Lenkija gynybai skirs 4 proc. BVP

ŠaltinisBNS

Lenkijos ministras pirmininkas pirmadienį paskelbė, kad Varšuva padidins išlaidas gynybai iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), atsižvelgdama į vykstantį karą kaimyninėje Ukrainoje.

„Karas Ukrainoje verčia mus ginkluotis dar greičiau. Todėl šiemet imsimės precedento neturinčių pastangų: 4 proc. BVP Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

Praėjusią savaitę parlamentas patvirtino 2023 metų biudžetą, kuriame kariuomenei numatyta 97,4 mlrd. zlotų (20,7 mlrd. eurų), t. y. 3 proc. BVP; šį biudžetą dar turi pasirašyti prezidentas.

Remiantis Aljanso duomenimis, 2022 metais Lenkija kariuomenei išleido 2,4 proc. savo BVP, o tai buvo trečias didžiausias procentas tarp NATO šalių.

NATO yra nustačiusi, kad jos narių išlaidos gynybai turi sudaryti bent 2 proc. BVP.

Išlaidų gynybai padidinimas iki 4 proc. „gali reikšti, kad tai bus didžiausias procentas… tarp visų NATO šalių“, sakė M. Morawieckis, nedetalizuodamas, kaip tai bus finansuojama.

Išlaidų gynybai padidinimas iki 4 proc. „gali reikšti, kad tai bus didžiausias procentas… tarp visų NATO šalių

Kitos Europos šalys taip pat paskelbė didinančios savo kariuomenių biudžetus po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Lenkija, kuri taip pat yra Europos Sąjungos narė, pastaraisiais mėnesiais pasirašė keletą ginkluotės sutarčių, kad padidintų savo gynybinius pajėgumus.

Anksčiau sausį vyriausybė pritarė 116 tankų „Abrams“ iš Jungtinių Valstijų pirkimui, kurie vėliau šiais metais turėtų atvykti į Lenkiją pagal 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorį.

Pernai Varšuva nusipirko dar 250 „Abrams“ tankų, kurie turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.

Gruodį Lenkija gavo pirmąją iš Pietų Korėjos įsigytų tankų ir haubicų siuntą.

Pagal susitarimą Lenkija iš pradžių įsigis 180 tankų „K2 Black Panther“, gaminamų bendrovės „Hyundai Rotem“, o paskui planuoja įsigyti daugiau kaip 800 šių mašinų. Pastarosios specialios modifikacijos kovinės mašinos K2PL nuo 2026 metų bus gaminamos Lenkijoje.

Varšuva taip pat įsigijo 48 savaeiges haubicas K9. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad nuo 2024 metų įsigis dar apie 600 šių mašinų, kurių gamyba šalyje prasidės 2026 metais.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

5 KOMENTARAI

  1. painiojasi Vokietija,-tai sukėlė du pasaulinius karus su milijonais aukų.Tai dabar nenori padėti besiginančiai Ukrainai,-savo pasyvumu vėl leisdama žudyti žmones.Ar kunigai ten nepataria valdžiai ir žmonėms?

    • Sakote, Vokietije paniojasi keistai? O kaip dar gali būti kitaip, jeigu Voketijos valdžioje – Maskvos Gazpromo nupirkti Rusijos pakalikai? Nėra jokio ,,painiojimosi” – tiesiog aukščiausi Vokietijos vadovai yra aiškiai Maskvos šantuojami arba intymaus turinio kompromatu, arba grasinimu, kad bus paviešinta, kiek kiekvienas asmeniškai gavo pinigų iš Maskvos. Kaip jūs manote? – kokiomis priemonėmis turėjo naudotis ir naudjasi Maskva, kad Vokietijos ,,kibernetinio saugumo centras” – Rusijos žvalgybos filialas ES ir NATO?

    • Tarpukario Lietuvoje litas buvo PINIGAS. Žąsis tuomet kainavo kelis litus. O pas mus dabar – ką už jį galėjai nusipirkti? Nebent 1/4 kepaliuko duonos….

      • Pusė duonos ,,Rugelis” kepaliuko kainuoja 1,89 euro, o litais kainuodavo apie 1,20. 2,5% riebumo ,,Dvaro pieno” 2 litrų talpos butelis kainuoja 2,89 euro, kuomet litais kanuodavo 2,50. Euras – grynų gryniausia afera, Lietuvoje socialinė atskirtis kaip tik ir prasidėjo krtu su euro įvedimu, nes visos sovcialinės išmokos sumažėjo 4 kartus. Jei netiki – skaičiuok. Euras – bendras Maskvos ir Berlyno projektas, kad iš naujo pasidalinti ir kontroliuoti Europą ir ypač – Rytų Europą, kurią vėl nori užgrobti Rusija, o Vokietija ir Briuselis tam neprieštarauja. Bijodama Rytų Europos konkurencijos, Vakarų Europa tiodėl ir grūda eurą, kad sužlugdyti Rytų Europos ekonominį potencialą, kelti Rytų Europojje ekonomines ir socialinnes problemas ir tokiu būdu Rytų Europą paversti pigiomis kolonijomis, kad b9ūtų galima plėšti jų gamtos turtus. Euro kursas yra priklausomas nuo Rusijos naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių eksporto į Europą, t.y. – Rusija savo gamtnių resursų eksportu į Europą faktiškai kontroliuoja euro kursą. Ką ir kalbėti apie tai, kad Lietuva negali nei savarankiškai reguliuoti palūkanų normų, nei gali leisti obligacijų emisijas – o tai labai svarbūs fiskaliniai instrumentai valstybės ekonomikai. Kartu su lito atsisakymu Lietuva atsisakė ir savo bankų sistemos: dabar neturime anei vieno tikro lietuviško komercinio banko, o tai yra daugiu nei nuostolinga, nes dėl vietinių bankų nebuvimo negalimos ir vietinės investicijos. Taip pat euras kelis kartus pblogino Lietuvos investicinį klimatą, nes labai pabrango darbo jėga, o dėl to Lietuvoje pagaminta produkcija tapo nekonkurencinga dėl didelės savikainos. Anksčiau ar vėliau Lietuva bus vistiek priversta grįžti prie savo nacionalinės valiutos, nes Berlyno ir Maskvos projektas, pavadintas ,,Europos Sąjunga”, sugrius tuo pat metu, kuomet baigsis karas Ukrainoje. Todėl Vakarų Europa su Berlynu ir Briuseliu priešakyje karą Ukrainoje vilkina kaip tik gali, todėl ir neremia Ukrainos sunkiąja ginkluote ir tokiu būdu neleidžia Ukrainai laimėti prieš Rusiją, nes prieštaravimai tarp Rytų ir Vakarų Europos tapo tokie akivaizdūs r suprantami, kad tapo aišku: eurokolūkio subyrėjimas – metų klausimas.

Komentuoti: o kas tas litas buvo Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte