medis pavojingas, supuvęs ar kitaip pažeistas (reikalaujama tam tikrais atvejais).
8. Ornitologo pažyma – jei medis saugotinas ir kirtimas planuojamas nuo kovo 15 d. iki liepos 31 d., būtina patvirtinti, kad medyje ar šalia neperi paukščiai. Pažyma galioja 10 dienų.
9. Papildomi dokumentai – jei kirtimas susijęs su statybomis, gali reikėti statybos leidimo kopijos ar suderinto želdyno projekto.
Savivaldybė per nustatytą laiką (gali skirtis, paprastai 20–30 dienų) išnagrinėja prašymą ir išduoda leidimą, jei dokumentai atitinka reikalavimus.

Matome, kad beveik visiems plačiau paplitusiems medžiams nupjauti reikia valdininkų leidimo. Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys nėra saugotini medžiai.

Jei be valdžios leidimo negalima net nugenėti medžio, tai galėtų įstatymų rengėjai leisti seniūnui ar Seniūnijos darbuotojui duoti žodinį sutikimą į žodinį prašymą. Tarsi žmogus neturėtų ką veikti ir dėl vieno medžio turi važinėti į rajono centrą. Iš esmės žmogus yra kūrybinė asmenybė ir savo kieme nori grožio. Reikia valdžiai nesikišti su savo perdėta kontrole ir nelaikyti žmonių baudžiauninkais.

Miškai kertami paukščių perėjimo metu

„2025.03.14 Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d. Šiuo laikotarpiu būtina laikytis apribojimų ir nevykdyti jokių veiksmų, kurie galėtų trikdyti sparnuočių ramybę. Tai liečia medžių, augančių viešosiose erdvėse ir želdynuose, kirtimą ar intensyvų genėjimą (kai pašalinama daugiau nei 30 proc. lajos tūrio). Atkreipiame dėmesį, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d. draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.
Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.“
T.y. paukščių perimvietės saugomos tik specialiai grupei priskirtuose miškuose. O kaip su kitais miškais?
LR Aplinkos Ministerija man atsakė: „Miško kirtimai aplink saugomų paukščių lizdavietes draudžiami vadovaujantis Taisyklių 1 priede nustatytais reikalavimais“. (III.15 –VIII. 01).

Lietuva iš paukščio skrydžio / „Unsplash” nuotr.

Lietuvos miškuose nesaugotinų paukščių perėjimo metu miškus su vertingiausiais medžiais galima kirsti. Ir tie miškai, kaip matom, masiškai kertami. Saugotinų paukščių rūšių pagal Miškų kirtimų taisykles yra tik 19 arba 4,74% visų paukščių, o iš viso Lietuvoje yra 401 rūšis paukščių. (iki 2020). https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-pauksciai/ Kadangi jų rūšių daugėja, tai šiuo metu, galimai, yra dar daugiau.
Ištisi miškų kvartalai su vertingiausiais medžiais kertami su Aplinkos ministerijos palaiminimu, jei ten nėra 19 paukščių rūšių lizdo, o gyventojui reikia iš Savivaldybės dėl 1 medžio gauti leidimą, pristatant 9 pažymas!

Dar dėl valstybinio požiūrio į saugotinus paukščius. Tas požiūris mažai skiriasi nuo iškertamų miškų. Dėl valstybės kapitalo „Ignitis grupei“ priklausančio ESO kaltės žuvo daug vertingų paukščių.

„Liūdna žinia: dar viena didžiojo apuoko auka dėl ESO aplaidumo. Valstybė, kartu su ESO akcininkais, pelnosi turėdama monopolį, bet nemato problemos naikindama gamtą. ESO elektros stulpai žudo plėšriuosius paukščius gamtoje ir būtent jie mažina šių paukščių išgyvenamumą. Dėl ESO aplaidumo stulpai netampa saugūs, paukščiai žūva nuo elektros iškrovos. Ar tikrai prioritetai yra milijoniniai dividendai, o ne Lietuvos gamtos apsauga? Mes netylėsime. Įpareigoti ESO nedelsiant įrengti paukščiams saugias konstrukcijas.“

„2025 m. rugpjūčio 9 d. 10:44 Žuvo antrasis Šiaulių Pietiniame išperėtas apuokas. Apuoko patelė žuvo nutūpusi ant elektros perdavimo linijos. „Taip elgtis su Lietuvos gamta negalima!!! Dar kart kreipiuosi į AM. Gal jums reikia dar didesnių įrodymų, kad plėšriems paukščiams Lietuvoje nėra vietos? Pareiškiu – didžiųjų apuokų Lietuvoje nėra vien dėl ESO gamtai priešiškų įrenginių“, – feisbuke skelbia „Ekosistemų apsaugos centras“.

Argumentai prieš miškų kirtimą paukščių perėjimo metu

Miškų kirtimas paukščių perėjimo laikotarpiu kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Kirtimai naikina lizdus, kelia paukšteliams stresą ir didina jų mirtingumą. Tai gali lemti populiacijų mažėjimą, ypač retų rūšių. Remiantis BirdLife International duomenimis, miškų kirtimas perėjimo sezono metu gali sumažinti paukščių populiacijas iki 30–50 % tam tikruose plotuose.

Paukščiai yra svarbi grandis maisto grandinėje – jie kontroliuoja kenkėjus, platina sėklas ir palaiko miško sveikatą. Jų sutrikdymas veikia visą ekosistemą, įskaitant vabzdžius, augalus ir kitus gyvūnus.

Nors kirtimas duoda greitą pelną, populiacijų mažėjimas gali lemti brangesnes kenkėjų kontrolės priemones ar miškų atkūrimą.

Dėl pasekmių gyvūnams ir miško paklotės pažeidimo mažinimo, galima planuoti kirtimus rudenį ar žiemą. VĮ “Valstybinių miškų urėdija” nuo 2019 m. sumažino perėjimo sezono kirtimus 40 %, išlaikydama pelningumą. Vadinasi galima kirsti ir ne perėjimo metu. Įmonė įdiegė tvarią sistemą, perkeldama kirtimus į neperėjimo periodus, ir gavo FSC sertifikatą. Tai padidino medienos eksporto vertę 10–15 %, pvz., parduodant į ES rinkas, kur reikalaujama ekologinių standartų. 2022 m. jie išvengė baudų už pažeidimus, sutaupydami apie 200 000 Eur.
Paukščių stebėjimo turai Dzūkijoje (pvz., Čepkelių rezervate) generuoja apie 500 000 EUR kasmet. Kirtimai perėjimo metu mažina paukščių skaičių, o tai sumažina turistų srautą – 2019 m. po kirtimų Merkinės apylinkėse turizmas krito 20 %.

Žmonės turi pareigą saugoti gamtą, o ne ją naikinti dėl trumpalaikės naudos. Sveiki miškai su gausia paukščių populiacija teikia naudą žmonėms – nuo oro valymo iki rekreacijos. Miškų naikinimas mažina gyvenimo kokybę ir kelia psichologinį stresą gamtos mylėtojams.

2020 m. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) nustatė, kad kirtimai Punios šile perėjimo metu paveikė daugiau nei 50 paukščių lizdų, sumažindami populiacijas 20 %. Panašūs incidentai fiksuoti Labanoro girioje.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke kirtimai dėl pušų ligų 2018–2020 m. vyko netoli perėjimo zonų, paveikdami jūrinius paukščius kaip jūrinį erelį. Aplinkos ministerija sustabdė darbus po LOD skundų, o tyrimai parodė, kad trikdžiai padidino jauniklių mirtingumą 30 %.

Iš Rūtos Janutienės 2018 m. laidų

Dalyvavo Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas, biologas, miškininkas, eigulio sūnus.
„Labanoro girią kerta 3 pamainom.
Nacionalinė žemės tarnyba: miškų vien 2017 m. sumažėjo 20 000 ha.
Savininkai už ES lėšas iškerta miškus, pastato „pažintinį taką“, kad ,,nesumindžiotų samanų paklotės“, kuri per kirtimus išardyta ir jos nebeliko.
Anksčiau medžius pjaudavo tik žiemą, kad nesugadintų samanų paklotės.
Pušys gyvena šiaurėje 800 m., pas mus laisvai išgyventų 500 m. Seniausi LT pušynai yra Vingio parke – 300 m.
Biržes kerta kas 50 m. plynu kirtimu: nepalieka nei seno, nei jauno.
Dėl potvynių LT didžia dalimi kalti ne orai, o miškų kirtimai. Viena kirtavietė galėjo sulaikyti per 1 dieną 250 tonų vandens. Jei nėra miško, vanduo per gruntinius akmenis subėga į upelius ir upes, jos tvinsta, pakeli gruntinio vandens lygį ir visa žemė skęsta.
Europos Aplinkos apsaugos agentūros tyrimas:
– Jei kokios upės baseinas netenka 30% miškų, tai netenka 70% galimybės sulaikyti tą perteklinį vandenį, kurį, pvz., kai per 1 d. išlyja mėnesio normą.
– sumažėja apie 1 milijonu paukščių, kurie galėtų gaudyti uodus, mašalus ir jų daug prisiveisia.
Kanadiečių tyrimas:
Kur daug kirtaviečių, tarp žmonių padidėja Laimo ligos susirgimų, kadangi kirtavietėse labai veisiasi pelės, o jos yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos pernešėjos. Nuo pelių užsikrečia erkės ir nuo jų – žmonės.“

Baigiu, kaip pradėjau – poezija.

Antanas Baranauskas – Anykščių šilelis

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,
Kai balto miško lapeliai šlamėjo
Ir senos pušys siūravo, braškėjo?
Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės,
Katrų čilbančių teip ramu klausytis?
Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai?
Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai?
Visa prapuolę; tik ant lauko pliko
Kelios pušelės apykraivės liko!..
Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą
Kepina saulė nenaudingą plotą,
In kurį žiūrint teip neramu regis:
Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs,
Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė,
Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė!..

Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!