REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: su vaikais ir paaugliais reikia daugiau kalbėti apie meilę ir seksą

Gruodžio 9 d. Rengimo šeimai asociacija išsiuntė į LRT portalą straipsnį (interviu) pavadinimu „Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: su vaikais ir paaugliais reikia daugiau kalbėti apie meilę ir seksą”, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip pasirinktas interneto turinys paveikia jauno žmogaus emocinę sveikatą, savivertę ir tapatybę. Jame, be kitų dalykų, kalbama apie ir apie Socialinės kilmės (arba greitos eigos) lyties disforijos reiškinį.

Straipsnyje buvo nurodyta, jog jis buvo parengtas vykdant LR Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos ir intervencijos algoritmas”. Po mėnesį trukusio susirašinėjimo su LRT ir LRT Taryba, buvo gautas atsakymas, jog straipsnis nebus publikuojamas. Pateikiame straipsnį skaitytojų dėmesiui.

Skaitmeninės technologijos ir internetas yra neatsiejama šių dienų žmogaus, tiek jauno, tiek ir vyresnio, gyvenimo dalis. Kaip rodo lyginamieji tyrimai, lietuviai yra treti pasaulyje pagal laiką, praleidžiamą naršant socialinėse medijose, o mūsų vaikų ir paauglių laikas naudojantis išmaniaisiais įrenginiais vis ilgėja.

Specialistai vis dažniau kalba apie perteklinio interneto naudojimo žalą: tai gali sukelti antsvorio riziką bei somatinius sveikatos sutrikimus. Problema yra ne pats interneto naudojimas, o jo apimtis, skaitmeninės higienos nesilaikymas. Tam tikrais atvejais iššūkių kelia ir jo turinys: internete vaikams atsiveria specifinių elgesio priklausomybių – azartinių lošimų ar pornografijos – rizika, mokslininkai kalba apie skaitmeninės aplinkos įtaką greitos eigos lyties disforijos formavimuisi. Plačiau šia tema kalbėjomės su psichoterapeutu dr. Gintautu Vaitoška.

Gerbiamas Gintautai, pakalbėkime apie tai, kaip pasirinktas interneto turinys įtakoja jauno žmogaus emocinę sveikatą, savivertę ir tapatybę.

– Pradėkime nuo to, kaip informacijos ieškojimą internete apibūdiname lietuviškai: „naršymas“. Sunku būtų dabar atrasti, kas pirmas šį žodį pavartojo, tačiau norėdamas to ar ne, šis žmogus neblogai apibūdino psichologinę būseną, kurią patiria laiką internete leidžiantis žmogus. Juk „naršyti“ reiškia kažko ieškoti su įkarščiu, paskubomis, tarsi pametus galvą.

Neuromokslas tai patvirtina: per daug informacijos aptemdo suvokimą. Tokį proto aiškumo praradimą taip pat lydi nerami, kiek desperatiška emocija: vis noriu kažko daugiau, kažką rasti, kas būtų dar įdomiau… Ir štai čia, kada taip galva pavargsta, ima vilioti „būdas“ greitai atgaivinti emocijas: pasižiūrėti kažką, kas tikrai visada įdomu ir vilioja – seksualinio turinio vaizdus.

Kaip pastebėjo dar S. Freudas (o taip pat Vydūnas), nuotaikai nukritus dėl smegenų pervargimo, tokie vaizdai emocinę tuštumą stengiasi užpildyti greičiausiai. Ieškoti internete jų nereikia: patys veržiasi per reklamos ir kitokius gimtinį instinktą stimuliuojančius vaizdus.

Kita vertus, jauniems vaikinams ir merginoms jų vyriškumo ir moteriškumo pabudimo laiku (išties, gimtinių hormonų audros metu) meilės vaizdai traukia ir be ypatingo pervargimo. Veikia ir tai, jog mūsų dienomis seksualinis meilės komponentas yra pabrėžiamas taip, lyg jis būtų svarbiausias tos meilės sėkmės garantas – nors tyrimai rodo, kad taip nėra.

Yra dar vienas vaikus ir jaunimą seksualizuojantis kanalas – „jutuberiai“ ir „influenceriai“. Jų mintys neretai vaikams tampa svarbesnės nei tos, kurias išsako jų tėvai. Paauglystėje tai neišvengiama: pažiūras labiausiai lemia bendraamžių grupė, tačiau, kaip akivaizdu iš daugelio patirčių, jie tampa labai svarbūs ir jaunesniems vaikams.

