Nuodėmingas požiūris į maldą

Kartą rugpjūtyje sėdėjome šnekučiuodamiesi su igumenu Jonu Naujojo Balaamo vienuolyno sode. Diena buvo saulėta ir šilta, tačiau jautėsi artėjantis ruduo. Permatomas oras, pailgėję šešėliai. Tylus rytas maudėsi saulės spinduliuose.

– Sakykite, tėve Jonai, ar yra kokių nukrypimų nuo Jėzaus maldos?

– Žinoma. Velnias visur sukinėjasi. Jei prie pasauliečių stovi vienas gundytojas, o prie vienuolio – du, tai prie besimeldžiančio Jėzaus maldą – ir visi trys. Ar esi skaitęs „Pokalbius apie Jėzaus maldą“, kuriuos išleido šviesaus atminimo igumenas Charitonas?

– Skaičiau.

– Ten apie tokius gundymus pasakojama pakankamai daug, nes meldžiantis Jėzaus maldą reikia būti labai nuolankiam ir jokiu būdu negalvoti apie save per daug gerai. Tačiau neretai pasitaiko taip manančių.

Kodėl mes kalbame Jėzaus maldą? Kad nuolatos prisimindami Viešpatį, atgailaudami už nuodėmes pasiektume dvasios ramybę, vidinę tylą bei tiesoje mylėtume artimą – tuomet mes gyvename Dieve, kuris yra meilė.

Tačiau yra žmonių, kurie šią maldą traktuoja kaip kažkokią magiją, galinčią jiems suteikti minčių skaitymą, aiškiaregystę, stebukladarystę, gydymą ar ką nors panašaus.

Toks požiūris į maldą yra labai nuodėmingas. Taip besielgiantys yra demono suvedžioti, nes velnias suteikia jiems tam tikrą galią, kad amžinai juos pražudytų.

Man teko būti igumenu Pečenge. Jis labai toli, prie pat Arkties vandenyno. Vasarą čia saulė tris mėnesius tepakyla, o žiemą tris mėnesius trunka visiška naktis. Ir begalinė vienatvė. Aplinkui – nė gyvos dvasios, tik audringas vandenynas ir gūdi tundra. Tokiomis sąlygomis kai kurie vienuoliai, besimelsdami iki išsekimo, kartais tampa pažeidžiami ir pradeda girdėti balsus, matyti regėjimus ir panašiai.

Vienas brolis celėje pradėjo girdėti tarytum angeliškus balsus, jam teigusius, kad jis neva pasiekęs dieviškas aukštumas, galįs daryti stebuklus ir net kaip Išganytojas eiti vandeniu. Šie balsai įtikino vargšą vienuolį išbandyti save ir pereiti per ploną ledą, lyg būtų besvoris.

Taigi jis ėjo ir prasmego po ledu. Kadangi pradėjo šaukti ir jį ištraukė, vis dėlto nuo šalto vandens susirgo ir, atlikęs atgailą, numirė. Tai kraštutinis pavyzdys, velnias gali žmogų ir kitokiais būdais prigriebti. Besimelsdamas ir matydamas savyje tam tikrą dvasinį augimą, žmogus pradeda tuo gėrėtis, kitus laikyti žemesniais už save ir nevertais malonės, o save įsivaizduoti rinktiniu Viešpaties indu.

Tokie maldininkai paprastai visus smerkia, papeikti greitai susinervina ir visada dėl kažko nerimauja, nors apaštalas Paulius ir sako, jog kiekvienas besišaukiantis Viešpaties Jėzaus Kristaus ir jį išpažįstantis Dievo Sūnumi bus išgelbėtas, o pats Išganytojas moko: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7, 21). Nors šie žmonės ir šaukėsi Dievo, tačiau jų širdis buvo toli nuo Viešpaties. Vadinasi, šalia maldos dar ir įsakymus reikia vykdyti, nes tikėjimas be darbų yra miręs, o darbais grįstas tikėjimas tampa tobulas.

– O kaip žinoti, į ką kreiptis patarimo?

– Ieškok tylaus, gero, nuolankaus, ramios sąžinės senolio, kuris gyventų vidine tyla ir nieko nesmerktų. O nuo tų, kurie visus smerkia, yra viskuo nepatenkinti ir dar godūs, bėk, nes su jais pasiklysi. Prisimink, kad šalia senolio gali gyventi tik tam tikrą laiką, o kai išmoksi melstis ir sekti savo mintis, senolis tau nebebus reikalingas. Negalima visą laiką būti vaiku, metams bėgant pats turi išmokti būti už viską atsakingas. Juk, atėjus laikui, pats gali senoliu tapti.

– Kaip tai? – nustebęs paklausiau.

– Labai paprastai. Senolis yra žmogus, turintis gausią dvasinę patirtį, išmintį ir didelę meilę žmonėms. Senoliais tapdavo ir paprasti vienuoliai, kaip antai Zosima Verchovskis, su kuriuo susipažinęs apie senolį Zosimą vėliau rašė Dostojevskis. Kai skaitysi apie senolio Zosimos gyvenimą, pats pamatysi. Tokie buvo senoliai Baziliskas Turinskis, Jonas Moldavietis, garbusis diakonas Melchizedekas, pragyvenęs šimtą dvidešimt penkerius metus. Senolis Danielius Aginskis, didysis Sibiro asketas ir mokytojas, arba Kozmas Virskis buvo paprasti pasauliečiai, pas kuriuos patarimo prašyti plūsdavo ne tik pasauliečiai, bet ir kunigai, vienuoliai bei vyskupai. O argi ne senolis yra knygos „Atviri keliauninko pasakojimai“ autorius?

– Ar piligrimystė yra dvasinis žygdarbis, tėve Jonai?

– Dar ir koks, tik kvailybė dėl Kristaus yra aukščiau, nes ji sunkesnė. Tačiau tapti kvaileliu dėl Kristaus neleidžiama vien tik gavus garsių senolių palaiminimą. Mes ir mažuose dalykuose nesame ištikimi, o ką jau kalbėti apie didelius.

Štai ką žmonės pasakoja apie senolį Leonidą iš Optinos. Vienas vienuolis įkyrėjo jam su savo prašymu palaiminti nešioti grandines. Senolis jam pasakė: „Kam tau grandinės? Pats vienuolinis gyvenimas jau yra grandinės, jei vykdai visus jo reikalavimus“.

Tačiau vienuolis vis kaulijo palaiminimo. Galiausiai senolis jį palaimino, o paskui pasišaukė vienuolį kalvį ir sako jam: „Pas tave rytoj ateis vienuolis prašyti jam nukaldinti grandines, o tu jam sakyk: „Kam tau grandinės? Ir duok jam gerokai ausų“. Kitą dieną atbėga pas jį įpykęs vienuolis, aiškindamas, kad prašęs kalvio nukaldinti jam grandines, o šis vietoj to jį apkūlė. „Na matai, – tarė senolis, – tu vieno antausio neištvėręs atbėgai skųstis. Ne tau grandines nešioti! Aukščiau galvos niekada nereikia šokti“.

– Man tėvas Mykolas sakė: „Sėk, broli, gerą žodį, kur papuolė: pakelėse, erškėtyne, ant akmenų, į gerą žemę. Kas nors išaugs, duos vaisių ir net šimteriopą“. Ką Jūs apie tai galvojate, tėve?

– Jeigu tėvas Mykolas sakė, reikia klausyti. Sėk gerą žodį visur – reiškia klajosi, kaip anas keliauninkas iš knygos. Tai, broli, nemažas žygdarbis.

– Ar ištversiu, tėve?

– Tikint įmanoma, nes pasakyta: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13). Jėzaus maldą praktikuok, ji tau ir vadovaus.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

2 KOMENTARAI

  1. – Ieškok tylaus, gero, nuolankaus, ramios sąžinės senolio, kuris gyventų vidine tyla ir nieko nesmerktų. O nuo tų, kurie visus smerkia, yra viskuo nepatenkinti ir dar godūs, bėk, nes su jais pasiklysi.

    Nuostabu.

Komentuoti: Koks Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte