Birželio 17 d. Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius su ganytojišku laišku, kurį skelbiame visą.
Brangūs broliai ir seserys,
gera į jus taip kreiptis. Dvasinė brolystė ir seserystė primena mums ryšius, kurie atsiranda šeimoje, o šeimai Bažnyčia visad skyrė daug dėmesio. Šeima – pirmoji ir pagrindinė visuomenės ląstelė, prigimtinė žmogiškoji bendruomenė bei visos visuomenės gyvybinis poreikis. Vienas kitą papildydami vyras ir moteris kuria savo šeimą – „santuoka grįstą natūralią bendruomenę“ (Amoris laetitia, 52).
Šiais laikais ne tik šeimos patiria nemažai iššūkių. Pavojus kyla ir pačiai šeimos sampratai, kurios turinį kartais bandoma keisti siūlant įvairias įstatymų iniciatyvas. Dabar sulaukiame itin daug prašymų įvertinti Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Klausiama: kaip šis įstatymas dera su Bažnyčios mokymu; ką mes, jūsų ganytojai, galime apie jį pasakyti?
Pirmiausiai užtikriname jus, kad Bažnyčios mokymas apie santuoką ir šeimą nėra pasikeitęs: šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės ryšių. Taip pat nėra pasikeitęs ir Didysis įsakymas, kuriame sakoma: mylėk kiekvieną artimą kaip save patį.
Nepasikeitė ir tai, kaip Bažnyčia vertina vadinamąsias faktines sąjungas, partnerystes ar tos pačios lyties asmenų sąjungas. Popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie konkrečius iššūkius, su kuriais šiandien susiduriama, pabrėžia, kad „faktinių sąjungų ar sąjungų tarp tos pačios lyties asmenų nevalia tiesiog prilyginti santuokai. Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities“ (Amoris laetitia, 52). Tai – Katalikų Bažnyčios, kuriai save priskiria didžioji dalis Lietuvos piliečių, pozicija.
Mes, kaip ganytojai, esame susirūpinę ir norime perspėti tikinčiuosius ir visus geros valios žmones apie pavojus, kurie kyla bandant keisti šeimos ir santuokos sampratą įstatymais, tarp jų – ir dabar svarstomu Civilinės sąjungos įstatymo projektu. Minėtame Civilinės sąjungos įstatymo projekte iš esmės siūloma tai, ko popiežius Pranciškus anksčiau cituotoje apaštališkojo paraginimo Amoris laetitia ištraukoje kviečia nedaryti, – faktines sąjungas ir sąjungas tarp tos pačios lyties asmenų prilyginti santuokai. Negalime pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas.
Kai kurie pasaulio kraštai jau yra praėję tokį sampratų kaitos kelią, kuris primena Trojos arklio istoriją. Pradžioje teigiama, kad formalizuojant santykius reikia suteikti kartu gyvenantiems asmenims daugiau teisių; tuomet tai prilyginama šeimos santykiams, jie imami imituoti. Ilgainiui toks reguliavimas pakeičiamas į civilinę santuoką. Ši kaita ir augantis reguliavimas kelia vis didesnį spaudimą tėvams, trokštantiems auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Palaipsniui imama reguliuoti švietimo įstaigų mokymo turinį, naikinant supratimą, kad šeima, kaip santuoka grįsta natūrali bendruomenė, yra naudinga visuomenei. Šis kelias veda į neginčijamo vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo principo atmetimą.
Dar kartą prisiminkime Šventojo Tėvo Pranciškaus žodžius, kuriais jis trokšta atkreipti sampratų kaitos keliu ketinančių eiti valstybių visuomenių dėmesį: „Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities.“ Ant kokių pamatų pastatytume Lietuvos visuomenės ateitį pritarę Civilinės sąjungos įstatymo projekto nuostatoms?
Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti kartu gyvenančių bei santuokos ar tėvystės, motinystės, giminystės ryšiais save nesiejančių asmenų teises, protingas kompromisas būtų priimti tokį įstatymą, kuris šių sąjungų netapatintų su šeima.
Asmenų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nenorėtų ar negalėtų sudaryti vyro ir moters santuokos, padėtį galėtų išspręsti Teisės į artimą ryšį įstatymas, kurio projekte numatyta galimybė artimaisiais pripažinti ne tik šeimos ar giminystės ryšiu siejamus, bet ir kitus asmenis. Teisės į artimą ryšį pripažinimas neverčia atsisakyti prigimtinės šeimos sampratos; jis neprieštarauja nei Bažnyčios mokymui apie šeimą, nei šeimos sampratai, apibrėžtai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Skirtingai nei siūloma įteisinti civilinė sąjunga, teisė į artimą ryšį pripažįsta ir saugo ne tik privačiame gyvenime save šeima laikančių asmenų, bet ir tų žmonių, kurie nenori ar negali kurti šeimos, teisinius santykius.
Kaip ir anksčiau, nenuilsdami skatiname jaunuolius apsispręsti tvirtai, gyvybei atvirai santuokai ir šeimai, kad būtų kuo labiau linkstama į Dievo žmonėms siūlomas malones (plg. Amoris laetitia, 35). Be abejo, visuomenėje regime ne tik sutuoktinius, bet ir vienišas mamas ar tėčius, našlaičius, šeimas, kuriose seneliai ar kiti giminaičiai augina nepilnamečius vaikus. Visų šių šeimų narius sieja ne tik bendro gyvenimo ar emociniai, bet ir prigimtiniai kraujo bei giminystės ryšiai, kylantys iš vyro ir moters lyčių papildomumo.
Drauge atkreipiame dėmesį, kad ne visi viešojoje erdvėje ar Seime pasisakantys katalikai, aiškinantys Bažnyčios mokymą, tai daro kompetentingai. Savo žodžiais bei veiksmais jie kartais klaidina žmones. Norėdami sužinoti, ką sako visuotinė Bažnyčia vienu ar kitu klausimu, nuoširdžiai raginame visus tikinčiuosius gilintis į Šventajame Rašte užrašytą Dievo žodį, įdėmiai skaityti katekizmą, Šventojo Sosto dokumentus.
Brangūs broliai ir seserys, tėvų ir motinų sūnūs ir dukterys! Dėkokime Viešpačiui už šeimas, kuriose užaugome, už visas šeimas, kuriose tėčio ir mamos mylimi augo, auga ar augs kiti vaikai – mūsų šalies ateitis, mūsų būsimieji dvasiniai broliai ir seserys. Melskimės už Lietuvos šeimas ir remkime tik tas įstatymų leidybos iniciatyvas, kurios, leisdamos šeimoms tvirtėti, laiduoja mūsų visuomenės ateitį.
Pagaliau aiškesnis Vyskupų pareiškimas pasisakantis prieš „Trojos arklį“ Civilinės sąjungos pavidale
Bėgimas nuo asmeninės atsakomybės. Lengva nukreipti į mokymą, bet jį reikia nusakyti aplinkybių šviesoje
Išvardinkite aplinkybes, tada ir bus nusakyta.
Tai kam skirti vyskupai, jei nemoka matyti ir nusakyti aplinkybes? Valdancioji papilvės koalicija kuria aiškias aplinkybes
Ar specialiai stengiesi nukreipti diskusiją nuo pagrindinės temos? Gal esi koks „subačius“
Ne, jis tikriausiai koks ,,navickas“ 🙂
Navickas su Subačium kaip Štepselis su Taraponka, kaip Liolikas su Boleku, kaip Marksas su Engelsu, kaip Leninas su Trockiu, kaip Vėsaitė su Armonaite ,ir kaip Kinsis su Markūze 😉
Privalome vieningai pareikšti mūsų tautos skaldytojams konservatoriams. kad gana tyčiotis iš tautos!
Vyskupai pradeda dirbti ir susirūpinti kas vyksta visuomenėje. Ačiū.
Išties, netikėta. Maloniai nustebino. Gal kiek ir pavėluota, bet ačiū ir už tai!
Ačiū!
Ganytojai turėjo pirmi sureaguoti, o ne avelės. Bet pas mus viskas atvirkščiai. Ačiū ir už tai … Nes galėjo būti ir kitaip.
Nu, gal biski uzsiciaups politikai „praktikuojantys katalikai“.
Pradeda dirbti Vyskupai. Nors jau vėlu. Nebebus šeimų, kurios buvo autoritetas.
Privalo kalbėti žmonėms apie skaistumą. Dabar toks žodis jau pamirštas. Kodėl skaistumas devalvuotas? Katecheziu trūkumas.
Jie nekalba apie skaistumą, nes patys iki ausų promiskuitete murkdosi. Žinoma, būna ir išimčių. Šiais laikais ištikimų Kristui kunigų reta. Todėl ir.
lyg ir Dzievulis per neskaiciuosius neveikia??? ar…per sunus palaidunus jau nebeveikia…
mokymas apie šeima nesikeicia, taciau situacija Lietuvoje smarkiai keiciasi – i blogaja puse. po keliu metu vyskupai ta pati gales pasakyti – „mokymas nesikeicia“. taciau situacija bijau kad bus dar smarkiau pablogejusi, zionant kad supuvusi valdzia dar nebus baigusi savo kadencijos. taigi tas vyskupu laiskas nieko neiotakos, juo pasidziaugs saujele aktyviu kataliku trumpam ir tiek. seimo nariai jo neskaitys, o jei skaitys, tai niekaip nereaguos. man norejosi grieztesnes vyskupu pozicijos. na nesakau, kad seimunams grasinti ekskuomukia, bet gal but kazka link to: jie su malonumu lankosi baznycioje, pas arkivyskupus priemimuose, paveiskluojasi, tas nuotraukas su dvasininkais platina plakatu pavidalu per rinkimus,- o velnius krecia. taigi tokiems valdininkams veidmainiams reikejo tarti labai griezta žodi, bet to nebuvo padaryta.
ekskomunika
Šimtą procentų Jums pritariu. Vyskupai tikrai galėtų daryti įtaką politikams ir viešai pasakyti, kas su jų (politikų) brukamais įstatymais negerai.
Bažnyčios tribunolo teismas nuodemingiems žmonėms. Bet tribunolas tik turtinguosius gina.
Jau kalbėti apie ekskomunikaciją. Nes. Bažnyčia nebeturės autoriteto.
Čia tik pradžia, netrukus jie savo sugebėjimus rodys ir gatvėse! Tokia ta jų kultūra!
Visiems, kurie pritaria iškrypimams, turi būti neduodama Šv. Komunija – ir jeigu kanonų teisė leidžia, ganytojai tokius asmenis turi įvardinti viešai.
kanonų tesė leidžia kaip išimtinę bausmę
Tai buvo padaryta su ta velnio bobele Nancy Pelosi. Tokia amerikoniška Maldeikiene. Kuri JAV kongrese žviegia, kad yra katalikė, bet visada pasisako už abortus, lyties „keitimus“ bei iškrypimus.
Baisu prisidengiama katalikybe. Pačios jos santuoką iširo kodėl negelbėjo, jeigu yra tikra katalikė?
Citata: „Pirmiausiai užtikriname jus, kad Bažnyčios mokymas apie santuoką ir šeimą nėra pasikeitęs…“. Aš nesuprantu, kas čia įgaliotas išvis tą Bažnyčios (Kristaus sužadėtinės) mokymą keisti??? Koks nors Kunigaikštis Puzynja, Razbajnykas Solovėjus, Kaliausė-Skaidrius, ar visų laikų iškiliausia Lietuvos teologė Maldeikienė…? Būtų įdomu sužinoti.
super, Ačiū. Tikrai, aptaki frazė ir tiek. Atsikalbinėjimas
Kunigai turi dr.laipsnį. Jų yra daug. Kodėl nekalba apie šeimą? Kodėl nėra komentarų, pasisakymų. Nes patiems rūpi malonumai ir meta kunigystę.
Teologų pasisakymų. Dabar madinga vadintis ekspertais, o realybėje nieko.
Ko Jums trūksta ? Teolų pasisakymų pilnos pasaulio bibliotekos. Suprantu, kad palaikančių vienalytes santuokas beveik nėra, bet kas seka pagrindinį “ teologą“ Kristų tokio palaikymo neras.
Tačiau parapijose tų knygų nerasta. Kodėl dekanatai iš vyskupijos neparveza geros literatūros. Dekanai nuvilia tikinčiuosius. Poreikis yra literatūros. Bet kadangi klebonams yra dzin, o tik menkinimas žmonių, kad jie kvaili. Nurodykite šaltinį kur tie pasisakymai, komentarai, straipsniai yra? Kur tos pilnos pasaulio bibliotekos? Kaip prieiti paprastam žmogui prie tų šaltinių?
Tai katalikų leidiniai lt, nt į namus atveža! Kur problema?
Nežinau, ką ten „katalikų leidiniai“ į namus atveža, bet kai kažkada ieškojau populiarių pasaulyje Bažnyčios dokumentų lietuvių kalba (apie šeimą, liberalizmo pavojų ir t.t.), tai pavargau besiblaškydamas po įvairius katalikiškus knygynus (fizinius ir elektroninius) ir nieko ieškomo neradau. Radau šių dokumentų lietuvišką vertimą tik netyčia užklydęs į lefebristų el. knygynėlį. Gal kam bus įdomu: fsspx.lt/musu-leidiniai
Kaip prieiti paprastam žmogui? iškart suskamba galvoje nemirtinga frazė iš tarybinio komedijinio filmo: vy ne skažete, kak projti v biblioteku? Taigi pirmyn, paprastas žmogau, į artimiausią biblioteką, religinės literatūros skyrelis visose yra. Vilniuje – katalikiškos literatūros knygynas pačiam miesto centre. Galima su tikinčiais ir skaitančiais draugais apie tai pasišnekėt. Jau nė neminiu interneto galimybių. Kad tik noras būtų.
Kaimo ir rajonų bibliotekos turi tuos Jūsų vadinamus skyrelius.
kas noretu miesteliu ir kaimu bibliotekose gali pasirankioti ir ateizmo vadoveliu – kad ir siandien galima apsilankyti ir pasismarkauti…
Turėtų daugiau bažnyčiose lankytis ir aukoti sv. Mišias. Nes yra tokių, kad tik sekmadieniais užsuka.
Ilgai žadinti avių atsibudo pagaliau „ganytojai“
Tai jie iš viso ką dirba. Dvasinių pokalbių nėra parapijose, o poreikis didžiulis. Nieko jie negano ir jokių avių nežadina. Kunigo gyvenimas yra patogus.
Šiandien Bažnyčioje negirdėjau skaitant šio laiško!
Ačiū Dievui už mūsų šeimas, taip pat ir už mūsų Vyskupus. Pagaliau buvo patvirtinta Bažnyčios pozicija mūsų vadovų. Dabar labai lauksime tolimesnių žingsnių, kurie padėtų itvirtinti ši požiūri. Vadovaukite savo žmonėms, imkitės iniciatyvos, kvieskite, sakykite ką mums daryti.