Nelaimės nėra Dievo bausmė. Tai mums sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje, kurioje kalbama apie du tų laikų tragiškus įvykius – bokšto, nusinešusio aštuoniolikos žmonių gyvybes, griūtį ir žiaurų Piloto susidorojimą su galilėjiečiais.
Komentuodamas šiuos du Jėzaus paminėtus skaudžius to meto Palestinos gyvenimo įvykius popiežius sakė, kad iš tiesų, kaip tais laikais, taip ir šiandien tragiškas žinias visada lydi klausimas: kas dėl to kaltas? Galbūt tie žmonės, tų nelaimių aukos, buvo kaltesni už kitus ir Dievas juos nubaudė?
Kai mus užplūsta žinios apie nusikaltimus ir nelaimes ir jaučiamės bejėgiai blogio akivaizdoje, dažnai klausiame savęs: gal tai Dievo bausmė? Gal Dievas siunčia pandemiją ir karą, kad nubaustų mus už nuodėmes? Kodėl Viešpats tyli?
Kai mus slegia blogis, rizikuojame nebesuprasti ir, norėdami rasti lengvą atsakymą į tai, ko negalime paaiškinti, imame kaltinti Dievą, tęsė Pranciškus. Labai dažnai savo ir pasaulio nelaimes priskiriame Dievui, pamiršdami, kad jis niekada nevaržo mūsų laisvės.
Šiandien Evangelijoje Jėzus mus prašo, kad, užuot kaltinę Dievą, pažvelgtume į save, kad suprastume, jog į blogį ir net į mirtį vedančius mūsų pasirinkimus nulemia nuodėmė ir savanaudiškumas. Ir kaip tik čia, sakė Pranciškus, Jėzus mums pasiūlo sprendimą – atsivertimą. „Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“ (Lk 13, 5).
Šiais žodžiais Jėzus į mus kreipiasi ypač šiuo gavėnios laikotarpiu, sakė Pranciškus. „Priimkime juos atvira širdimi. Nusigręžkime nuo blogio, išsižadėkime nuodėmės, kuri mus gundo, atsiverkime Evangelijos logikai, nes ten, kur viešpatauja meilė ir brolybė, blogis nebeturi galios!“
Tačiau Jėzus žino, kad atsiversti nėra lengva. Po raginimo atsiversti jis padrąsina mus palyginimu, kuriame pasakojama apie Dievo kantrybę. Figmedis, kuris nustatytu laiku neduoda vaisių, nėra tuoj pat nukertamas, bet jam suteikiama daugiau laiko, duodama dar viena galimybė.
„Taip Viešpats elgiasi ir su mumis“, – sakė popiežius. „Dievas neatima iš mūsų savo meilės, nenuleidžia rankų, nepavargsta švelniai atkurti pasitikėjimo. Broliai ir seserys, Dievas tiki mumis! Jis pasitiki mumis ir kantriai mus lydi. Jis nenusivilia, bet visada žiūri į mus su viltimi.“
Baigdamas trumpą sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius paragino melsti Mergelę Mariją, kad ji įkvėptų mums vilties ir drąsos, kad uždegtų mumyse atsivertimo troškimą.
