Balandžio 26 d. Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių I) parapijoje vyko Kauno I dekanato dvasininkų konferencija, kurioje aptarti sudėtingesni kunigiškosios tapatybės klausimai.
Konferencija buvo pradėta bendra Valandų liturgijos Dienine malda. Jai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas. Po bendros maldos vyskupas padėkojo kunigams, gausiai dalyvavusiems konsekracijos iškilmėse.
Vėliau konferencijai pirmininkavęs Kauno I dekanato dekanas monsinjoras teol. lic. Vytautas Grigaravičius paprašė žodį tarti svečią – Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos kleboną kanauninką dr. Vladą Gedgaudą.
Pasveikinęs susirinkusius, svečias pažymėjo, kad kalbėti su dvasininkais apie „nepatogius klausimus“ nelengva, tačiau būtina, nors dažnai „nepatogiomis temomis“ vengiama kalbėti. Kaip vieną pagrindinių problemų, svečias išskyrė klaidingą naratyvą – nepagrįstos praeities interpretaciją („visi taip gyvena“; „niekas ir taip negirdi, ką sakai, tai kodėl reikia rengtis homilijoms“ ir pan.).
Kitos „nepatogios temos“, pasak svečio, yra celibatas bei Sutaikinimo (Atgailos) sakramentas. Pasak prelegento, šiuo metu reguliariai priimančiųjų Atgailos sakramentą skaičius sumažėjo. Iš kitos pusės, žmonės jaučia kunigo tėviškumą. Vertėtų klausti, ir kaip dažnai pats kunigas eina išpažinties. Kan. V. Gedgaudas akcentavo dvasios tėvo reikalingumą kunigiškojoje tarnystėje.
Kaip atsakymą į „nepatogius klausimus“, prelegentas pasiūlė pirmiausia asmeniškai pasvarstyti: ar tikime, kad tikėjimą galima skleisti bet kokiomis aplinkybėmis, ar tikime sėkminga Bažnyčios misija šiuolaikiniame pasaulyje? Pasak svečio, labai svarbus yra ir asmeninis nusiteikimas, intelektinis lavinimasis, bendruomeniškumas (pagalba vieni kitiems).
Antrojoje konferencijos dalyje kan. V. Gedgaudas pasidalijo mintimis apie blogio kilmę rabinistinėje (žydiškoje) ir krikščioniškoje tradicijoje.
Konferencija baigta bendryste prie arbatos puodelio.
