Šimtai piligrimų pastarosiomis dienomis atvyko į benediktinių vienuolyną Misūrio (JAV) kaime. Praėjusią savaitę socialinėje žiniasklaidoje ėmė plisti žinia, kad neseniai ekshumuoti kontempliatyvios kongregacijos įkūrėjos afroamerikietės palaikai, praėjus ketveriems metams po jos mirties ir palaidojimo paprastame mediniame karste, atrodo nesuirę, rašo CNA.
Sesuo Wilhelmina Lancaster, OSB (Vilhelmina Lankaster), būdama 70 metų, 1995 m. įkūrė Marijos, Apaštalų Karalienės benediktinių seserų kongregaciją, geriausiai žinomą dėl grigališkojo choralo ir klasikinių katalikiškų giesmių albumų, palikdama savo bendruomenę, kurioje ji gyveno daugiau kaip 50 metų.
Žinoma dėl savo atsidavimo tradicinėms lotyniškoms Mišioms ir ištikimybės benediktiniškai kontempliacijai bei Valandų liturgijai, ji mirė sulaukusi 95 metų 2019 m. gegužės 29 d., per Kristaus žengimo į dangų iškilmę.
Maždaug po ketverių metų, lotyniškojo apeigyno Žengimo į dangų iškilmės dieną, abatė ir seserys nusprendė perkelti jos kūną į paskutinio poilsio vietą savo vienuolyno koplyčios viduje – tai yra senas steigėjų ir fundatorių paprotys.
Tikėdamosi rasti kaulų, seserys benediktinės vietoj to atkasė karstą su akivaizdžiai nepažeistu kūnu, nors kūnas nebuvo balzamuotas, o mediniame karste per vidurį buvo įtrūkimas, kuris nežinia kiek laiko per tuos ketverius metus praleido drėgmę ir purvą.
„Manome, kad ji yra pirmoji afroamerikietė, rasta nesutrūnijusi”, – šeštadienį žurnalistams sakė dabartinė bendruomenės abatė motina Cecilija OSB. Jai, kaip vienuolyno vadovei, teko užduotis pirmiausia ištirti, kas buvo karste.
Kūnas buvo padengtas pelėsio sluoksniu, kuris išaugo dėl didelio kondensato kiekio įtrūkusiame karste. Nepaisant drėgmės, per ketverius metus kūnas išliko beveik nepakitęs.
