Du Rusijos ortodoksų kunigai ir toliau viešai nepritaria Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą, nors vienas iš jų buvo nubaustas pinigine bauda ir gali būti įkalintas, jei ir toliau atvirai kritikuos karą.
Tėvas Georgijus Edelšteinas ir tėvas Janas Burdinas yra mažuma Rusijos Ortodoksų Bažnyčios kunigų, pasisakančių prieš Rusijos karinę agresiją Ukrainoje nuo jos pradžios vasario 24 d.
Bažnyčios vadovas, Maskvos patriarchas Kirilas, daugelyje pamokslų palaikė karą, ragindamas rusus „susitelkti” aplink valdžios institucijas ir kaltindamas „priešus” bandymu sugriauti Rusijos ir Ukrainos vienybę.
Pasisakydami prieš karą, ortodoksų šventikai pasisakė ir prieš Bažnyčios patriarchą.
Šeštadienį AFP paskelbtame vaizdo interviu kunigas G. Edelšteinas tvirtino, kad Rusija yra „agresorė”, o Ukraina – „agresijos auka”.
„Bijau, kad esu blogas kunigas. Niekada nebuvau prieš visus karus”, – sakė jis. – Bet visada buvau prieš bet kokį žemės užgrobimą, agresyvų karą”.
Šių kunigų protestai prasidėjo vasario 25 d., kitą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukainą, kai kunigas G. Edelšteinas pasirašė J. Burdino parašytą laišką, smerkiantį karą. Laiškas buvo paskelbtas Burdino bažnyčios, esančios Kostromos srities Karabanovo kaime, interneto svetainėje, bet vėliau buvo ištrintas.
„Ukrainos gyventojų kraujas liks ne tik ant Rusijos valdovų ir šį įsakymą vykdančių karių rankų. Jų kraujas liks ant kiekvieno iš mūsų, kurie pritariame šiam karui arba tiesiog tylime, rankų”, – buvo rašoma pranešime.
Aukštas pareigas einantis vienuolis, Kostromos metropolitas Ferapontas, teigė, kad tik du kunigai iš 160 regiono kunigų, nepritaria karui, bei pasmerkė laišką. Vis dėlto abu kunigai laikėsi savo pozicijos dėl Rusijos karinių operacijų Ukrainoje.
„Atsakomybė už tai, kas vyksta, tenka ne tik tam, kuris davė įsakymą, kuris žudo ir lieja kraują, bet ir mums visiems, kurie tam pritariame arba tylime”, – interviu AFP sakė Burdinas.
Kunigas sakė, kad įsakymas „Nežudyk” jam yra „besąlygiškas”, kaip ir kiti dešimt Dievo įsakymų.
„Tai reiškia, kad jis neturi jokių kitų interpretacijų, nesvarbu, kaip jį bandoma iškraipyti ar apriboti”, – sakė jis.
Kovo 6 d. Burdinas, vadovaujantis Karabanovo Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai, pamokslavo apie vykstančių kovų žmogiškąją kainą. Tą pačią dieną policija jį sulaikė apklausai.
Pasak Charkovo žmogaus teisių apsaugos grupės, policija sulaikė kunigą remdamasi kovo pradžioje įvestu nauju administracinių nusižengimų kodeksu.
Policija apkaltino Burdiną „diskreditavus” Rusijos ginkluotąsias pajėgas, nes jis kalbėjo apie Rusijos karinį buvimą Ukrainoje ir nuolatinį Ukrainos civilių apšaudymą.
Kovo 10 d. Krasnoselsko rajono teismas pripažino J. Burdiną kaltu ir skyrė daugiau kaip 377 eurų baudą, praneša agentūra AFP. Už pakartotinį nusižengimą dėl kaltinimo diskreditavus Rusijos ginkluotąsias pajėgas gresia iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Burdinas teigia, kad policija nufotografavo jo namus ir automobilį. Balandžio pradžioje jis pasitraukė iš aktyvios tarnybos ir svarsto, ar likti Bažnyčioje.
G. Edelšteinas pastebėjo, kad J. Burdinas yra „drąsesnis”, nes jam negresia jokios sankcijos už tai, kad pasirašė savo draugo laišką. Nors G. Edelšteinui vis dar leidžiama rengti pamaldas, jis iš esmės pasitraukė iš Bažnyčios.
