Šv. Pijaus iš Pietrelčinos, labiau žinomo kaip tėvo Pijaus, vieno žinomiausių šiuolaikinių šventųjų, jo užtarimas daugelį metų yra stebuklų šaltinis.
EWTN News In Depth korespondentas Markas Ironsas (Markas Aironsas) neseniai turėjo galimybę susitikti su įvairiais žmonėmis, kuriuos paveikė jo palikimas, įskaitant moterį, kuri sulaukė nepaprasto išgydymo, dėl kurio vėliau buvo įkurtas Nacionalinis tėvo Pijaus centras Barto mieste, Pensilvanijoje (JAV).
Gimęs pietų Italijos Pietrelčinos miestelyje Francesco Forgione (Frančesko Fordžionės) vardu, prieš priimdamas pranciškonų kapucinų ordino tėvo Pijaus vardą, jis garsėjo įvairiomis antgamtinėmis dovanomis. Viena jų buvo stigmos – spontaniškai ant kūno atsiradusios žaizdos, panašios į nukryžiuotojo Kristaus žaizdas. Jis taip pat galėjo skaityti žmonių širdis, gydyti ligonius.
Bilokacijos (buvimo vienu metu dviejose vietose – red. past.) fenomenas yra viena nuostabiausių dovanų, priskiriamų tėvui Pijui. Jo pasirodymus įvairiuose žemynuose liudija daugybė liudininkų, kurie arba matė jį, arba užuodė kvapus, būdingus jo buvimui, kuriuos vieni apibūdina kaip rožių, kiti – kaip tabako.
Pats kvapo fenomenas (kartais vadinamas šventumo kvapu) šventojo atveju yra gerai įrodytas. Ypač stiprų kvapą skleidė iš jo žaizdų tekantis kraujas. Tyrimas parodė, kad jis nenaudojo visiškai jokių kvepalų ar ko nors, kas galėtų sukelti šiuos kvapus. Jie dažnai atsirasdavo, kai žmonės maldoje šaukdavosi jo užtarimo, ir tęsiasi iki šiol.
Vienas ryškiausių užfiksuotų bilokacijos atvejų buvo tėvo pasirodymas ore virš vieno miesto Antrojo pasaulinio karo metais. Kol pietų Italija liko nacių rankose, amerikiečių bombonešiams buvo pavesta atakuoti San Džovanio Rotondo miestą. Tačiau jiems pasirodžius virš miesto ir ruošiantis iškrauti amuniciją, prieš jų lėktuvus pasirodė rudai apsirengęs vienuolis. Visi bandymai išleisti bombas buvo nesėkmingi. Taip tėvas Pijus ištesėjo gyventojams duotą pažadą, kad jų miestas bus išgelbėtas. Vėliau, kai už kelių kilometrų nuo Fodžijos buvo įkurta amerikiečių aviacijos bazė, vienas iš šio incidento pilotų apsilankė vienuolyne ir savo nuostabai rado mažąjį vienuolį, kurį tą dieną matė ore virš San Džovanio.
Nepaisant to, kad garsas apie jo dovanas plito, XX a. viduryje daugelis JAV katalikų mažai žinojo apie tėvą Pijų. Tačiau tai ėmė keistis po Vera Marie Calandra (Veros Marijos Kalandros), dvejų metų mergaitės, kuri turėjo įgimtų šlapimo takų problemų, dėl kurių jos prognozės buvo liūdnos, išgydymo.
Medikams atrodė, kad jos neišvengiama mirtis buvo beveik nulemta – net daktaro C. Everetto Koopo, jos priežiūroje dalyvavusio chirurgo, vėliau tapusio JAV generaliniu chirurgu prezidento Rolando Reigano administracijos laikais, akyse.
Daktaras padėjo pašalinti Calandrai šlapimo pūslę, kad ši jaustųsi geriau, tačiau jis taip pat patarė tėvams ruoštis jos laidotuvėms. Tačiau ta diena neišaušo – kaip pasakojo pati Calandra.
Calandra papasakojo, kaip jos motina, pamaldi katalikė, paėmė kažkieno jai padovanotą knygą apie šventąjį ir skaitydama išgirdo vidinį balsą, kuris liepė jai nedelsiant išvežti dukrą į Italiją.
Greitai suorganizavusi kelionę, Calandros motina galėjo nuvežti dukrą į Italiją ir kartu su kitais laukė kunigo perpildytame koridoriuje. Būtent tada, kaip aprašė Calandra, prie jos priėjo tėvas Pijus.
Po to, kai tėvas Pijus kiekvienam atskirai palietė galvą ir palaimino, Calandra ir jos motina grįžo namo į JAV.
Vėliau, per kontrolinę rentgeno nuotrauką, buvo padarytas nepaprastas atradimas: daktaras rado šlapimo pūslę būtent toje vietoje, kur buvo pašalinta mergaitės pūslė.
Nors netrukus po Calandros išgijimo tėvas Pijus mirė, jos motina visą likusį gyvenimą paskyrė padėkai vienuoliui ir jo vardo garsinimui, galiausiai netoli jų namų Pensilvanijoje pastatė Nacionalinį tėvo Pijaus centrą, kurio tikslas – vesti sielas pas Kristų.
Nacionalinio tėvo Pijaus centro vykdomasis direktorius Nickas Gibboni (Nikas Gibboni) papasakojo apie tai, kaip centro misija buvo vykdoma per visą tėvo Pijaus gyvenimą.
„Žmonės, kurie ateidavo pas tėvą Pijų,… beveik puldavo ant jo, – sakė N. Gibboni. – [Jie sakydavo]: „Aš tave myliu, aš tave myliu”, o viena iš garsiausių šventojo citatų buvo: „Ne, jūs mylite tėvą Pijų ne dėl jo paties, jūs mylite tėvą Pijų, nes aš jus vedu pas Jėzų”.”
Galiausiai N. Gibboni pabrėžė, kad tėvo svarbiausia buvo vesti sielas pas Kristų per Katalikų Bažnyčią – tai palikimas, kuris ir toliau gyvuoja centro veikloje.
