Pasaulio ekonomikos forumo pranešėja: viršininkas gali stebėti jūsų smegenis

2023 m. sausio 19 d. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) Davose pranešėja Nita Farahany (Neita Faraheini) kalbėjo apie technologiją, kuri leidžia viršininkams stebėti pavaldinių smegenų veiklą darbo vietoje.

N. Farahany pasidžiaugė „nepaprastomis minčių skaitymo prietaisų naudojimo darbo vietoje perspektyvomis” ir kartu pripažino, kad jie gali tapti „labiausiai slegiančia technologija”, kada nors naudota „plačiu mastu visuomenėje”.

Savo kalboje „Ar esate pasirengę smegenų skaidrumui?”, pasakytoje PEF metiniame susitikime, N. Farahany atskleidė, kad „minčių skaitymas” yra ne tolima ateitis, o realybė.

„minčių skaitymas” yra ne tolima ateitis, o realybė.

Ji sakė, kad „jau dabar, naudodami dėvimus prietaisus – galvos juostas, galvos apdangalus su jutikliais, kurie gali fiksuoti smegenų bangų aktyvumą, ausines, mažytes tatuiruotes, kurias galima užsidėti už ausies, – galime nustatyti žmonių emocinę būseną, pavyzdžiui, laimę, liūdesį ar pyktį.”

„Galime atpažinti ir iššifruoti mintyse matomus veidus, paprastas figūras, skaičius, PIN kodą”, – aiškino ji ir pridūrė, kad tokia technologija galėtų suteikti prieigą prie „jūsų banko sąskaitos”.

Tokia technologija būtų integruota į „daugiafunkcinius prietaisus”, kad, pavyzdžiui, tose pačiose ausinėse, kurios naudojamos „konferenciniams pokalbiams ir muzikos klausymuisi”, būtų įrengti jutikliai, fiksuojantys smegenų bangas.

N. Farahany prognozavo, kad netolimoje ateityje tokie prietaisai taps „pagrindiniu būdu bendrauti su visomis kitomis technologijomis”, ir pažymėjo, kad pagrindinės technologijų bendrovės, pavyzdžiui, Marko Zuckerbergo vadovaujama „Meta”, „ieško būdų, kaip šiuos prietaisus padaryti universalius”, kad jie galėtų bendrauti su kitomis technologijomis.

Ji pranešė, kad „daugiau nei 5 000 įmonių visame pasaulyje jau stebi darbuotojų smegenų veiklą, kad nustatytų jų nuovargio lygį”, pavyzdžiui, Pekino-Šanchajaus geležinkeliuose, kur „traukinių konduktoriai privalo dėvėti galvos apdangalus” fiksuojančius smegenų veiklos lygį.

jei bus netinkamai pritaikyta, ši technologija gali tapti labiausiai slegiančia technologija, kurią kada nors plačiai pritaikėme visuomenėje.

N. Farahany tiki, kad „tinkamas požiūris į neurotechnologijas teikia nepaprastai daug vilčių”. Tačiau ji pripažįsta, kad „jei bus netinkamai pritaikyta, ji gali tapti labiausiai slegiančia technologija, kurią kada nors plačiai pritaikėme visuomenėje”.

Pasak jos, dar didesnį nerimą darbuotojams kelia smegenų skaitymo prietaisų, galinčių nustatyti, ar žmogus kreipia dėmesį, ar jo mintys klaidžioja ir į ką konkrečiai jis kreipia dėmesį, perspektyva.

Tokia technologija gali ne tik nustatyti, į ką žmogus kreipia dėmesį, bet ir įsikišti, kad protas vėl grįžtų į įprastą kelią. N. Farahany sakė, kad MIT žiniasklaidos laboratorija jau sukūrė „lytėjimo šaliką”, kuris „pradeda skleisti nedidelį šurmuliuojantį garsą, kai mintys pradeda klaidžioti, kad padėtų žmogui vėl susikaupti ir tapti dėmesingesniam”.

Ji mano, kad svarbi apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo privatumu naudojant tokias technologijas yra išankstinis „teisės į pažinimo laisvę, apsisprendimo dėl savo smegenų ir psichinės patirties pripažinimas”, ir priduria, kad „tam reikia atnaujinti esamas tarptautines žmogaus teises”.

Kuriami ir bandomi ne tik dėvimi minčių skaitymo prietaisai, bet ir implantai, galintys pasiekti dar gilesnius žmogaus smegenų sluoksnius.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais pirmajam amerikiečiui ir penktajam žmogui pasaulyje buvo implantuota smegenų ir kompiuterio sąsaja (BCI), vadinama „brain bluetooth”. Naudodamasis BCI, bandymų dalyvis jau gali atlikti tokias užduotis, kaip navigacija kompiuteriu, naudodamasis tik savo mintimis.

12 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version