Migrantai Lietuvoje: visuomenė nori aiškumo

Frazė „nelegalūs migrantai” – nuolat minimas žiniasklaidos priemonėse. Apie šiuos žmones diskutuojama socialiniuose tinkluose. Lietuviai nerimauja, jaučiasi tarsi gyventų ant bundančio vulkano. Svarstomos įvairios teorijos, kuriamos ateities daugiatautės visuomenės vizijos su visais iš to išplaukiančiais konfliktais. Aiškumo visuomenei suteiktų migracijos valdymo profesionalai. Pasiteiravome Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno apie migrantų situaciją Lietuvoje.

„Mūsų valstybė patiria iki šiol neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį. Jeigu lygintume su 2020 metais, tai jis yra išaugęs 23 kartus. Tai nėra įprasta migracijos krizė. Tai yra tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą. Todėl priemonės, sprendžiant šią krizę, turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos.

Prasidėjęs masinis migrantų judėjimas į Lietuvos pusę yra Baltarusijos režimo reakcija į jam nutaikytas sankcijas. O tūkstančiai Irako ir kitų šalių piliečių tapo įrankiu politiniam spaudimui, kurį Baltarusijos režimas šiuo metu vykdo.

Lietuva turi žvalgybinės informacijos, kad migrantai vežami organizuotai, o prie šios neteisėtos migracijos schemos prisideda ir Baltarusijos pareigūnai, išduodami vizas užsieniečiams patekti į Baltarusiją, o vėliau juos palydint iki sienos su Lietuva”, – taip apibūdino Lietuvą sunerimti privertusį reiškinį M. Bajarūnas.

Pasak jo, pagal Irako piliečių parodymus, sumos, už kurias organizuojamos neteisėtos migracijos paslaugos, varijuoja nuo, pvz., 2 tūkst. JAV dolerių ir daugiau už asmenį iki 15 – 20 tūkst. JAV dolerių už šeimą.

Daugelis migrantų nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai

Skaitytojai įgiję liūdnos patirties pandemijos metu ir jau įsitikinę, kad su infekcijomis kovoti nėra lengva, teiravosi, ar kartu su migracija neatkeliaus kokie nors Lietuvai nebūdingi susirgimai. Ši problema – kitų institucijų rūpestis. Todėl pašnekovas į klausimą neatsakė.

Vienur ar kitur pranešama, kad į Lietuvą migrantus legaliu būdu telkia pramonė, verslas. Apie šiuos svečius mažai informacijos teikiama visuomenei. Daugelis nuogąstauja, kad susiliejus svetimšalių dirbančiųjų ir prieglobsčio prašančiųjų srautams turėsime daugiatautę įvairią kultūrą puoselėjančią valstybę su visomis tokioms valstybėms būdingomis problemoms: konfliktai dėl valstybinių kalbų, religinė priešprieša ir pan.

Anot Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjo, daugelis neteisėtai valstybės sieną kirtusių migrantų nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai, jų siekis – per Lietuvą patekti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Reaguodami į tai, privalome keisti tam tikras įstatymų nuostatas ir taip užtikrinti, kad tiek migracijos sistemos, tiek teismų darbas nebūtų sutrikdytas dėl itin didelio kiekio prieglobsčio prašymų.

Kol kas visi išnagrinėti prieglobsčio prašymai, pateikti neteisėtai valstybės sieną kirtusių migrantų, buvo nepagrįsti.

„Svarbiausia mūsų užduotis – suteikti migrantams laikiną prieglobstį, tai padaryti mus įpareigoja tarptautiniai susitarimai. Kol kas visi išnagrinėti prieglobsčio prašymai, pateikti neteisėtai valstybės sieną kirtusių migrantų, buvo nepagrįsti”, – teigė pašnekovas.

„Norime pabrėžti, kad Vidaus reikalų ministerija ne tik reaguoja į pasekmes – migrantai sulaikomi ir laikinai apgyvendinami, bet ir siekia užkirsti kelią neteisėtos masinės migracijos srautui per Lietuvą. Mūsų tikslas toks, kad migrantai nebesirinktų mūsų šalies kaip tinkamo ir patogaus maršruto patekti į kitas Vakarų Europos šalis. Neteisėta migracija turi būti užkardyta dar šių asmenų kilmės šalyse”, – akcentavo M. Bajarūnas. 

Migrantė Lietuvoje / BNS nuotr.

Neteisėta migracija parodė, kad reikėtų labiau susirūpinti sienų apsauga

Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjas patikino, kad sienos apsaugos darbai operatyviai pradėti. Pasienio ruožuose, kur daugiausiai sulaikoma neteisėtų migrantų, kariuomenė pradėjo montuoti koncertiną – spygliuotos vielos užtvarą. Vyriausybė šiam tikslui tam skyrė 4 840 tūkst. eurų. Turto ir ūkio valdymo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos šiuo metu atlieka viešųjų pirkimų procedūras – siekiama įsigyti didesnį kiekį medžiagų tvorai ir spygliuotai vielai įrengti Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Siekiant maksimaliai sustiprinti sienos apsaugą, būtina užtikrinti, kad visas pasienio su Baltarusija ruožas būtų stebimas naujausiomis technologijomis. Tai kainuoja daug, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau skyrė papildomai 11,5 mln. eurų stebėjimo sistemoms įrengti. Per artimiausius dvejus metus neapsaugotų pasienio ruožų nebeliks.

Trumpuoju laikotarpiu sienos apsaugos stiprinimui pasitelkta Viešoji saugumo tarnyba, Policijos departamentas, Šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomenė bei Frontex agentūra.

Dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija. Tai leidžia sparčiau vykdyti pirkimo ir kitas procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus. Prireikus galima naudoti ir Vyriausybės rezervo lėšas.

Savivaldybių žmones domina, kur bus apgyvendinami pabėgėliai, ar neiškils vietinių žmonių nesaugumo problemų.  Ar, pavyzdžiui, tokia savivaldybė, kaip Anykščių gali sulaukti atvykėlių?

„Informuojame, kad šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo modulinių namelių įsigijimo procedūras. Namelius planuojama statyti prie pasieniečių mokyklos Medininkuose, ten yra tinkamos sąlygos logistiškai ir apsaugai užtikrinti. Šiuose nameliuose galėtų būti apgyvendinta iki 900 asmenų.

Šiuo metu migrantai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardose, laikinai – izoliacijos laikotarpiui – dalis migrantų apgyvendinami ir pasienio savivaldybių suteiktose patalpose. Laikiną apgyvendinimą apsunkina tai, kad dėl Covid-19 pandemijos plitimo grėsmės neteisėtus migrantus dar reikia testuoti ir izoliuoti 10 dienų. Padidėjus jų srautams tai padaryti nėra lengva, tad yra telkiama pagalba regionų savivaldybėse”, – atsakė M. Bajarūnas.

Toks netikėtas pokytis sukuria psichologines įtampas. Todėl Lietuvos gyventojai domisi, ar požiūris į atvykėlius formuosis stichiškai, ar bus organizuota edukacija. Kadangi reiškinys netikėtas ir naujas, jis, matyt, išsamiai nebuvo svarstytas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte