Antradienį, eidamas 81-uosius metus, mirė kardinolas George’as Pellas, Vatikano ekonomikos sekretoriato prefektas emeritas.
Kardinolas George’as Pellas – itin svarbi Katalikų Bažnyčios figūra, nuteista ir vėliau išteisinta dėl seksualinio išnaudojimo Australijoje. Kardinolas mirė Romoje, sulaukęs 81 metų, trečiadienį patvirtino jo sekretorius.
Australijos prelatui sustojo širdis ir jis mirė 20.50 val. Romos laiku, skelbia CNA.
„Su giliu liūdesiu galiu patvirtinti, kad Jo Eminencija kardinolas George’as Pellas mirė Romoje anksti ryte“, – sakoma Australijos arkivyskupo Anthony Fisherio (Entonio Fišero) naujienų agentūrai AFP pateiktame pareiškime.
„Ši žinia mus visus labai sukrėtė. Prašome melstis už kardinolo Pello sielos ramybę, ramybę ir paguodą jo šeimai ir visiems, kurie jį mylėjo ir šiuo metu jo gedi“, – teigiama jame. Pasak Italijos laikraščio „Il Corriere della Sera“, G. Pellas mirė dėl komplikacijų, susijusių su antradienį Romos ligoninėje jam atlikta klubo sąnario operacija.
G. Pellas daugelį metų tarnavo Melburno, vėliau Sidnėjaus arkivyskupu, kol 2014 m. popiežius Pranciškus paskyrė jį vadovauti Vatikano ekonomikos sekretoriatui.
Neseniai jis prisiminė popiežiaus Benedikto XVI mirtį per EWTN News In Depth Interview.
Gruodžio 31 d. paklaustas, kaip reagavo į žinią apie Benedikto XVI mirtį, kardinolas atsakė: „Buvau labai nuliūdęs”, nes „pakankamai gerai jį pažinojau, žavėjausi jo veikla, maniau, kad jis buvo labai naudingas Bažnyčiai, todėl buvo liūdna matyti, kaip baigiasi dar vienas nuostabus Bažnyčios istorijos etapas”.
Teko „paragauti” kalėjimo duonos
George’as Pellas gimė 1941 m. birželio 8 d. Balarato mieste Viktorijos valstijoje anglų kilmės anglikono tėvo ir pamaldžios airių kilmės katalikės motinos šeimoje.
1966 m. G. Pellas buvo įšventintas šios vyskupijos kunigu. 1987 m. jis tapo Melburno pagalbiniu vyskupu, o po devynerių metų buvo paskirtas Melburno arkivyskupu.
2001 m. paskirtas Sidnėjaus arkivyskupu, kur tarnavo iki 2014 m., kol popiežius Pranciškus paskyrė jį vadovauti naujai įsteigtam Ekonomikos sekretoriatui ir vadovauti pastangoms reformuoti Vatikano finansinius reikalus.
Popiežius Jonas Paulius II kardinolu australą paskyrė 2003 m. spalį, kai jis buvo Sidnėjaus arkivyskupas. Po dešimties metų popiežius Pranciškus paskyrė jį Kardinolų tarybos nariu, o dar po metų pavedė jam vadovauti Vatikano finansams.
2017 m. G. Pellas išvyko iš Romos į Australiją ginti savo nekaltumo dėl kaltinimų piktnaudžiavimu. Po 404 kalėjime praleistų dienų 2020 m. jis galiausiai buvo išteisintas. Tuomet jis grįžo gyventi į Romą. 2020 m. rugsėjo 30 d. – tai buvo jo pirmas apsilankymas mieste po teismo proceso ir įkalinimo.
Kardinolo G. Pello kalėjimo dienoraštis, rašytas kalint vienutėje, leidžiamas trimis tomais. Jis yra sakęs, kad kalėjime negalėjo aukoti Mišių, nes jam nebuvo leista prieiti prie konsekracijai naudojamo vyno.
2021 m. G. Pellui sukako 80 metų, todėl jis neteko teisės balsuoti būsimoje popiežiaus konklavoje.
2021 m. gegužės 13 d. jis vadovavo eucharistinei procesijai Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete, dar vadinamame Angelicum, Romoje, kur paaiškino, kad per 13 kalėjime praleistų mėnesių jis „negalėjo švęsti Mišių ir dalyvauti Mišiose”.
„Klausiausi daugelio protestantų pamokslininkų ir dar labiau suvokiau, kad liturginis šventimas yra svarbiausias. Tai Kristaus aukos atnaša, aiškus adoracijos aktas, kuris įtraukia visus mūsų asmenis. Reikia tikėjimo jam praktikuoti”, – sakė jis.
