Statistikai rodant mažmeninės prekybos nuosmukį, vieni ekspertai tai aiškina augančia infliacija ir mažėjančiu vartojimu, kiti gi sako, jog tai įprasta pirmojo pusmečio, kai nėra didelių metų švenčių, tendencija. Vis dėlto, pasak analitikų, neslopstant infliacijai prekyba toliau smuks, o rudenį ji paskui save patrauks ir paslaugas.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, banko atliktas gyventojų atsiskaitymų kortelėmis tyrimas rodo, kad mažmeninės prekybos nuosmukis tęsėsi ir birželį. Jo teigimu, tokias tendencijas lemia didelė infliacija ir pasibaigus pandemijai išaugusios gyventojų išlaidos paslaugoms.
„Panašios mažmeninės prekybos tendencijos matomos visame Vakarų pasaulyje ir apie jas buvo kalbama nuo metų pradžios. Prastesniems mažmeninės prekybos rezultatams įtaką daro du pagrindiniai veiksniai: didelė infliacija ir, pasibaigus pandemijai, išaugusios gyventojų išlaidos paslaugoms“, – SEB banko pranešime teigė ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, tyrimas rodo, jog birželį, palyginti su pernai birželiu, sumažėjo statybinių medžiagų, baldų, elektroninės įrangos bei sporto prekių pardavimai.
Tuo metu mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas prekybos nuosmukio neskuba sieti su infliacija.
„Pirmojo pusmečio rezultatai tradiciškai yra žemesni mažmeninėje prekyboje nei metų gale ir šventiniu laikotarpiu. Dėl mažai esančių švenčių ir progų tie skaičiai (pirmąjį pusmetį – BNS) natūraliai šiek tiek sumažėja“, – BNS teigė J. Gavėnas.
„(Mažmeninės prekybos – BNS) duomenys dar nėra to laikotarpio, kai staigiai pradėjo jaustis infliacijos augimas. Aš nesiečiau to su infliacija kol kas“, – pridūrė jis.
žmonės šiais metais keliauja ir pramogauja gerokai daugiau negu pernai.
Vis dėlto, pasak T. Povilausko, SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis rodo gerokai didesnes nei pernai išlaidas paslaugoms, ypač kelionėms ir pramogoms.
„Atsiskaitymų kortelėmis statistika aiškiai rodo ir tai, kad žmonės šiais metais keliauja ir pramogauja gerokai daugiau negu pernai. Atsiskaitymų vertė kortelėmis turizmo agentūrose birželį buvo beveik tris kartus didesnė negu prieš metus“, – teigė ekonomistas.
Augant gyventojų susidomėjimui kelionėmis ir pramogomis, anot T. Povilausko, kartu auga drabužių ir kosmetikos pardavimai. Taip pat 45 proc. šoktelėjo atsiskaitymai kortele lagaminais, kuprinėmis ir krepšiais prekiaujančiose įmonėse.
Laukiama mažesnio vartojimo
T. Povilauskas prognozuoja, jog neslopstant infliacijai mažmeninės prekybos rinkoje ir toliau turėtų būti matomas nuosmukis. Neigiamus rezultatus ekonomistas rudenį prognozuoja ir paslaugų sektoriui.
„Kol infliacija Lietuvoje neslopsta, tol greitų teigiamų pokyčių mažmeninės prekybos rinkoje tikėtis sudėtinga – metinis pokytis palyginamosiomis kainomis vasarą bus neigiamas. Tikėtina, kad po vasaros kur kas mažiau teigiamų rezultatų rodys ir paslaugų sektorius“, – pranešime sakė T. Povilauskas.
„Greičiausiai ruduo bus tas metas, kai žmonių vartojimo išlaidos augs kur kas lėčiau“, – teigė ekonomistas.
Pasak J. Gavėno, pirkėjų lūkesčiai kol kas pakankamai aukšti.
„Kol kas pirkėjų lūkesčiai vis dar yra pakankamai aukšti, vadinasi, žmonės vis dar nevertina rizikų, kad laukia sunkus ketvirtas ketvirtis ir kitų metų pradžia. Jie dar netaupo“, – BNS teigė J. Gavėnas.
Tačiau, eksperto teigimu, nemažėjant infliacijos rodikliams ir augant kainoms, vartojimas ilgainiui turėtų mažėti.
„Jeigu infliacija nebus pažabota ir vystysis tokiais tempais, tai tikrai mes matysime augančias kainas praktiškai visuose sektoriuose ir pagal tai vartojimas turėtų mažėti. Nebent žmonės leistų dideles savo santaupas“, – kalbėjo J. Gavėnas.
Statistikos departamento duomenimis, du mėnesius iš eilės mažėjusi mažmeninės prekybos įmonių apyvarta gegužę siekė 1,5 mlrd. eurų (be PVM) – 0,5 proc. mažiau nei balandį ir 0,9 proc. mažiau nei pernai gegužę.