Pateiksiu vieną pavyzdį: Liuksemburgo jutuberės Katjos Krasavice klipus buvo peržiūrėję keletas milijonų vaikų ir paauglių. Melodijos buvo masiškai niūniuojamos, nors kai internetinės erdvės tyrėja Gabriela Rapp paklausdavo tėvų ar mokytojų, paaiškėdavo, kad niekas apie tokią asmenybę nebuvo girdėję. Deja, tekstai buvo atvirai gašlūs ir pornografiški, tiesioginis kelias į priklausomybę nuo pornografijos. Lietuvos jutubo žvaigždės destruktyvumu gal kiek nusileidžia, tačiau vulgarus požiūris į gimtiškumą ir joms nesvetimas.

Kokie požymiai rodo, jog vaikas, paauglys yra įsitraukęs į pornografinio turinio žiūrėjimą arba patiria traumuojantį sekstingo poveikį? Ar tėvai jam gali padėti šioje situacijoje, ir kaip?

– Vienas sekstingo ar pornografijos žiūrėjimo ženklų mergaitėms gali būti pergyvenimas dėl savo išvaizdos bei savo kūno nemėgimas. Žinoma, mūsų dienomis jau darželinukai ima jaudintis dėl svorio, tad tėvams reikėtų pamėginti suprasti, ar dukros susirūpinimas išvaizda yra „normalus“, ar jį paskatino ir minimos problemos.

Patyčias internete patirianti mergaitė gali tapti depresiška ir užsidariusi. Reikėtų ieškoti galimybės ją išgirsti, pastebint, draugiškai pastebint, kad ji atrodo be nuotaikos ar susirūpinusi. Priklausomai nuo santykių su dukra kokybės, ji gali arba lengviau papasakoti apie savo išgyvenimus, arba tylėti ir toliau slėptis.

Turint omenyje, kad provokuojantis savęs pateikimas internete labiau būdingas mažiau savimi pasitikinčioms mergaitėms, tikėtina, kad jos jausis per daug „blogos“ ir nuo tėvų slėpsis. Tokiu atveju tėvai galėtų pasistengti parodyti, kad jie supranta, su kokiais skausmais susiduria jos amžiaus merginos, kad jie žino, kas madinga jaunimo tarpe, ir kad jų tokie dalykai ne šokiruoja, o kelia susirūpinimą dėl merginų kančių. Dukrai tada gali tapti lengviau prabilti, išsipasakoti, tik reikia kantrumo sulaukti tinkamos progos. Ir bendrai su vaikais bei paaugliais būtina daugiau kalbėti apie meilę ir „seksą“, nepaisant to, kad šis žodis turi stiprų „kultūrinį triukšmą“: tuomet jų mintis šia tema – o jas jie „ima“ iš bendraamžių, jutuberių ir panašių kanalų – bus galima pakreipti kilnesne kryptimi.

Taip pat ir su berniukais reikia kalbėti apie meilę ir intymius santykius – kad šie yra santykio su mylimu asmeniu dalis. Kad ši gyvenimo sritis yra labai viliojanti, ir kad šalia gražios jos raiškos dažnai ji vaizduojama iškreiptai, pažeminant moteris. Kad taip kuriama pornografija, ir kad joje vaizduojamos merginos yra kažkieno seserys ar galbūt ir mamos, kurios po tokios „veiklos“ niekada negalės sukurti normalios šeimos.

Pornografijos vaizdus pamatę vaikai būna ir šokiruoti, ir kartu ima juos ištisai žiūrėti, neretai pergyvendami ir slėpdami tai nuo tėvų. Tad ir šiuo atveju reikia „normalizuoti“ jų elgesį parodant, kad tokie dalykai tėvams yra žinomi, kad į juos įklimpstantys vaikai ar paaugliai yra pornografijos verslo apgaunami ir dėl to jie patys nėra blogi.

Berniuko atveju apie tai gali kalbėti ir mama, ir tėtis, tačiau kad jis žiūri tokius vaizdus ir yra pripratęs prie masturbacijos daugeliu atveju sūnus lengviau galės prisipažinti būtent tėvui. Problemai jau tapus užleistai ir išsivysčius priklausomybei nuo pornografijos (tarptautinėje ligų klasifikacijoje tai kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo dalis) bus pastebimi tokie priklausomybės požymiai, kaip depresiškumas, dirglumas, saviizoliacija, negalint atsitraukti nuo pornografinių vaizdų, ir kritęs pažangumas.

Aktuali tampa dar viena su lytine sritimi susijusi tema – tai savo biologinės lyties nepriėmimas. Iš kokių simptomų galima atpažinti, kad paauglys pradeda neigti savo biologinę lytį? Kaip galima padėti tokių problemų kamuojamiems paaugliams?

– Socialinės kilmės lyties disforija – tai situacija, kada mergaitė ar berniukas nepriima savo biologinės lyties ir nori ją keisti. Tyrimai rodo, kad ji ištinka tuos vaikus, kurie turėjo psichologinių ar emocinių kentėjimų dar prieš prasidedant nepasitenkinimui savo gimtimi.

Todėl, jei vaikas yra neramus, nusiminęs, užsidaręs ir pan., reikėtų visada tuo susirūpinti, nes mūsų dienomis jaunimo tarpe (socialinėse medijose) įsivyravo mada, teigianti, kad jei tau kas negerai, tu esi transgender – pakeisk savo gimtį (lytį). Tada jaunas vaikinas ar mergina ima slėpti savo vyriškumo ar moteriškumo požymius: vaikinai dažosi plaukus ir nori naudoti kosmetiką, merginos – suvaržyti krūtinę ir imituoti vyrišką išvaizdą. Toks elgesys prasideda palaipsniui, jaunuoliui pamačius vis daugiau labai įtikinamų transgender propagandos vaizdo įrašų jutubo kanale bei vis ilgiau dalyvaujant „bendraminčių“ forumuose. 

Reikia pastebėti, kad savo gimtimi nepatenkinta ne kiekviena berniukiškai besirengianti mergaitė, kaip ir ne kiekvienas švelniau atrodantis berniukas nemėgsta savo vyriškumo. Visgi, su tokiu vaiku ar paaugliu reikalinga pasikalbėti, siekiant suprasti, ką jis ar ji galvoja apie vyriškumo ar moteriškumo vertę, šeimą, vaikų gimimą ir pan. Tokiuose pokalbiuose išsiaiškinama, ar netipiška jo ar jos gimčiai išvaizda yra disforijos ženklas, ar tik gimtinės tapatybės nekvestionuojanti asmens saviraiškos dalis.

Dažnai paaugliai pergyvena dėl savo kūno proporcijų neatitikimo vyriško arba moteriško grožio stereotipams, ir tai sukelia norą „išspręsti“ šią problemą drastišku lyties „keitimo“ operacijų ar priešingos gimties hormonų vartojimo keliu.

Todėl pirmasis prevencijos lygis apima priemones, nukreiptas į moksleivio savijautos tarp bendraklasių pagerinimą dar neišryškėjus lyties disforijos ženklams. Ypatingai svarbu susirūpinti, jei iš berniuko ar mergaitės kiti vaikai tyčiojasi dėl išvaizdos: svorio, netipiško vyriškumo ar moteriškumo, veido bruožų ar kt. Reikalinga pabrėžti kiekvieno žmogaus unikalumo vertę, galbūt ir pravesti kurią nors iš patyčių prevencijos programų.

Galbūt akcentuotumėte dar kokias nors prevencines priemones, galinčias laiku užkirsti kelią aptartų problemų vystymuisi?

– Be aukščiau paminėtų dalykų – pokalbių apie meilę ir gimties galios raišką (taigi, „seksualinės“ galios raišką, nors šis žodis prastai atspindi jos esmę), kurie turėtų prasidėti jau sekant vaikams pasakas ir tęstis jiems žengiant į suaugusiųjų pasaulį, patartina naudoti apsaugas nuo pornografinio turinio priemones jų telefonuose ir kompiuteriuose. Padėti tėvams bei pedagogams atpažinti ir įvertinti pernelyg intensyvaus skaitmeninių informacijos priemonių naudojimo atvejus ir iš to kylančias problemas, o taip pat pateikti rekomendacijas dėl pagalbos vaikui bus stengiamasi ir vykdant Rengimo šeimai asociacijos projektą „Neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos ir ankstyvosios intervencijos mokykloje algoritmas“.

Šis straipsnis nebuvo finansuotas iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis, o pateikta nuomonė išreiškia tik Rengimo šeimai asociacijos požiūrį į su lyties tapatumu susijusią problematiką. 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

9 KOMENTARAI

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte