Kaune – seminaras su charizminio atsinaujinimo lyderiais iš D. Britanijos

Kovo 30 dieną Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje Kaune vyko konferencija su svečiais iš Didžiosios Britanijos tema „Ką Šventoji Dvasia sako mums kaip Bažnyčiai“.

Renginyje su įvairias tarnystes Bažnyčioje atliekančiais žmonėmis susitiko bei dalijosi katalikų evangelizacinės bendruomenės „Sion“ įkūrėja, popiežiškosios Atsinaujinimo ir misijos Bažnyčioje tarnybos lyderė Michele Moran. Ji kartu su vyru Peteriu jau ne pirmą kartą su džiaugsmu atvyksta į Lietuvą, kur, jos pačios žodžiais, mato vis augančią Bažnyčią.

Sveikinimo žodį taręs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šį susitikimą pavadino dovana ir palaiminimu, kai mažutėlių padrąsinti atvyko didieji – tikrai brangūs Bažnyčiai žmonės, žinomi ir kalbantys daugelyje pasaulio kraštų. Ganytojas suformulavo ir šio susitikimo aktualumą: kaip šiandien, šiuo nelengvu laiku, būti Bažnyčia, kaip naujai atverti širdis Šventajai Dvasiai, Jos vedimui?

Šia proga ganytojas padėkojo ir seminaro rengėjams – Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovei Vaidai Spangelevičiūtei-Kneižienei, kunigams redemptoristams Rastislavui Dluhý ir Peteriui Herteliui, Misijų mokyklos komandai – jos nariai svetingai pasitiko kiekvieną ateinantį į šį susitikimą seminarijos bažnyčioje.

Versle sakytų, jog tai jau krizė

Pirmojoje konferencijoje susitikimo viešnia Michele Moran atkreipė dėmesį, jog Bažnyčia kartais gali tapti išsiblaškiusi, susipriešinusi, nukreipusi dėmesį nuo pagrindinių dalykų. Ir tai yra viena iš velnio taktikų, kai energija pradedama eikvoti ne dėl to, kas Bažnyčioje svarbiausia. Čia buvo pasitelkti apaštalo Pauliaus padrąsinimai ir perspėjimai Efezo Bažnyčiai – „palikai savo pirmąją meilę“ (Apr 2, 4).

Pasak prelegentės, jei savęs neišjudinam, galime atsidurti pavojuje. Juk per pirmąsias Sekmines su Šventosios Dvasios vėju, Jos galia ir vedimu Bažnyčia iš Aukštutinio kambario išėjo į pasaulį.

Bažnyčia visada yra misionieriška. Jos evangelizacijos misijos svarbą suprato visi popiežiai. Tačiau kokia realybė? Pasak Micheles Moran, po 2 tūkstančių metų pasaulyje tik 2,4 milijardai žmonių yra girdėję Gerąją naujieną – tai tik 30 proc. pasaulio gyventojų. Ir tik 50 proc. krikščionių praktikuoja tikėjimą. Tame pačiame minėtame Efeze (dab. Turkijoje) dabar tėra 1 proc. krikščionių.

„Versle sakytų, jog tai jau krizė“, – kalbėjo Michele Moran, sakydama, kad šioje situacijoje negalima neigti, apsimesti ar manyti, jog viskas kažkaip savaime išsispręs. Tačiau negalima ir pamesti vilties, nes Viešpats pažadėjo būti su savo Bažnyčia iki pasaulio pabaigos. Todėl Jis kviečia: prabuskite, sustiprėkite mano Dvasioje, eikite į priekį.

Šį nelengvą Bažnyčiai laiką viešnia apibūdino kaip „strateginį“. Ji atkreipė dėmesį, koks svarbu bus Šventosios Dvasios sustiprinimas per ateinantį dešimtmetį iki 2033 metų, kai švęsime 2000 metų jubiliejų nuo Jėzaus mirties ir Prisikėlimo.

Ką turime šiandien perduoti pasauliui?

Antrojoje konferencijoje Michele Moran pasidalijo keliais praktiniais patarimais, į ką šiandien esame kviečiami Bažnyčioje, kai pasaulis dabar labai greitai ir negrįžtamai keičiasi, yra nebe toks stabilus visose srityse, kaip įsivaizdavome.

Tai kvietimas prašyti tikėjimo dovanos – meldžiant Šventosios Dvasios aplink daugėja palaiminimo, jėgos, stiprybės. Tai kvietimas teisingai suprasti pašaukimą į šventumą, kaip dvasinę pusiausvyrą, gyvenimą Evangelijos džiaugsmu, o ne vien pamaldžias praktikas. Tai kvietimas į vienybę ir būti pasiruošusiems sumokėti šios vienybės kainą kažko atsisakymu, pasiaukojimu.

Daug dėmesio konferencijoje skirta suprasti šiandienos žmonių poreikiams. Visi žmonės turi giluminį norą būti mylimi, turėti tikslą, rasti vietą, kam galėtų priklausyti. O juk mes, pasak charizminio atsinaujinimo lyderės, turime atsakymus, turime Tą, kuris nuramina visas audras.

„Bažnyčioje yra vietos visiems – ir tai turime perduoti pasauliui“, – kalbėjo Michele Moran. Daugeliui žmonių atrodo, kad Bažnyčia yra kažkam kitam, bet ne jiems. Bažnyčioje būdami kaip šeima, o ne šalta institucija, būsime žmonėms patrauklūs. Tarp mūsų jie tada jausis saugūs. Bažnyčia auga tik tada, kai jos bendruomenės kuriasi kaip šeimos.

„Ateinantys 10 metų – tai laikas, kai Dievo žmonės, Bažnyčia, turi pakilti, rimtai pažiūrėti į apaštalų išsiuntimą“, – drąsino prelegentė, kalbėdama apie Bažnyčios plėtimą, įsikuriant apleistuose namuose, apleistuose miestuose (plg. pranašą Izaiją, praplečiant savo palapines), apie „naujų vynmaišių laiką“ (plg. evangelistą Matą). Štai kur Viešpats šaukia!

Konferencijos metu ne kartą, o jai pasibaigus – ir šlovinimo vakare už miestą bei arkivyskupiją melsta Šventosios Dvasios pagalbos ir bendruomenės vedimo šiandien.

32 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version