REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Lavrinovičių atžalos krikštynos iškėlė klausimą: ar gali būti trys krikštatėviai?

Paskutiniame žurnalo „Žmonės“ numeryje galėjome išvysti dėmesį atkreipiančią antraštę apie įžymių tėvų vaikų krikštą: „Tatjanos ir Kšištofo Lavrinovičių sūnaus krikštynos: mažyliui – ypatingas vardas ir net trys krikštatėviai“. Redakcija gavo skaitytojo laišką, kuriame teiraujamasi, kiek krikštatėvių gali turėti vaikas. Taip pat plačiai nuskambėjo istorija ir apie verslininkės ir influencerės Viktorijos Siegel tapimą krikšto mama. Šios istorijos tapo paskatinimu pasidomėti plačiau apie Katalikų Bažnyčios normas krikšto apeigoms.

Trys krikštatėviai?

Rugsėjo antrąjį savaitgalį Tatjana ir Kšištofas Lavrinovičiai surengė pavasarį gimusio sūnaus Kristiano krikštynas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Krikšto sakramentą kūdikiui suteikė kunigas Algirdas Toliatas. Straipsnyje  buvo skelbiama, kad krikštatėviais tapo net trys asmenys. „Kristianui labai pasisekė – jis turi du krikšto tėvus ir vieną krikšto mamą“, – portalui Žmonės.lt sakė Tatjana Lavrinovič.

Jos teigimu, krikšto tėvais tapo Kšištofo brolis Darjušas Lavrinovičius bei draugų pora Jurgita bei Vaidas Stoškai.

„Išlaikius tam tikrus kursus, buvo galimybė mažylį pakrikštyti trims asmenims, todėl tuo pasinaudojome ir labai džiaugiamės tokiu pasirinkimu“, – „Žmonėms“ sakė Tatjana Lavrinovič.

Redakcija kreipėsi į kunigą A. Toliatą, kuris paaiškino, jog oficialiai vaiko krikstatevis yra vienas ir du liudininkai, kurie dėl to, kad nėra priėmę Santuokos sakramento, negalėjo tapti krikštatėviais.

Laikmetis.lt paprašė komentaro iš bažnytinės teisės daktaro Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebono Mariaus Venskaus. „Nevertėtų pamiršti, kad sakramentas yra tiek dvasinis malonės, tiek juridinis įvykis. Dažniausiai klaidos ar nesusipratimai kyla, kai vyksta pavienio kanono komentavimas, taikymas ir interpretavimas. Autentiškumui būtinas visuminis kanonų principų taikymas, o sakramentų atveju atsižvelgiama ir į moralinės teologijos bei liturgijos principus“, – kalbėjo M. Venskus.

Kunigas Marius Venskus / Asmeninio archyvo nuotr.

„Be to, kanonas 872 nurodo, kad krikštatėvis „kiek įmanoma” parenkamas taip, kad atitiktų nustatytus reikalavimus ir sutinktų prisiimti šią pareigą. Bažnyčios kanonai (ypač 873) sako, kad gali būti parenkamas (jei yra galimybė) bent vienas krikšto tėvas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių gali jo ir visai nebūti. Jeigu yra tik vienas arba nei vieno krikšto tėvo, tuomet reikia liudininkų, kad buvo toks įvykis. Jie liudija juridinį faktą, kad prasidėjo tikėjimo kelionė“, – „Laikmečiui“ atsakė bažnytinės teisės daktaras, patvirtinęs, kad pagal kanonus daugiausia gali būti du krikštatėviai, vyras ir moteris.

Taip pat pasiteiravome Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedros kunigo Gintaro Sungailos, kokios krikšto normos galioja Ortodoksų Bažnyčioje. Privalomas yra vienas krikšto tėvas (motina), tos pačios lyties, kaip ir vaikas. Graikų ir Rytų Europos tradicijose paprastai būna du krikšto tėvai, iš skirtingų šeimų. Taigi, pas mus priimta 1 ar 2 krikštatėviai, tačiau jeigu 2, jie turi būti iš skirtingų šeimų. Rumunų, gruzinų tradicijose skaičius neribotas, bet formaliai yra vienas „pagrindinis“. Ten ir po 40 žmonių gali krikštynose dalyvauti ir save krikšto tėvais vadinti, bet jie į Bažnyčios metrikas neįrašomi“, – sakė G. Sungaila.

Sukėlė klausimų ir Viktorijos Siegel tapimas krikšto mama

Kita plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusi istorija, kai Ortodoksų Bažnyčios narė Viktorija Siegel tapo krikšto mama Katalikų Bažnyčioje.

„Kadangi tarp Katalikų Bažnyčios ir Rytų Ortodoksų Bažnyčių esama glaudžios komunijos, remiantis 1995 m. paskelbto Ekumenizmo principų ir normų įgyvendinimo vadovo nuostatomis, dėl teisingos priežasties leistina Rytų
tikinčiajam būti krikštatėviu, drauge su kataliku krikštatėviu, krikštijant kataliką vaiką, jei galima numatyti krikštijamojo katalikišką auklėjimą, ir jei aišku, kad krikštatėvis yra tinkamas“, – sakė M. Venskus.

Taip pat jis priminė kanono 874 antrą paragrafą, kuris kalba apie kitų krikščioniškų bendruomenių narius, kurie gali aktyviai dalyvauti apeigose būdami tik liudininkais. 

„Taigi, dėl kitų krikščioniškų bendruomenių tikinčiųjų – principuose numatyta galimybė leisti Rytų bažnyčių ortodoksams pavieniais atvejais tapti krikštatėviais, bet tai sprendžia klebonas, pasitaręs su vyskupu, o esant didesniems tokių atvejų skaičiams, pavienės vyskupų konferencijos sprendžia apie gaires ir taisykles“, – baigė savo komentarą bažnytinės teisės daktaras M. Venskus.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

4 KOMENTARAI

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte