Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) sekmadienį oficialiai atsiprašė už policijos veiksmus aštuntajame dešimtmetyje, „nesąžiningai nukreiptus“ prieš Ramiojo vandenyno tautų bendruomenę šalyje.
Liūdnai pagarsėjusius „aušros reidus“ policijos ir imigracijos tarnybos pareigūnai, dažnai pasitelkdami šunis, vykdė siekdami suimti ir deportuoti asmenis, likusius šalyje pasibaigus darbo vizoms.
Tarp tokių darbo vizos reikalavimus pažeidusių asmenų Ramiojo vandenyno tautų atstovai sudarė trečdalį, tačiau net 86 proc. baudžiamųjų persekiojimų buvo vykdoma jų atžvilgiu, tuo metu britų ir amerikiečių atžvilgiu Naujojoje Zelandijoje, kurie taip pat sudarė trečdalį per ilgai šalyje likusių asmenų, baudžiamasis persekiojimas vykdytas tik 5 proc. atvejų.
„Šiandien aš kalbu Naujosios Zelandijos vyriausybės vardu, norėdama oficialiai be jokių išlygų atsiprašyti Ramiojo vandenyno tautų bendruomenės už diskriminacinį imigracijos įstatymų įgyvendinimą aštuntąjį dešimtmetį“, – kalbėjo J. Ardern Ramiojo vandenyno tautų bendruomenės garbės atstovų sambūryje Oklande.
„Vyriausybė norėtų išreikšti savo liūdesį, atgailą ir apgailestavimą dėl to, kad „aušros reidai“ ir atsitiktiniai policijos patikrinimai vyko ir kad buvo metas, kai šie veiksmai buvo laikomi tinkamais“, – kalbėjo premjerė.
Nors represijos vyko beveik prieš 50 metų, pasak J. Arden, jos išliko ryškiai įsirėžusios į nukentėjusiųjų prisiminimus ir „gyvuoja toliau tomis akimirkomis, kai sutrinka pasitikėjimas ir tikėjimas valdžia“.
Ramiojo vandenyno tautų ministras Williamas Sio (Viljamas Saio), 1969 metais su šeima emigravęs iš Samoa į Naująją Zelandiją, minėtus reidus apibūdino kaip „blogiausio pobūdžio rasizmą“.
Velingtonas paskatino migraciją iš Ramiojo vandenyno salų, tokių kaip Samoa, Tonga ir Fidžis, po Antrojo pasaulinio karo, siekdamas užpildyti darbuotojų trūkumą plečiantis ekonomikai.
Tačiau atvykėliai susidūrė su aštuntojo dešimtmečio nuosmukiu ir sulaukė kaltinimų, esą jie atėmė darbo vietas iš Naujosios Zelandijos gyventojų.
Kai J. Ardern pirmą kartą pranešė apie ketinimus atsiprašyti, W. Sio su ašaromis akyse prisiminė, ką jam teko išgyventi.
„Prisimenu, koks bejėgis jautėsi mano tėvas… Kaip kažkas anksti ryte beldėsi į duris ir švietė žibintuvėliu į veidą, negerbdamas namų šeimininko“, – prisiminė jis.
„Į namus besiveržiantis vokiečių aviganis, kuriam iš nasrų drimba putos – jokios pagarbos namuose gyvenusiems žmonėms. Tai buvo gana traumuojanti patirtis“, – pasakojo jis.
J. Ardern pabrėžė, kad Naujoji Zelandija yra pasiryžusi panaikinti rasizmą ir tikisi, jog atsiprašymas „atneš labai reikalingą baigties pojūtį ir leis mūsų Ramiojo vandenyno bendruomenėms pasveikti“.
