Kun. Sigitas Jurkštas. Mano broliams kunigams ir vienuoliams

Šiandien esame genderistinio totalitarizmo grėsmės akivaizdoje. Ir visgi tai yra džiaugsmingas metas Bažnyčiai – mes pagaliau vėl turime progą įrodyti savo meilę Dievui ir žmonėms…

Nacionalinis transliuotojas tapo genderistinės propagandos įrankiu, internetiniai portalai mirga nuo užpirktų straipsnių apie garsenybes, laimingai gyvenančias po lyties keitimo ir t.t.

Ir visgi esame geresnėje padėtyje, nei Vakarų Europa. Sovietų Sąjungoje visa ši „seksualinė pažanga“ jau buvo Lenino centralizuotai įvesta ir išbandyta prieš 100 metų. Pasekmės buvo tokios blogos, kad netgi sovietų valdžia nusprendė atsisakyti šių marksistinių idealų įgyvendinimo. Vakaruose šis „progresas“ prasidėjo tik XX a. septintajame dešimtmetyje, taigi 50 metų vėliau, ir jis nevyko centralizuotai bei visuotinai. Tad Vakarai tik dabar pradeda praregėti šios beprotybės pasekmes.

Jau ne vieną dešimtmetį Lietuvoje vyksta kova dėl lytinio švietimo pamokų turinio. Prisimenu, knygoje „Tavo sparnų ūksmėje“ vienuolis pranciškonas, paimtas į Hitlerio kariuomenės SS dalinį, liudijo, kaip iš jaunų krikščionių vyrų (nes dauguma to meto Vokietijos žmonių buvo krikščionys) padarydavo režimo marionetes. Tiems vyrams paprasčiausiai rodydavo pornografinius žurnalus. Tuomet jie lengvai pamesdavo krikščionišką tikėjimą ir moralę.

Deja, daugelyje šalių šiandien ideologinio lytinio švietimo pamokos tapo vaikų tvirkinimo ir smegenų plovimo įrankiu. Tose šalyse, kur vykdomas genderistinis lytinis švietimas, žymiai išaugęs homoseksualių porų, netvarių šeimų, skyrybų, abortų, lytiškai plintančių ligų, lyties keitimo operacijų skaičius. Už viso to stovi ne LGBT bendruomenė, bet Tarptautinė Planuotos tėvystės federacija, kurios siekis yra mažinti gyventojų prieaugį propaguojant homoseksualizmą, abortus bei dekonstruojant šeimą.

Ši baimė, kad Žemėje bus per daug žmonių ir mums pritrūks vietos, yra labai egoistiška. Ypač turint mintyje, kad 85% pasaulio išteklių yra 10% turtingųjų rankose, o 1% turtingiausių turi net 40% Žemės išteklių. Taigi pasauliui reikia ne gyventojų skaičiaus mažinimo, bet atsivertimo ir dalinimosi kultūros. Tose šeimose, kurios turi dosnesnę širdį ir turi daugiau vaikų, yra ir daugiau meilės džiaugsmo.

Visgi dėl technologijų pažangos įvykusi medijų demokratizacija leidžia kiekvienam iš mūsų be didelių finansinių išteklių garsiai ginti tiesą nuo melo ideologijų. Kas ta saujelė turtingųjų, turinčių milijardą eurų propagandai, palyginti su milijardais krikščionių ir visų geros valios žmonių, skiriančių po 1 eurą tiesos skleidimui kasdien? Be to, didžioji dalis propagandos lėšų skiriama darbo užmokesčiui, o mes juk galime darbuotis savanoriškai.

Kai kunigas Algirdas Toliatas buvo užsipultas dėl raginimo pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją, jis vėliau dalinosi, jog kai kurie žmonės jį palaikė tyliai, sakydami, kad bijosi dėl savo šeimų ir darbo.

Mūsų celibatas leidžia drąsiai stoti prieš totalitarines ideologijas, nebijant susidorojimo su mūsų šeimomis, nebijant, kad mus išmes iš darbo ir neturėsime, kuo išmaitinti savo vaikų.

Kai Sąjūdžio pradžioje žmonės ėjo į gatves ir reikėjo drąsiai pasisakyti prieš komunizmo režimą, Nijolė Sadūnaitė liudijo, kaip žmonės jai sakydavo: „tu eik pasisakyti, juk tu neturi šeimos, tau nieko negali padaryti…“

Štai tikroji celibato prasmė. Juk mes atsisakėme šeimos ne todėl, kad nemylėtume priešingos lyties asmenų ar nenorėtume turėti vaikų. Anaiptol… Mano didžiausia gyvenimo svajonė buvo sukurti šeimą ir turėti daug vaikų. Bet kai vieną Velykų rytą vos prabudęs supratau, kad Dievas šaukia mane būti kunigu, kartu supratau, kad tame išsipildys ir giliausi mano troškimai. Įdomu, kad po keliolikos metų, kai daviau celibato priesaiką, per diakonystės šventimus vienas kunigas man padovanojo neseniai išleistą Ralph Martin knygą „Troškimų išsipildymas“, kurios pagrindinė mintis – tik Dievas gali išpildyti giliausius mūsų troškimus.

