Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Dievo karalystės iššūkis – XI eilinis sekmadienis

Jėzus kalbėjo minioms: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“.
Jėzus dar pasakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visas daržoves, išleidžiančias plačias šakas, taip kad jo pavėsį gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.
Daugeliu tokių palyginimų Jėzus kalbėjo žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, i savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo.

Evangelija (Mk 4, 26–34)

Jėzus labai dažnai – tiesiogiai ir palyginimais – kalbėjo apie Dievo karalystę; ją kūrė, skelbdamas Evangeliją, gydydamas ligonius ir išlaisvindamas demono apsėstuosius. Dievo karalystės kūrimą Jėzus palygino su sėjėju, beriančiu dirvon sėklą. Išberta sėkla nepastebimai auga ir neša vaisių. Priėmę Jėzų į savo gyvenimą, mes tampame Dievo karalystės piliečiais.

Žmogaus priešas velnias, prisidengęs šviesos angelu, taip pat kuria savo karalystę, kuri kartais įgyja tiesiog nežmoniškas formas. XX amžiaus žmonės matė dvi siaubingas ideologijas – fašizmą ir komunizmą, nusinešusias šimtus milijonų gyvybių ir pavertusias žmonių gyvenimą pragaru žemėje. Tačiau melo tėvas gali kurti savo karalystę, prisidengdamas pačiais gražiausiais laisvės ir žmogaus teisių lozungais.

Dievo karalystės programa labai gražiai suformuluota Kalno pamoksle. Jėzus laimino mylinčius neturtą ir tiesą, tyraširdžius, gailestingus, kuriančius taiką ir pakeliančius paniekinimus bei persekiojimus.

Šėtono karalystės principai visiškai priešingi: godumas, neskaistumas, ieškojimas džiaugsmo nuodėmėje, neapykanta, melas, suktumas, konfliktiškumas ir silpnųjų engimas. Šios karalystės apraiškų matome ir nūdienos Lietuvoje, ir šitai be galo liūdina. Kovojome už laisvę, išsivadavome iš išorinės priespaudos, o dabar daugelis leidžiasi pavergiami blogio. Patyrinėkime save: kokių principų laikomės savo kasdienybėje?

Kovojome už laisvę, išsivadavome iš išorinės priespaudos, o dabar daugelis leidžiasi pavergiami blogio.

Kiekvieno žmogaus širdis yra dirva, kurioje gali nukristi ne tik Dievo, bet ir žmogaus priešo sėkla. Jėzus perspėjo: „Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išpláukėjo, pasirodė ir raugės“ (Mt 13, 25–26). Pradžioje gėrio ar blogio sėkla gali būti maža kaip garstyčios grūdelis, bet ji nepastebimai auga ir gali tapti dideliu medžiu (plg. Mk 4, 31–32).

Gyvybinis klausimas: kokiai sėklai leidžiame augti savo širdyje? Dvasinio gyvenimo žinovai pataria kasdien vakare patyrinėti sąžinę, kad laiku pastebėtume savo širdyje augančias net pačias gėrio ar blogio užuomazgas.

Dievo karalystės valdovas yra Kristus Karalius. Apreiškimo knyga jį vadina „karalių Karaliumi ir viešpačių Viešpačiu“ (Apr 19, 16). Šis Karalius nenaudoja prievartos, bet valdo ir traukia prie savęs žmones su meile, ir tą meilę jis parodė iki galo, paaukodamas save ant kryžiaus medžio.

Jėzus, skelbdamas Evangeliją, pradėjo burti žmones į Dievo karalystę, o po prisikėlimo pasiuntė savo mokinius į pasaulį tęsti jo misijos: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28,19–20).

Jėzaus paskelbtoji Evangelija yra šviesa, apšviečianti žmonių protus ir įgalinanti susiorientuoti, kokios yra Dievo karalystės ribos, kurias peržengus patenkama į žmogaus priešo karalystę. Dėl šios priežasties Šventasis Raštas, ypač Naujasis Testamentas, turėtų būti kiekvieno krikščionio parankinė, kasdien skaitoma ir apmąstoma knyga.

Dievo karalystė kuriama visiškai laisvai. Kartais mums atrodo, kad Dievas, siekdamas savo karalystės augimo, galėtų žmones kažkiek priversti. Ne, Dievas šito niekuomet nedaro, nes tai nesuderinama su Dievo karalystės esminiu meilės principu. Mylėti gali tik laisvi žmonės. Jėzus atėjo į žemę išlaisvinti žmonių iš blogio vergijos ir paliko tam reikalingiausias priemones: Eucharistiją ir Susitaikinimo sakramentą; tik šiomis priemonėmis reikia dažnai pasinaudoti.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

5 KOMENTARAI

    • Kad ir kokie Stalinas su Hitleriu buvo nusidėjeliai, vis dėlto jie Dievo kūriniai. Dievo gailestingumo litanija labai gerai apibūdina Dievo gailestingumą, ten parašyta, kad Jo gailestingumas labiausiai mus apgaubia mirties valandą. Galbūt prieš pat mirtį net Stalinas su Hitleriu gailėjosi ir jie yra Dangaus Karalystėje, gal Dievas jiems suteikė tokią malonę. Dievas Visagalis, Jo gailestingumas be paliovos su mumis pasilieka. Be to Jėzus sakė, kam daugiau atleista, tas karščiau ir myli. Žinoma, tai neskatina mūsų daryti nuodėmes, tiesiog Jėzus yra Dievas, Jis pranoksta mūsų mąstymą, mūsų matus, kuriais seikėjame, mūsų įsivaizduojamą teisingumą, Jo gailestingumas yra nesuvokiama paslaptis. Kartais apie tai galvoju.

  1. Ponas S. Tamkevičius aukštokai šoktelėjo, bet nejaugi jis šio str. autoriu? Tai jau nekoks ženklas jeigu toks aukštas dievulio. kurs ant debesėlio vis guli, gynėjas nežino, kad Jėzus Kristus, kuris buvo žmogus, bet ne dievas, sukūrė pirmąją žemėje Komuną ir kurios simbolis išlikęs iki mūsų dienų, tai Komunija. Ją pasisavino religijos kūrėjai ir net nenutuokia, kad Izraelyje ir Europoje pilna Komunų, kurios atlieka ne tik socialinį buities vaidmenį, bet yra ir administracijos vienetas. Vien tik Prancūzijoje kumunų yra 36 760 vnt., bet jos dar nėra kumunizmas, nes iki jo daug dar reikia kliūčių įveikti. O štai kardinolas piešia, kad du priešai yra vienodi nusikalteliai. Kaip komunizmas gali būti blogas, pirma, kuris suteikia žmogui patį aukščiausią ir žmogiškiausią padėtį visos visuomenės mąstu? Tarybų Sąjungoje, S. Tamkevičiaus žiniai komunizmo nebuvo ir jau laikas žinoti, kad buvo tik socializmas, o buvo tik komunistų partija ir tai nereiškia komunizmo. Žmogau, turi suvokti tuos dalykus, nes esi ne tik kardinolas, bet visų pirma ir pilietis, tad neturi teisės galvoti, kad valstybingumas slypi tikėjime. Komunistų partijų pilna ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, tad jei dievulis, kurs ant debesėlio vis guli, būtų tuo nepatenkintas, tai juos sudegintų su Šventosios dvasios, kuri yra ugninių liepsnos liežuvių pavidalo, pagalba ne tik TSRS komunistus, bet ir kiniečių ir Prancūzijos ir Vokietijos ir visus kt. Deja, jis yra bejėgis nesugebantis pasaulio su visa žmonija, kuri atsirado su dievulio, kurs ant debesėlio guli, pagalba sunaikinti velnio ir t.t. Jis bejėgis ir jį tokįsukūrė ir apgaubė pasakiškais mitais nieko benmdro neturinčiais su realiaja jos didenybės Gamtos evoliucija. Tiek žodžių šios dienos Sopcialinėje Evangelijoje. Amen.

    • turbūt jaunas esi ir nelabai žinai ką nei apie Hitlerį, nei apie Staliną. Ar bent supranti ką kritikuoji, sėdėdamas sotus ir viskuo aprūpintas prie nuosavo kompo?
      Kritikuoji kardinolą, kuris praėjo gulagus? Ką pats praėjei, kad galėtum rašinėti tokius vėjus? Statistika nėra gyvenimo išmintis…

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte