„Brangieji sutuoktiniai ir sutuoktinės visame pasaulyje, kreipiuosi į jus, norėdamas išreikšti visą savo meilę ir artumą“, – rašo popiežius Pranciškus sekmadienį minimos Šventosios Šeimos šventės ir jau įpusėjusių visoje Bažnyčioje minimų Šeimos metų proga.
Šeimos – Amoris laetitia metai prasidėjo šių metų kovo 19-ąją, šv. Juozapo liturginio minėjimo dieną, ir baigsis 2022 m. birželio 26 d., užbaigiant Romoje vyksiantį tarptautinį šeimų susitikimą.
Popiežius rašo, kad jis visada meldžiasi už šeimas, tačiau dabartiniu metu jo malda dar karštesnė, nes pandemija labiausiai prislėgė šeimas, ypač tas, kurios turi sunkumų ir yra pažeidžiamos. Šeimai skirtą pašaukimą popiežius palygina su visų tikinčiųjų tėvo Abraomo pašaukimu, apie kurį rašoma Biblijos Pradžios knygoje. Paklusęs Viešpaties balsui, Abraomas ryžosi palikti savo žemę, savo tėvo namus, ir keliauti į nepažįstamą kraštą (plg. Pr 12, 1).
Pasak Pranciškaus, kiekvienas vyras ir žmona taip pat palieka savo žemę, kai išgirsta kvietimą į santuokinę meilę. Įvairios gyvenimo situacijos – greitai bėgančios dienos, vaikų gimimas, darbas, liga – tai aplinkybės, kuriomis prisiimtas įsipareigojimas reikalauja atmesti inerciją, savo turėtą tikrumą, savo ramybės zonas ir eiti į Dievo pažadėtąją žemę.
Toliau savo laiške popiežius rašo apie svarbiausią šeimos pašaukimą – auginti vaikus. Vaikai visada yra dovana, kuri keičia kiekvienos šeimos istoriją. Žinoma, auginti vaikus nėra lengva, tačiau popiežius prašo atsiminti, kad ir vaikai ugdo tėvus. Šeima yra pirmoji ugdymo aplinka. Ugdyti – tai palydėti vaiką per visą augimo ir brendimo procesą, visuomet būti šalia, kad vaikai visada galėtų pasikliauti savo tėvais.
Kitas šeimos pašaukimo apsektas – savo dalyvavimu visuomenės gyvenime, ypač darbo pasaulyje, prisidėti prie visuomenės pažangos, užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į šeimų poreikius. Sutuoktiniai taip pat turi imtis iniciatyvų parapijos ir vyskupijos bendruomenėje.
Popiežius ragina sutuoktinių poras aktyviai dalyvauti Bažnyčios tarnystėje. Reikia naujo kūrybiškumo, kad šiandienos iššūkių akivaizdoje būtų liudijamos tos vertybės, kuriomis remiasi mūsų, kaip visuomenės narių ir kaip Dievo tautos Bažnyčios narių, tapatybė.
Popiežiaus laiške paminėti ir santuokinio gyvenimo sunkumai. Pasak Pranciškaus, pašaukimas į santuokinį gyvenimą panašus į plaukimą valtimi, kurią kartais blaško priešingi vėjai. Tačiau net ir plaukdama per audringą jūrą santuokos valtis yra saugi, nes ją stiprina santuokos sakramentas – toje pačioje valtyje su sutuoktiniais plaukiantis Jėzus.
Laiške paminėta ir kančia, kurią sukelia nutrūkstantys santuokiniai ryšiai, nusivylimas dėl neišsipildančių lūkesčių, nesusikalbėjimo ir ginčų paliekamos žaizdos, kurios yra ypatingai skausmingos vaikams.
Popiežius prašo net ir tokiais atvejais nesiliauti ieškoti pagalbos, iš visų jėgų mėginti įveikti konfliktus. Viešpats Jėzus savo begaliniu gailestingumu įkvėps jus judėti pirmyn patiriant daugybę sunkumų ir liūdesio, rašo Pranciškus. Neužmirškite jo šauktis ir ieškoti prieglobsčio pas jį.
Nepamirškite, kad atleidimas išgydo kiekvieną žaizdą. Popiežius pabrėžia, kad ir atleidimas yra malonė. Vidinis apsisprendimas vienas kitam atleisti subręsta maldoje, kyla iš ryšio su Dievu.
Pagrindinę laiško dalį skyręs sutuoktiniams, popiežius neužmiršta vaikų ir senelių. Juos pasveikinęs, jis taip pat kreipiasi į santuokai besirengiantį jaunimą, drąsina nebijoti sunkumų, kurie ypač dabartiniu pandemijos metu dažnai pakerta drąsą ryžtis santuokai. Popiežius meldžia šeimoms šv. Juozapo ir Švč. M. Marijos užtarimo ir savo laišką baigia raginimu: „Intensyviai gyvenkite savo pašaukimu. Neleiskite, kad šypsena dingtų iš jūsų veidų“.
