Kardinolas Gerhardas Mülleris (Gerhardas Miuleris), buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos (TMK) prefektas, vėl išsakė griežtą kritiką popiežiui Pranciškui interviu žanro italų žurnalistės knygoje.
Knyga Buona Fede. La religione nel XXI secolo („Geruoju tikėjimu: religija XXI amžiuje”) Italijos knygynų lentynose pasirodė sausio 27 d. Knygos 224 puslapiuose 75 metų vokiečių kardinolas Romos dienraščio „Il Messeggero” žurnalistei Francai Giansoldati pasakoja apie savo Bažnyčios viziją, kartu aiškiai atsiribodamas nuo popiežiaus jėzuito, kurį aštriai kritikuoja dėl jo valdymo. Mülleris teigia, kad 86 metų Pranciškui daro įtaką netinkami žmonės.
„Aplink Šv. Mortos namus gravituoja savotiškas magiškas ratas, sudarytas iš žmonių, kurie, mano nuomone, nėra teologiškai pasirengę”, – tvirtina kardinolas. Verta priminti, kad popiežius gyvena Šv. Mortos namuose.
Buvęs katalikų doktrinos sargas taip pat kritikuoja popiežių už tai, kad jis suteikia „privilegijuotą statusą” savo draugams, kai jie puolami dėl seksualinio išnaudojimo, kaip, pavyzdžiui, tai nutiko su argentiniečių vyskupu Gustavo Zanchetta.
Kardinolo kritika būdinga ir kitiems Romos kurijos pareigūnams, kuriems nepatinka Pranciškaus būdas priimti sprendimus, su jais nesikonsultuojant, o pasikliaujant daugiausia neformaliais ryšiais su asmenimis už Vatikano ribų. Mülleris taip pat skundžiasi dėl „antiromėniškų nuotaikų”, kurios esą vyravo per 2013 m. konklavą, kuomet popiežiumi buvo išrinktas argentinietis Jorge Mario Bergoglio.
Savo priverstinį atsistatydinimą iš Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovo pareigų, kur 2013-2017 m. ėjo prefekto pareigas, Mülleris apibūdina kaip „griaustinį iš giedro dangaus”. Jis pasakoja, kaip „įprasto susitikimo” su popiežiumi pabaigoje „Pranciškus man trumpai pasakė: ‚Jūs baigėte savo įgaliojimus. Ačiū už jūsų darbą‘, nenurodydamas man jokios priežasties nei tuo metu, nei vėliau”.
Kardinolas tai vadina Argentinos popiežiaus paniekos vokiečiams pavyzdžiu. „Paprasčiau tariant, manau, kad laikui bėgant popiežius išsiugdė tam tikrą nepasitikėjimą, priešiškumą vokiečių teologams, akademikams”, – mano Mülleris.
Jis taip pat kaltina Pranciškų perdėtu centralizmu, kritikuodamas popiežiaus sprendimą 2022 m. birželį sustabdyti keturių vyrų kunigystės šventimus Prancūzijos Frėjaus-Tulono vyskupijoje.
„Įsakymas viską sustabdyti atėjo iš Romos, tuo tarpu šventimai yra veiksmas, priklausantis kiekvieno diecezijos vyskupo kompetencijai, todėl tokio centrinės valdžios įsikišimo nereikėjo”, – komentuoja kardinolas, kuris atmeta prielaidą, kad Vatikanas šventimus sustabdė dėl vyskupijos valdymo problemų.
Mülleris taip pat kritikuoja ataskaitą, kurią 2021 m. spalio mėn. paskelbė Prancūzijos nepriklausoma komisija dėl seksualinės prievartos Katalikų Bažnyčioje. „Galiausiai pateikiamas nenormalus aukų skaičius, perdėtas, akivaizdžiai išpūstas”, – teigia jis.
Knygos puslapiuose kardinolas Mülleris atrodo kaip niekad nesutaikomas doktrinos atžvilgiu, laikydamas save dogmų sergėtoju. Jis dar kartą griežtai patvirtina savo nepritarimą moterų įšventinimui į kunigus, tvirtai teigia, kad homoseksualūs santykiai yra „nenatūralūs”, ir primygtinai tvirtina, kad paskutinės Sinodo asamblėjos išvados dėl šeimos neturi teologinio pagrindo.
Kalbėdamas apie Pranciškaus propaguojamą „sinodalumą”, kardinolas sako, kad dėl jo Bažnyčiai gresia pavojus būti „protestantizuotai”. Jis taip pat kritikuoja Benedikto XVI atsistatydinimą, kuris, jo nuomone, turėtų likti „išimtiniu” aktu, nes dėl jo kyla pavojus susilpninti popiežiaus tarnystę.
Buvęs TMK prefektas taip pat smerkia 2018 m. Šventojo Sosto su Kinija pasirašytą susitarimą dėl vyskupų skyrimo. Jis lygina jį su ankstesniu, kuris buvo sudarytas su Adolfo Hitlerio Vokietija. Jis tai vadina suprantamu „pragmatizmu”, tačiau apgailestauja, kad susitarimo turinys nebuvo paviešintas.
Įdomu tai, kad kardinolas pristato save kaip išlaisvinimo teologijos šalininką, neigdamas bet kokias sąsajas su marksistiniais elementais, tačiau nurodydamas savo draugystę su Gustavo Gutiérrezu, Peru kunigu, kuris yra vienas iš šios teologinės srovės pradininkų.
„Mūsų Viešpats pirmasis prabilo apie supasaulietinimą. Jis iš karto stojo vargšų pusėn. Jis kritikavo galinguosius ir tuos, kurie naudojasi valdžia savo šlovei, o ne žmonių gerovei”, – pabrėžia Muleris, laikydamas šį santykį su vargingiausiais vienu iš ateities Bažnyčios „prioritetų”. „Išlaisvinimo teologija plėtoja socialinių problemų analizę taikydama krikščioniškąją antropologiją”, – tvirtina jis.
Šis naujas knygos apimties interviu su buvusiu Vatikano doktrinos vadovu buvo planuotas prieš Benedikto XVI mirtį. Jis skamba kaip naujas manifestas, kurį paskelbė popiežiaus Pranciškaus kritikas, atrodo besiruošiantis artėjančiai konklavai.
