Popiežius Pranciškus penktadienį vyks pirmojo apaštališkojo vizito į konflikto draskomą Iraką, siekiamas padrąsinti mažėjančią krikščionių bendruomenę likti savo senojoje tėvynėje ir sustiprinti savo ryšį su Islamu.
Vienas ypatingiausių šios kelionės momentų bus jo planuojamas susitikimas su atsiskyrusiu Irako vyriausiuoju šiitų dvasininku didžiuoju ajatola Ali Sistani (Ali Sistaniu), daugelio pasaulio šiitų dvasiniu lyderiu.
Nepaistant antrosios koronaviruso pandemijos bangos, atsinaujinusio smurto ir prastos viešųjų paslaugų kokybės, lankydamasis Irake popiežius Pranciškus įgyvendins velionio popiežiaus Jono Pauliaus II svajonę.
Dėl karo ir persekiojimų Irake gyvenanti viena seniausių pasaulio krikščionių bendruomenių nuo 2003 metų sumenko nuo 1,5 mln. tikinčiųjų iki vos 400 tūkstančių.
84 metų pontifikas, kuriam ši užsienio kelionė bus pirmoji nuo pandemijos pradžios, per trijų dienų vizitą planuoja išreikšti solidarumą Irako krikščionių bendruomenei ir visiems 40 mln. nuniokotos šalies gyventojų.
Gatves nuo Bagdado centro iki šiitų šventovių miesto Nadžefo jau puošia transparantai su popiežiaus atvaizdu ir arabišku užrašu „Baba al Vatican“.
Ruošiantis šiam vizitui, atokiose vietovėse, niekada nemačiusiose tokio aukšto rango svečio – nuo pranašo Abraomo gimtojo Ūro miesto pietinėje dykumoje iki suniokotų krikščioniškų miestų šalies šiaurėje – tiesiami keliai ir rekonstruojamos bažnyčios.
„Popiežiaus žinutė yra ta, kad Bažnyčia palaiko kenčiančiuosius“, – sakė šiaurinio Mosulo miesto chaldėjų katalikų arkivyskupas Najeebas Michaeelas (Nadžibas Mikailas).
„Jis turės stiprių žodžių Irakui, kur vykdomi nusikaltimai žmoniškumui“, – kalbėjo jis.
Senos šaknys
Irako krikščionių bendruomenė yra viena seniausių ir įvairiausių visame pasaulyje. Maždaug pusę jos sudaro chaldėjai ir kiti katalikai, o kitą pusę – armėnų ortodoksai, protestantai ir kitų krikščioniškų šakų atstovai.
iki 2003 metų, kai per JAV vadovaujamą invaziją buvo nuverstas tuometinis diktatorius Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas), krikščionys sudarė maždaug šešis procentus iš 25 mln. Irako gyventojų.
Kilęs tarpkonfesinis smurtas privertė religines mažumas trauktis iš šalies. Nors šalyje gyventojų skaičius augo, tačiau krikščionių sumažėjo iki 1 proc. populiacijos, sakė Williamas Warda (Viljamas Varda), vienas iš Hamurabio žmogaus teisių organizacijos įkūrėjų.
Dauguma krikščionių susitelkė šiaurinėje Ninevijos provincijoje, kur iki šiol daugelis kalba aramėjų dialektu, kuriuo, kaip manoma, kalbėjo Jėzus Kristus.
2014 metais džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojams perėmus Ninevijos kontrolę ir nusiaubus krikščioniškus miestus, jų gyventojai neturėjo kito pasirinkimo kaip priimti islamą arba mirti.
Tuo metu popiežius Pranciškus pritarė kariniams veiksmams prieš „Islamo valstybę“ ir net galvojo apsilankyti Irake, solidarizuojantis su ten gyvenančiais krikščionimis.
Nors ši kelionė neįvyko, Pranciškus atidžiai stebėjo įvykius Irake, smerkė beginklių protestuotojų žudymą per masinius antivyriausybinius protestus nuo 2019 metų.
Prireikė daug laiko
Popiežius Jonas Paulius II planavo Irake apsilankyti 2000-aisiais, bet Saddamas Husseinas netikėtai kelionę atšaukė. Jono Pauliaus II įpėdinis Benediktas XVI niekada nesiėmė jokių žingsnių dėl Irako.
Netrukus po to, kai 2013-aisiais buvo išrinktas popiežiumi, Pranciškus sulaukė tėvo Louiso Sako (Luiso Sako), vėliau paskirto kardinolu ir Chaldėjų Katalikų Bažnyčios vadovu, raginimo apsilankyti Irake. Dabar L. Sako yra svarbus pontifiko vizito organizatorius.
2019 metais prezidentas Barhamas Salehas oficialiai pakvietė popiežių, vildamasis, kad vizitas padės Irakui „sveikti“ po ilgų smurto metų.
Tačiau COVID-19 pandemijai skaudžiai paveikus Italiją, popiežius atšaukė visas užsienio keliones nuo 2020-ųjų birželio.
Penktadienį jis atskris į Bagdadą su saugumo komanda ir 150 žmonių palyda, kurios pusę sudarys žurnalistai. Visi jie, kaip ir popiežius, buvo paskiepyti.
Iki kelionės likus kelioms dienoms, Vatikano nuncijui Irake Mitjai Leskovarui testais buvo nustatyta COVID-19, bet pareigūnai tvirtina, kad tai niekaip nepaveiks vizito.
Nepaisydamas padėties dėl COVID-19 Pranciškus aukos mišias Bagdade, kurdų regiono sostinėje Arbilyje ir Ūre.
Irakas, kur per parą išaiškinama apie 4 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įvedė naktinę komendanto valandą ir taiko griežtą karantiną savaitgaliais, kuris bus išplėstas ir galios viso vizito metu.
Per visas pamaldas bus privaloma laikytis socialinio atstumo; dalyvauti pageidaujantys žmonės turėjo užsiregistruoti prieš kelias savaites.
„Milžiniškas poveikis“
Pranciškus remia tarpkonfesines pastangas ir yra apsilankęs keliose šalyse, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, įskaitant Bangladešą, Turkiją, Maroką ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Abu Dabyje 2019 metais jis susitiko su šeichu Ahmedu al Tayebu (Ahmedu Tajebu) – Al Ažaro mečetės, Egipto prestižiškiausios sunitų doktrinos įstaigos, didžiuoju imamu. Jie pasirašė dokumentą, kuriuo skatinamas krikščionių ir musulmonų dialogas.
Pranciškus viliasi, kad šios savaitės kelionė galėtų sudaryti sąlygas panašiai deklaracijai su musulmonais šiitais, kurių pasaulyje yra maždaug 200 milijonų. Pagal kai kuriuos vertinimus, šiitai sudaro daugumą Irake.
Šių pastangų dalis bus Pranciškaus susitikimas su Irako ir daugelio kitų šiitų vyriausiuoju dvasininku didžiuoju ajatola Ali Sistani (Ali Sistaniu) jo kukliuose namuose Nadžafe.
L. Sako naujienų agentūrai AFP sausio mėnesį teigė, jog popiežius tikisi, kad A. Sistani pritars tokiam pačiam tarpreliginiam dokumentui, bet šaltiniai Nadžafe tai paneigė.
Vis dėlto šis susitikimas bus labai svarbus popiežiaus simbolinės kelionės momentas.
„Tai istorinis vizitas: kalbame apie religinės mokyklos, kuriai priklauso 20 proc. pasaulio gyventojų, vadovą“, – AFP sakė Nadžafo gubernatorius Luay al Yassiry (Luajus Jasiris).
„Jo vizitas daug reiškia. Jo apsilankymas pas Jo Šventenybę vyriausiąjį dvasininką didįjį ajatolą Ali Sistani padarys milžinišką poveikį“, – pridūrė gubernatorius.
Kovo 5-8 d. vyksianti Pranciškaus kelionė bus pirmoji už Italijos ribų nuo 2019 m. lapkričio mėn., kai jis lankėsi Tailande ir Japonijoje. Keturios 2020 m. planuotos kelionės buvo atšauktos dėl COVID-19.
„Jis tikrai jaučia, kad į žmones reikia kreiptis jų pačių žemėje“, – naujienų agentūrai REUTERS sakė pareigūnas, Vatikano prelatas, kuris yra gerai susipažinęs su Iraku ir kalbėjo anonimiškai.
Vatikano pareigūnai ir vietos Bažnyčios vadovai sako esą patenkinti tuo, kad Irako pajėgos sugebės užtikrinti pakankamą popiežiaus ir jo aplinkos saugumą.
„Popiežius žino, kur eina. Jis sąmoningai atvyksta į karo ir smurto paženklintą sritį, norėdamas pranešti apie taiką“, – neseniai vykusio konferencinio pokalbio metu žurnalistams sakė Erbilo arkivyskupas Basharas Warda.