Taigi mūsų celibatas leidžia drąsiai stoti prieš totalitarines ideologijas, nebijant susidorojimo su mūsų šeimomis, nebijant, kad mus išmes iš darbo ir neturėsime, kuo išmaitinti savo vaikų. Šventasis Jonas Laiptininkas yra parašęs: „Nebijokime mūsų priešų – nors jie yra nematomi, tačiau stebi mūsų sielą, o pamatę, kad ji išsigando, dar aršiau prieš mus ginkluojasi, stengdamiesi dar stipriau mus išgąsdinti. Taigi prieš šiuos priešus apsiginkluokime drąsa, nes su drąsiais kovotojais niekas negali kautis.“

Todėl norėčiau paraginti visus kunigus ir vienuolius drąsiai ginti šeimas – visuomenės ir valstybės pagrindą. Dievas kadaise skundėsi per pranašą Izaiją: „Mano sargai – akli, jie visi nieko nepastebi. Visi jie – kurti šunys, negalintys loti, – tik sapnuoja, tyso ir mėgsta snausti.“ (Iz 56, 10)

Mes nebūkime kaip tie šunys, negalintys loti. Juk neturime, ko prarasti. Panieka, šmeižtai, grasinimai mums ruošia amžiną atlygį Danguje. Baudos suteiktų progą paremti mūsų prasiskolinusią valstybę ir padaryti gerą darbą. Įkalinimas už tiesą būtų didelė garbė ir nemokamos rekolekcijos, o ir mirtis mums būtų tik laimėjimas – sugrįžimas pas mūsų mylimą Viešpatį amžinajai laimei.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

30 KOMENTARAI

  1. Ačiū Jums kunige Sigitai už drąsų liudijimą!!!Tikras dominikonas(Domini canes -Dievo šunys-kurie turi garsiai tą sakyti)

  2. Didžiulė Jums pagarba.Kai buvote klierikas,jus mačiau Šiluvoje,Palangos bažnyčioje…Tada galvojau- koks dvasingas klierikas,švelnus,tyras,kažką Dievas Jam ruošia.Jutau kad Jūsų kelias neeilinis,ypatingas.Tada nežinojau.Dabar žaviuosi jūsų siela,Jūs Kristaus karys už tiesą.Nemiegantis,nesitaikstantis.AČIŪ.+++❤

    • Sukalbėk geriau rožančių, puikybė tave graužia. Apie Šalaševičių irgi taip.. ir kitaip kalbėjo, dabar jis augina du vaikus..

  3. Baudas kieno pinigais mokėsi?? Parapijos?? Ar vyskupijos??? Ar parduosi savo tėvų namus? O gal Kėvalas duos? Jie duos.. jeigu Svarinskui nedavė sąskaitai už gydyma apmokėti, sakė nėra pinigų. Amerikoje rinko.

  4. Privalu daugiau Dievu pasitikėti: Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.
    Mk 10,27

    • Visi nuodėmingi, net šventieji nusidėdavo: „Aš blaškiausi beveik dvidešimtį metų šioje audringoje jūroje, čia leisdamasi žemyn, čia vėl pakildama, bet, deja, neilgam, nes nuolat vėl galiausiai nupuldavau.” (8.2) „ šv. Teresė Avilietė. O autoriaus tekstas atsiduoda fanatizmu… žiūrėkite į Kristų, jis neapgaus ir nesuvedžios, nesąmonių neprikalbės.

      • Jei ką nors gero/gražaus/išliekančio pasaulyje nuveikė – tai tik fanatikai. Svarbu fanatizmo laipsnis ir kryptis. Didžiuotis turėtume kunigu Sigitu ir į jį panašiais. Bet…dar l. Tolstojus sakė: ,,Liniuote bedugnės neišmatuosi“. Kviečiu ieškoti ilgesnės liniuotės!

  5. Gera tave girdėti Sigitai! toks ir turi būti tikras krikščionis! Jėzaus karys, kuris netyli kai mato darant nuodėmę. Kalbėk ir nesustok! Drąsink tau patikėtas avis;)

  6. Kunigai,Dievo tarnai žemėje,tad jūsų pareiga ir pašaukimas gelbėti besimeldžiančius į judą ir nešančius vien tik nelaimes visiems Lietuvos gyventojams ir tikintiems ir pasauliečiams.STIPRYBĖS JUMS!!!

    • Čia jo mintys ir moteriškių alpimas komentaruose, vienišos vargšelės, o realybė visai kita, beje šios dienos Bažnyčia tai dialogo Bažnyčia, Tamkevičius ir tas nepriešina, o buvo koks kovotojas, dabar kardinolas, pačiam Bačkiui konkurencijoje nosį nušluostė!

  7. Nelengvas pasirinkimas katalikams, kai bet koks griežtesnis tradicinių vertybių gynimas istoriškai susijęs su netolerancija kitatikių atžvilgiu ir jų spaudimu. O iš kitos pusės – susitapatinimas su šiuolaikiniu daugiakultūriniu pasauliu…

    • Būtent, šaunuolis, bent porą komentatorių mąsto be afektyvo! Kitos matyt iš Marijos legiono ar tų rūgščių vargdienių?!

  8. Ačiū už komentarus, turbūt visuose yra dalis tiesos. Taip, teiginiai be išnašų, nes ir tikslas buvo labiau paraginti, negu informuoti, nors ir studijavau šeimotyrą. Visgi gailiuosi, kad užklijavau LRT “genderistinės propagandos įrankio” etiketę. Nors kai kurie LRT žurnalistai tai daro, visgi ten dirba daug įvairių žmonių, jie stengiasi ir daro daug gero.

    • GJK Šaunuolis jūs. O tos “gausios” reakcijos, kurių čia sulaukėte, tik patvirtina, kaip labai kai kam baisu, kad Bažnyčia kalbėtų. Nes kol tyli, tai labai smagu “grąsinti” pasitaikančiomis nuodėmėmis ir linksmai sau daryti nepalyginamai didesnes nuodėmes.
      P.s. esu praktikuojanti katalikė

    • Tai ne etiketė, bet fakto konstatavimas. Teksto idėja tinkama, ne ‘marmeladinė’ akcentai sudėlioti, pasvarstymai diskutuotini, kunigas visada turi ką prarasti.

Komentuoti: Tikėjimo Šviesa Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte