Siūlome paskaityti Davido Roberstono įžvalgas apie Škotijos vyriausybės pastangas įtvirtinti gender ideologiją šalyje. Autorius yra Škotijos presbiterionų tarnautojas ir religijos apžvalgininkas.
Gender ideologija Škotijos vyriausybei, matyt, yra svarbus klausimas. Vyriausybėje, išrinktoje siekiant Škotijos nepriklausomybės, yra dvigubai daugiau valstybės tarnautojų, dirbančių su jos siūlomu Lyčių pripažinimo įstatymu, nei su siūlomu referendumu dėl nepriklausomybės, kurį ji tikisi surengti iki vasaros.
Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad Nicola Sturgeon (Škotijos vyriausybės vadovė, – red. past.) ir Škotijos nacionalinė partija pažadėjo leisti žmonėms patiems nuspręsti, kokios lyties jie yra. Feministės ir kiti aktyvistai pagrįstai nerimauja, kur visa tai nuves.
Valdančiojoje partijoje kilo didelis pasipriešinimas, o finansų ir ekonomikos ministrė Kate Forbes (Keitė Forbs), kuri yra atsidavusi krikščionė, perspėjo, kad daug žmonių yra nutildomi ir įbauginami nekalbėti.
Lygybės ir žmogaus teisių komisija įspėjo, kad lyties pripažinimo aktas turėtų būti sustabdytas, nes nepakankamai atsižvelgta į moterų teises.
N. Sturgeon, nepaisydama visų įrodymų, neigia, kad egzistuoja koks nors konfliktas tarp translyčių ir lyties teisių. Kiekvienas, kuris išdrįsta tuo suabejoti, automatiškai pavadinamas „transfobu”, tačiau kai net „The Guardian” įspėja Škotijos vyriausybę, kad ji žengia per toli, galima manyti, kad tai gali paskatinti susimąstyti.
Tai nesutrukdė Škotijos vyriausybei elgtis taip, tarsi jos politika jau būtų įstatymas. Būsimo gyventojų surašymo metu vyriausybė leis žmonėms įrašyti bet kokią lytį (kiek žinau, nesvarbu, kokio amžiaus esi, kur nori gyveni ar kokiai etninei grupei priklausai).
Atsižvelgiant į tai, kad vyriausybės politika grindžiama gyventojų surašymu, tai yra rimta problema.
Organizacija „Fair Play for Women” padavė Škotijos vyriausybę į teismą, teigdama, kad lytis yra teisiškai apibrėžta įstatymu ir negali būti savavališkai panaikinta šios keistos ideologijos besilaikančios vyriausybės. Vyriausybė teigia, kad turime žengti koja kojon „su laiku”.
Šiek tiek keista, kodėl lyties klausimas laikomas tokiu svarbiu. Tačiau Škotija yra ir pavyzdys, ir įspėjimas kitoms Vakarų liberalioms demokratijoms, kai valdančiąsias partijas užvaldo budrūs progresyvistai. Tokių politikų požiūriu, socialinio „teisingumo” klausimai yra svarbiausias jų rūpestis. Kartais atrodo, kad kai viena „pažangi” šalis nueina taip toli, kita nori nueiti dar toliau.
Škotija yra ir pavyzdys, ir įspėjimas kitoms Vakarų liberalioms demokratijoms, kai valdančiąsias partijas užvaldo budrūs progresyvistai.
Vienas iš to aspektų – siūlomi teisės aktai, nukreipti prieš konversinę terapiją. Krikščioniškasis institutas neseniai įspėjo, kad Škotijos parlamento Lygių galimybių komitetas siūlo „ekstremaliausius pasaulyje teisės aktus dėl konversijos terapijos”.
Siekdami pasekti Viktorijos (Australijoje) ir Kanados pavyzdžiu, jie pasiryžę žengti dar toliau. Pavyzdžiui, jie siūlo, kad įprastas religinis mokymas, kuriame aptariami LGBT klausimai, būtų leidžiamas tik tuo atveju, jei jis vykdomas nesmerkiant ir nieko nereikalaujant.
Jie taip pat siūlo „perauklėti” religines bendruomenes, kad jos priimtų tai, ką vyriausybė mano apie LGBT klausimus. Kas žino? Galbūt bažnytinės vasaros stovyklos dabar taps „perauklėjimo stovyklomis”, kurioms vadovaus atitinkamus doktrininius mokymus baigę vyriausybės pareigūnai?!
Šios politikos ironija ir kvailumas pasireiškia, kai teigiama, kad tai, jog visi tiki ta pačia valstybės doktrina, yra „labai svarbu siekiant skatinti įvairovę”. Atrodo, kad galime tikėti ir praktikuoti tik tai, ką nurodo vyriausybė.
Tuo tarpu ji tapo dar orveliškesnė. Istorija, kuria beveik neįmanoma patikėti, bet ji yra tikra, – Edinburgo labdaros organizacijos darbuotoją Nicolę Murray neseniai aplankė policija, kuri norėjo ją apklausti dėl socialinėje žiniasklaidoje paskelbto pareiškimo, susijusio su Edinburgo išprievartavimo krizių centru.
Mridul Wadhwa, translytė moteris ir centro vadovė, pareiškė, kad moterys, kurios netiki, kad vyras gali tapti moterimi, ir kurios nenori matyti išprievartautų vyrų krizių centre, turėtų „suprasti savo prietarus” ir būti perauklėjamos, kad susidorotų su savo fanatizmu.
Suprantama, N. Murray pareiškė, kad jos pačios labdaros organizacija, teikianti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, nesiųs klientų į prievartos aukų centrą – todėl čia apsilankė policija.
Štai čia ir prasideda „minčių nusikaltimas”. Policija pripažino, kad N. Murray nepadarė nusikaltimo ir nepasakė nė vieno neapykantos kupino žodžio, tačiau jiems reikėjo su ja pasikalbėti, kad „išsiaiškintų, ką galvoja apie šį pareiškimą”.
Šiandieninėje Didžiojoje Britanijoje policija siunčiama įvertinti, ar buvo padarytas „minčių nusikaltimas”, ir dar dėl to, kad moteris suabejojo, ar biologinis vyras turėtų vadovauti moterų prieglaudai!
Tačiau nerimą kelia ne tik naujosios ideologijos nepripažįstančiųjų bauginimas. Škotijos vyriausybė pasiryžusi šią ideologiją indoktrinuoti vaikams. Švietimo sistema naudojama ne ugdyti, o indoktrinuoti vaikus šiai naujai valstybės ideologijai.
Praėjusių metų pabaigoje didelį Škotijos tėvų susirūpinimą sukėlė apklausa, kurioje vidurinių mokyklų moksleivių buvo klausiama apie tam tikrus lytinius santykius. Visa tai, žinoma, buvo daroma „sveikatos ir saugumo” sumetimais, tačiau kai Škotijos vyriausybės ministrų buvo paprašyta patiems atsakyti į šiuos klausimus, jie atsisakė.
Kiekvienas iš šių incidentų savaime kelia susirūpinimą. Tačiau jų visuma rodo, kad ideologija yra nekontroliuojama, o valstybės primetama „kultūra” galiausiai padarys didžiulę žalą vaikams, moterims ir, žinoma, vyrams.
Progresyvioji ideologija gali puikiai skambėti akademinėse salėse, valdžios koridoriuose ir viduriniosios klasės priemiesčių valgomuosiuose. Tačiau už tai moka vargšai, jaunimas ir pažeidžiami žmonės. Manau, kad Jėzus turėtų savo nuomonę šiais klausimais – įdomu, ką Bažnyčia apie tai pasakytų?
