Prezidentui Gitanui Nausėdai Briuselyje atsisakius paremti dalies Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių laišką dėl LGBTQ bendruomenės teisių, toks sprendimas buvo prieštaringai sutiktas namuose.
Kai kurie politikai pabrėžia, jog tai yra asmeninis prezidento sprendimas, tačiau siūlo valdžios institucijoms labiau derinti veiksmus, kad tarptautinei bendruomenei šalis neatrodytų neturinti vieningos pozicijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pareikštos pastabos Budapeštui „turi pagrindo“.
Ji taip pat sakė negalinti komentuoti G. Nausėdos žingsnio, nes „tai yra prezidento pasirinkimas“.
„Tai yra jo pasirinkimai, manau, jis juos turėtų ir komentuoti. Manau, kad laiške, kuris tikrai yra labai nuosaikus laiškas, pastabos, kurios yra išsakytos Vengrijos vyriausybei, turi pagrindo“, – žurnalistams penktadienį Telšių rajone sakė premjerė.
Didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako išvis neįsivaizduojantis, kaip Lietuvoje būtų įmanoma suderinti poziciją seksualinių mažumų klausimu.
Tuo tarpu didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sveikina tokį G. Nausėdos žingsnį ir sako, kad šalies vadovas atstovavo daugumai Lietuvos gyventojų.
Taip politikai įvertino prezidento sprendimą atsisakyti pasirašyti 17-os ES valstybių lyderių paremtą laišką, inicijuotą Vengrijai priėmus įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, nors prieš kelias dienas panašaus turinio laišką pasirašė užsienio reikalų viceministras.
Valdantieji: nuomonės vertybiniais klausimais išsiskiria
Užsienio reikalų ministras, konservatorių vadovas G. Landsbergis sako, kad vertybiniais klausimais politikos lyderių nuomonės išsiskiria ir jis neįsivaizduoja, kaip tokias pozicijas būtų galima suderinti.
„Tai yra svarbūs vertybiniai klausimai, juose matome skirtingus požiūrius. Aš neįsivaizduoju, kaip galima suderinti tokias pozicijas Lietuvoje“, – BNS ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
Pasak G. Landsbergio, tokio pobūdžio laiškai nėra mandatuojami valstybės institucijų, o tai reiškia, kad juos pasirašantys politikai dėl to sprendžia vienasmeniškai.
Liberalų sąjūdžio vadovė, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymi, kad stodama į ES Lietuva įsipareigojo „gerbti tam tikras vertybes, žmogaus teises, toleranciją, nediskriminavimo principą“.
„Manau, kad svarbu, jog tokios pozicijos ES daugumos valstybių yra rengiamos, matant šioms teisėms, šioms vertybėms vienoje ar kitoje šalyje kylančias grėsmes. Aš visų pirma noriu pasidžiaugti, kad Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybė yra savo poziciją aiškiai išsakiusi, nes analogiškas kreipimasis buvo pasirašytas ir Lietuvos vardu dar praėjusią savaitę“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Natūralu, kad lyderių nuomonių išsiskyrimas daro tam tikrą įtaką Lietuvos įvaizdžiui, tačiau tai nėra unikalus atvejis, kai valdančiosios koalicijos, Vyriausybės ir kitos institucijos, šiuo atveju Prezidentūros, nuomonė vienu ar kitu atveju skirtųsi“, – situaciją komentavo Seimo pirmininkė.
Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė BNS sakė apgailestaujanti, kad Lietuvos nėra tarp valstybių, pasirašiusių ES šalių vadovų deklaraciją dėl LGBTQ teisių.
„Jei mes pasižiūrėtume, kurių šalių premjerai ar vadovai pasirašė tą laišką, tai iš tikrųjų yra vertybiškai vakarietiškai liberalios demokratijos principais gyvenančių valstybių atstovai. Man labai gaila, kad Lietuvos tarp šių šalių nėra ir tai, ko gero, pirmiausia yra žinia mums, parlamento, Vyriausybės atstovams, kad turime dirbti dvigubai daugiau, kad užtikrintume visų žmonių teises“, – sakė A. Armonaitė.
„Mes kaip Lietuva savo vidaus politikoje turime padaryti labai daug LGBT bendruomenės klausimu, nes iki šiol egzistuoja diskriminuojantys įstatymai, ir mes turime apginti teises visų savo piliečių, lygiai taip pat ir vidaus politikoje, ir europinėje ar tarptautinėje erdvėje“, – teigė ministrė.
„Valstiečių“ vadovas: tai Lietuvos žmonių nuomonė
„Valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis sako visiškai pritariantis G. Nausėdos sprendimui. Pasak partijos pirmininko, prezidentas atstovavo didžiajai tautos daliai, o esant skirtingoms pozicijoms atstovauti visoms nuomonėms neįmanoma.
„Aš domėjausi prezidento argumentacija ir aš jam visiškai pritariu, kadangi pas mus ir Vengrijoj propaganda vienos lyties asmenų santykių, įvardinant kaip homoseksualumo propaganda, yra draudžiama, ir šitoj vietoj jis pasakė, kas yra Lietuvoj. Dėl kitų pareiškimų, dėl LGBT bendruomenės diskriminavimo, aš vertinčiau, kad Lietuvoj mes turime atvirą, aiškią propagandą, kuri nukreipta į tos mažos bendruomenės ne interesų gynimą, ne teisių gynimą, o tiesiog propagandą, į tam tikrų dalykų primetimą didžiajai visuomenės daliai, kas, mano nuomone, visiškai nepriimtina“, – BNS sakė R. Karbauskis.
„Prezidentas atstovauja tautai ir neįmanoma šitoj vietoj atstovauti visų nuomonių, kai mes turime skirtingas nuomones, jis atstovauja tai nuomonei, kurią reprezentuoja apklausose 75 proc. gyventojų“, – teigė „valstiečių“ vadovas.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad institucijos Lietuvoje turėtų daugiau koordinuoti veiksmus, nes „negerai atrodo, kai nėra vieningos pozicijos“.
„Tai prezidento G. Nausėdos sprendimas ir jis galėtų pakomentuoti, kodėl jis nusprendė taip pasielgti, bet norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje institucijos turėtų daugiau bendradarbiauti ir bandyti surasti bendrą vieningą nuomonę, tiek dėl žmogaus teisių, tiek dėl LGBT bendruomenės problemų sprendimo“, – BNS sakė V. Blinkevičiūtė.
„Šuo atveju prezidentas G. Nausėda nepasirašė laiško dėl tam tikrų įstatymų Vengrijoj, kiek skaičiau, viceministras pasirašė laišką. Iš tikrųjų Lietuva turėtų pati surasti vieningą poziciją, jei tai neįmanoma, nes negerai atrodo, kai nėra tos vieningos pozicijos“, – pažymėjo socialdemokratų vadovė.
17 ES šalių vadovų laiške, kurį ketvirtadienį atsisakė pasirašyti prezidentas, Vengrija tiesiogiai neminima, tačiau dokumente pasmerktos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui“.
Tuo metu antradienį 17 ES šalių pasirašė laišką, kuriuo reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Jį pasirašė Briuselyje Bendrųjų reikalų taryboje tuo metu dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. G. Landsbergis teigė, kad tai padaryta jo iniciatyva.
Naujasis Vengrijos įstatymas tapo ginčų tema ir ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje, kur šalies premjeras Viktoras Orbanas sulaukė aršios Vakarų Europos šalių vadovų kritikos.
G. Nausėda po posėdžio užstojo Vengriją ir pareiškė, kad dalis ES kolegų įstatymą komentavo su juo nesusipažinę ir todėl neturėtų imtis teisėjų vaidmens.
