Šią dieną švenčiame vieną gražiausių ir populiariausių Mergelės Marijos švenčių – Nekaltąjį Prasidėjimą. Marija ne tik nė karto nenusidėjo, bet išvis buvo apsaugota nuo to visiems žmonėms bendro palikimo, kurį lėmė gimtoji nuodėmė. O tai dėl to, kad jai buvo skirta būti Išganytojo Motina. Dogmos, paskelbtos 1854 metais, biblinis pagrindas yra Nazareto Mergelei tarti Angelo žodžiai: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi“.
„Malonėmis apdovanotoji“, „Malonės pilnoji“, graikiškai – „kecharitomene“ – tai pats gražiausias Marijos vardas, kurį jai suteikė pats Dievas, sakydamas, kad ji nuo visados ir visiems laikams yra mylima, išrinkta, idant priimtų brangiausią dovaną – Jėzų, įsikūnijusią Dievo meilę.
Gali kilti klausimas: kodėl iš visų moterų Dievas išsirinko būtent Nazareto Mariją? Atsakymas glūdi mūsų protui nepasiekiamuose Dievo valios slėpiniuose. Tačiau yra dar viena priežastis, kurią pabrėžia Evangelija – tai Marijos nuolankumas. Šitai pabrėžia ir Dantė Dieviškosios komedijos paskutinėje Rojaus giesmėje: „Motina Mergelė, savo Sūnaus dukra, nuolanki ir kilnesnė už visus kūrinius“.
Taip pat ir Marija savojoje Magnificat giesmėje sako: „Mano siela šlovina Viešpatį… nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę“. Iš tiesų, Dievas pastebėjo Marijos nuolankumą ir jinai rado malonę pas Dievą. Šitaip ji tapo Dievo Motina, Bažnyčios ikona ir pavyzdžiu, išrinktąja tarp visų tautų, idant priimtų Viešpaties malonę ir ją paskleistų visoje žmonijoje.
Toji malonė – tai Jėzus Kristus. Jis yra šaltinis tos malonės, kurios nuo pat pradžių Marija buvo kupina. Ji su tikėjimu ir meile priėmė Jėzų ir jį padovanojo visam pasauliui. Toks pašaukimas ir tokia misija skirta taip pat ir mums visiems, visai Bažnyčiai: priimti Kristų į mūsų gyvenimus ir dovanoti jį pasauliui, kad per jį pasaulis būtų išgelbėtas.
Pagal seną Romos vyskupijos tradiciją, popiežius gruodžio 8-ąją, Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės proga nuvyksta į Romos senamiestį pasimelsti prie Marijos Nekaltojo Prasidėjimo statulos. Statula buvo pastatyta minint trečiąsias Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metines. Nuo 1953 metų visi popiežiai šią dieną pagerbia Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą apsilankymu prie statulos netoli Ispanijos aikštės.
Marija ne tik nė karto nenusidėjo, bet išvis buvo apsaugota nuo to visiems žmonėms bendro palikimo, kurį lėmė gimtoji nuodėmė.
Bronzinė Nekaltai Pradėtosios statula iškelta ant aukštos marmuro kolonos. Beveik 12 metrų aukščio kolona yra autentiška Romos antikos laikų kolona, atrasta 1777 metais moterų vienuolyno, dedikuoto „Prasidėjimo Marijai“, kieme, miesto istoriniame centre. Marijos paminklo projektą sukūręs Luigi Poletti kolonai suteikė tą pačią pergalės simboliką, kurią suteikdavo antikos Roma savo valdovų ar dievų garbei pastatytoms pergalės kolonoms. Spėjama, kad ant Marijos kolonos prie Ispanijos aikštės antikos laikais irgi buvusi statula, galbūt deivės Minervos.
Ant kolonos prie Ispanijos aikštės pastatyta skulptoriaus Giuseppe Obici sukurta bronzinė 4 metrų aukščio Nekaltai Pradėtosios Marijos statula. Marija pavaizduota gimtajai nuodėmei nepavaldi ir ją nugalinti moteris: ji stovi virš pusmėnulio, ant žemės gaublio, koja primynusi žaltį – gimtosios nuodėmės simbolį.
Kolonos pagrindo kampuose stovi keturios masyvios marmurinės statulos, skirtos Nekaltai Pradėtąją numačiusiems keturiems Dievo išrinktosios tautos vadovams – patriarchui Mozei, pranašui Izaijui, karaliui Dovydui ir pranašui Ezekieliui.
Marijos statula pastatyta Romos Mignanelli aikštėje, priešais Tautų evangelizavimo kongregacijos būstinę ir šalia Ispanijos ambasados prie Šventojo Sosto. Netoliese esantys įžymus ir turistų lankomi Ispanijos laiptai yra pavadinti pagal šią ambasadą.
Ispanijos karalystė be kita ko buvo viena iš nedaugelio šalių dėjusi ypatingas pastangas, kad popiežius Pijus IX paskelbtų dogmą apie Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą. Jis tai padarė 1854 metais po ilgai trukusio proceso, 1849 metais gavęs viso pasaulio vyskupų pritarimą dogmai.
Naujojo paminklo inauguracija įvyko Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo trečių metinių sukakties dieną, 1857 gruodžio 8-ąją. Ypatingi paminklo pastatymo nuopelnai pripažįstami ugniagesiams: 200 ugniagesių iškėlė ir įtvirtino 12 metrų aukščio koloną, paskui ant jos užkėlė bronzinę Marijos statulą. Todėl Romos priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojams suteikta garbė kasmet iškilmės išvakarėse ant Marijos statulos rankos uždėti didelį gėlių vainiką.
Pijus IX Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą paskelbė dokumentu Ineffabilis Deus – Nuostabusis Dievas. Ši dogma skelbia tikėjimo tiesą, kad Mergelė Marija, pagal dieviškąjį pasaulio išganymo planą išrinkta būti įsikūnijusio Dievo Sūnaus Motina, turėjo būti laisva nuo gimtosios nuodėmės. Visa žmonija iš gimtosios nuodėmės buvo išvaduota Kristaus įvykdytu išganymu, o Marijai ši malonė buvo suteikta dar prieš jos gimimą. To reikalauja išganymo logika: nuodėminga moteris nebūtų galėjusi būti Išganytojo Motina.
