Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Laisvė ir Įstatymas – XXII eilinis sekmadienis

Apie nieką žmonės tiek daug nekalba, kaip apie laisvę; ji, atrodo, yra tarsi svarbesnė net už kasdienę duoną. Visa tai ne atsitiktinumas, nes Dievas sukūrė žmogų laisvą, ir jis, netekęs laisvės, jaučiasi praradęs kažką esminio, be ko negali gerai jaustis.

Visa gyvybe apdovanota kūrinija gyvuoja pagal Kūrėjo nustatytą tvarką ir nuo jos nė kiek nenukrypsta. Tačiau žmogus yra laisvas pasirinkti sprendimus ir nepakenčia, jei kas nors pabando suvaržyti jo laisvę. Žmonės sukilo protestuoti, kai valdžia pabandė apriboti atsisakiusiųjų vakcinuotis laisvę. Ką reiškia laisvė be ribų?

Aiškiai matome, kad laisvė yra ne tik brangus, bet ir pavojingas malonumas. Laisvė pražudė pirmuosius žmones – jie prarado tai, kas jiems buvo duota rojuje. Šiandien mes matome daugybę pavyzdžių, kaip laisvė pražudo žmones: vienus nuveda į alkoholio ir narkotikų liūną, kitus – į kalėjimus ir pataisos darbų kolonijas.

laisvė yra ne tik brangus, bet ir pavojingas malonumas.

Šventajame Rašte pasakojama apie izraelitų kelionę į laisvę. Egipte jie turėjo būtiniausių dalykų: mėsos ir duonos, tačiau nesuabejojo leistis į sunkią kelionę, nes norėjo būti laisvi. Tik ką paminėjome Baltijos kelio 32-ąsias metines, kai metėme Kremliui iššūkį – norime būti laisvi!

Mozė į laisvę einantiems izraelitams kalbėjo: „Izraeli, klausyk įstatų ir įsakų, kurių aš jus mokau laikytis, kad išliktumėte gyvi įeiti ir paveldėti kraštą, kurį Viešpats, jūsų protėvių Dievas, duoda jums. Dievas paskelbė jums savo Sandorą, kurios įsakė laikytis, – tai yra Dešimt žodžių, – ir parašė juos ant dviejų akmeninių lentelių. Ir tuo metu man jis įsakė išmokyti jus įstatų ir įsakų laikytis krašte, į kurį esate pasiruošę įeiti ir jį paveldėti“ (Įst 4,1–2; 13–14).

Vilniaus Šv. Onos bažnyčios langai / Unsplash nuotr.

Įsigilinę į Dievo duotus įsakymus, matome, kad jie reikalauja tik vieno esminio dalyko: mylėti Dievą ir žmones. Kai vienas Įstatymo žinovas paklausė Jėzaus, koks yra didžiausias įsakymas Įstatyme, jis atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 37–40).

Taigi meilės įstatymas apriboja žmogaus laisvę. Todėl popiežius Pranciškus šiandien ir kalba, kad meilė artimui įpareigoja pasiskiepyti nuo koronaviruso. Tačiau save mylintis egoistas nori tokios laisvės, kuri leistų gyventi be jokių apribojimų. Dabartinė Dievą atmetusi kultūra ugdo tokius egoistus, ir tai yra didelė mūsų dienų bėda. Jeigu žmogus netiki Dievo ir jo duotojo Apreiškimo ir myli tik save, jis pradeda nesuprasti, kad yra atvejų, kai privalu apriboti savo laisvę.

Mūsų dienų didžiausia nelaimė yra ta, kad nuo mažens vaikai mokomi tenkinti visus kūno norus. Neskaistumas yra tapęs viena iš didžiausių kliūčių tikėti į Dievą ir gyventi pagal jo duotąjį Įstatymą. Net sovietmetis, kai buvo atvirai kovojama prieš tikėjimą, nebuvo toks pavojingas, kiek dabartinė kultūra, kuri ugdo tik apie savo norų tenkinimą mąstančius egoistus.

dabartinė kultūra ugdo tik apie savo norų tenkinimą mąstančius egoistus.

Ši kultūra yra daug kartų pavojingesnė už koronavirusą, su kuriuo kovojama visame pasaulyje. Koronavirusas gali žmogų sunkiai susargdinti, kartais net atimti gyvybę, bet Dievą atmetanti kultūra žmogų ne tik dvasiškai suluošina, bet gali jį net amžinai pražudyti. Todėl Jėzus norintiems būti jo mokiniais kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs“ (Mk 8,34). Išsižadėti savęs reiškia išsižadėti savo savimeilės ir visų netvarkingų norų.

Šitai labai gerai suprato apaštalas Jokūbas, kuris pirmiesiems krikščionims rašė: „Su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. Tyras ir nesuteptas maldingumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra: šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jok 1, 21.27). Apaštalas pabrėžė tris svarbiausius dalykus: tikėjimą, artimo meilę ir širdies tyrumą. Tepadeda Dievas gerai išmokti šią Šventojo Rašto pamoką.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

20 KOMENTARAI

  1. Ar galite pakalbėti apie tai, kaip mūsų tikėjimas, kaip Kristus ir jo mokiniai, gydė ligas? „Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė“ Mt 12 15 ir kt. To dabar taip stinga.

  2. “…meilė artimui įpareigoja pasiskiepinti nuo koronoviruso”. Manau, kad meilė artimui pirmiausia ir svarbiausia įpareigoja sakyti tiesą.

  3. Prisikelimo vikaras parode ilga pirsta Kauno vyskupui? Ar Kaune jau galima rinktis parapijas, noriu imu, neniriu nevaziuoju. Vyskupss bijo?

  4. Mūsų popiežius Pranciškus, kardinolas Sigitas yra labai garbaus amžiaus, tad žmoniškai juos atjauskime, kaip visapusiškus senelius trokštančius dar truputi pagyventi ir tokios laimės suteikti kitiems seneliams. Jie mirtį, tikriausiai, mato, kaip giltinę su dalgiu. Na, o mano mylimiausias šventasis Pranciškus iš Asyžiaus, mirtį laikė savo sese, kuri išvaduoja iš visų negandų šioje žemėje. Taipogi žinau, kad mano Dievas iš anksto žino kiekvieno žmogaus pabaigą šioje žemėje, nes tai Jis “nuaudė” man šio gyvenimo kelią. Tad, negi visagalis, visažinantis Dievas nesukūrė mano organizmui apsaugos sistemą, kaip imunitetą, kuri pajėgtų nugalėti bet kokią ligą? Tai, kodėl aš turiu Dievą bandyti ir sakyti Jam, kad gal ne viską tu gerai padarei ir aš čia su kitais pasitaręs darysiu, kaip visi daro…. Na, neeeee. Tokių dalykų nedarau, bet gyvenu sveiką ir aktyvų gyvenimą, t.y. stiprinu visapusiškai imuninę savo sistemą, pasnikauju, meldžiuosi ir be protiškai myliu Jėzų. Ir sakau Jam, – Jėzau, jei tik reikia, t.y., jei aš šioje žemėje esu nebenaudingas įrankis, tai siųsk man sesę mirtį, nes aš beprotiškai noriu pas tave. Bet savęs bandyti pragaro mašinai su visokiomis vakcinacijomis, t.y. būti bandomu triušiu – nesutinku. Viešpats ir tik Viešpats man davė visapusišką laisvę, todėl sakau, kad jaučiu visa savo esybe, kad tos, per prievartą brukamos vakcinos yra ne iš Dievo. Dievas, pirmiausia gydo dvasią, ko pasekoje pasveiksta kūnas.

  5. Kaip nėra pusiau nėščios, taip ir nėra pusiau Dievo, o pusiau, pasilaikysiu sau, t.y. obuoliausiu su piktuoju. Ne. Ištikimybė turi būti absoliuti. Tad, jei kas yra apsisprendęs gyventi savo galva, t.y. pasitikėti daugiau pasauliu ir jo išradimais, o ne pasikliauti Dievu, tai ar galima tada sakyti “Kur buvo Dievas?”, kai tas ar kitas žuvo, kentėjo dėl neteisybės ir pan. Žmogau, atsipeikėk, juk Dievas tau davė laisvą valią, tad, kodėl turi tave gelbėti, kai tu pats to nenori?

  6. Aciu tiems, kurie nuosirdziai Dievu tiki. Jus neklystate, viskas jums bus gerai, ne tik cia, bet ir anapus. Na, o kardinolo si karta man irgi gaila. Biblija liko kazkur toli toli, Kristus ir Jo gyvenimas – dar toliau. O vakcinos tapo galingesnem uz viska, ka baznytele yra pasakius. Tai ka, kelsim svirksta vietoj Svento Testamento ir turesim amzinaji gyvenima? Liudna.

  7. Žiauru ir skaudu … Tai jau tarnaujam šio pasaulio kunigaikščiui? Aš kitaip suprantu Dievo ir artimo meilę. Ir, deja, absoliučiai priešingai negu išvedžiojama. Beje, taip gali kalbėti tik tas, kas aklai tiki “mokslu”, bet ne Dievu. Ir besąlygiškai priima sisteminės žiniasklaidos propagandą, neieškodamas daugiau patikimų šaltinių. Ir ką tai sako?

  8. komentaruose kažkokia beprotybė sumišusi su puikybe. Teisesni ir už kardinolą, ir už patį popiežių. Kas nesutampa su jų nuomone, tas nemyli Dievo ir yra šėtono tarnas… Liūdna.
    Telaimina jus Dievas.

Komentuoti: asd Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte