Lenkijos vyriausybė antradienį oficialiame leidinyje paskelbė Konstitucinio Tribunolo nutartį, ginčijančią Europos Sąjungos teisės viršenybę, suteikdama šiam dokumentui teisinę galią.
Teismo priimtas sprendimas byloje, kurią iškėlė Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, kelia grėsmę, kad ES gali sustabdyti finansavimą Lenkijai. Be to, kai kurie tai laiko pirmu žingsniu link galimo Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Lenkijos Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu – vienas pagrindinių ES narystės principų. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Teismo sprendimo kopija prieinama oficialaus leidinio interneto svetainėje.
Dauguma ES lyderių kritikavo tokį teismo išaiškinimą, tačiau jį palaikė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Jis pareiškė, kad ES turėtų „gerbti valstybių narių suvereniteto ribas“.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.
ES turėtų „gerbti valstybių narių suvereniteto ribas“
Pasak Briuselio, Lenkijos valdančiųjų inicijuota plati teismų sistemos reforma kenkia teismų nepriklausomumui ir demokratinėms laisvėms. Tačiau Varšuva tvirtina, kad taip ji padeda kovoti su įsisenėjusia korupcija teismų sistemoje.
Lenkijos vyriausybė atmeta opozicijos pareiškimus, esą Lenkija nori išstoti iš ES, ir tvirtina, kad Tribunolo sprendimas priimtas remiantis tuo pačiu principu, kaip ir kitų valstybių narių teismuose.
„Mes nesame nekviesta viešnia Europos Sąjungoje. Todėl nesutinkame, kad su mumis elgtųsi kaip su antrarūše valstybe“, – praėjusią savaitę parašė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).
Tribunolui paskelbus prieštaringai vertinamą savo sprendimą sekmadienį dešimtys tūkstančių lenkų susirinko į demonstraciją už šalies narystę ES.
Remiantis visuomenės apklausomis, visuomenė labai palaiko narystę ES, tačiau įtampa Varšuvos ir Briuselio santykiuose tvyro nuo 2015 metų, kai į valdžią atėjo populistinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Pagrindinė nesantaikos priežastis PiS inicijuota plati teismų sistemos reforma, kuri, kaip baiminasi Briuselis, kenkia teismų nepriklausomumui ir demokratinėms laisvėms.
