Kaip Bažnyčiai būti telkiančia jėga – kunigų konferencijoje aptartos ir visuomeninės įtampos

Sausio 19 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sveikino brolius kunigus, susirinkusius į pirmąją šiais metais konferenciją. Po bendros Valandų liturgijos maldos konferencijoje su doc. dr. Vincentu Vobolevičiumi apžvelgta įtempta dabartinė padėtis mūsų visuomenėje ir pasaulyje – pasak arkivyskupo Kęstučio, tai svarbu suprasti, nes iš dvasininkų žmonės tikisi įžvalgų ir atsakymų. Antroje susitikimo dalyje arkivyskupijos ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas pristatė Sinodinio kelio trečiąją temą „Šventimas“ ir ypač atkreipė dėmesį į pasirengimą homilijoms.

Ateitis Viešpaties jau laimėta

Pirmojoje konferencijos dalyje doc. dr. Vincentas Vobolevičiumi, ISM dėstytojas bei Ekonomikos ir politikos programos vadovas, apžvelgė šiandienos visuomenines bei politines tendencijas, remdamasis didžiųjų pasaulio valstybių atliktais tyrimais.

Pasidalyta mintimis, jog krikščioniškasis politinis veikimas XX amžiuje buvo kokybiškai skirtingas nuo kitų didžiųjų politinių pastangų. Jo politinė vėliava buvo darna, bendradarbiavimas, vienijimas tų, kurie galėjo priklausyti skirtingoms stovykloms, bet buvo to paties Dievo vaikai.

„Kas vyksta dabar? Tos dvi ledo lytys – kairė ir dešinė, kurias bandė jungti krikščioniškas veikimas, šiandien labai dreifuoja viena anuo kitos“, – sakė dr. V. Vobolevičius. Tarp žmonių vis sunkiau rasti sutarimą, kompromisą, kai nesutarimai vis labiau kyla ne dėl ekonominių, bet dėl socialinių, moralinių, vertybinių dalykų, kai visuomenės poliarizaciją vis dažniau skatina patys politikai, medijos (pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog dažnas naudojimasis poliarizuojančiais socialiniais tinklais skatina radikalumą).

Konferencijos akimirka / Kauno arkivyskupijos nuotr.

Kaip Bažnyčiai šiais nelengvais laikais būti telkiančia jėga, nešti viltį skelbiant Gerąją Naujieną? Dr. Vobolevičius formulavo kelią – būti vieta žmonėms, kurie jaučiasi atstumti, nesuprasti, skaudinami. Žmonėms, kurie visuomenėje nesijaučia pakankamai laimingi. Žmonėms, kurie ieško gyvenimo prasmės. Pasak pranešėjo, Bažnyčios palyginimas su karo lauko ligonine, kur žmogui teikiamas rimtas pagrindas gyvenimui, yra labai vykusi analogija.

„Tikrai tikiu, kad ateitis Viešpaties jau yra laimėta. Jis kartais labai įdomiais, kartais šokiruojančiais keliais mus veda į tą laiminčią ateitį“, – sakė pranešėjas, viltingai kalbėdamas, jog ateityje vis daugiau žmonių būtent Bažnyčios bendruomenėje ieškos paguodos.

Šventimas ir homilija: kaip uždegti širdis

„Homilija yra ypatingiausia ir pati sudėtingiausia užduotis. Popiežius Pranciškus asmeniškai jai skyrė dėmesį“, – kunigų konferencijoje dalijosi mintimis Artūras Kazlauskas apie liturgijos šventimą ir ypač homiliją, atkreipdamas dėmesį, jog šie klausimai yra ir Sinodinio kelio susitikimų trečioji tema (šia proga kunigams buvo pristatyta trečiosios temos videomeditacija). Kad šventimas – itin jautri tema žmonėms, paliudijo kunigo perskaitytas realaus žmogaus atsiliepimas apie visai nesenas tikinčiųjų patirtis: „bažnyčioje buvo tamsu“, „kunigas viską atliko valdiškai“, „nepadrąsino gedinčių žmonių“…

„Galėtume daug kur patobulėti – tikrai švęsdami, o ne tik atlikdami pareigą“, – sakė kunigas Artūras savo broliams, atkreipdamas dėmesį, jog Vatikano II Susirinkimo numatyta liturgija yra bendruomeninis šventimas, kai ir pasauliečiams patikima atsakomybė aktyviai tarnauti, pvz.: svetingai sutikti bei palydėti žmones į vietas bažnyčioje, skaityti skaitinius ir kt. Prieš kalbėdamas, pats kunigas turi būti Dievo žodžio klausytojas.

Konferencijos akimirka / Kauno arkivyskupijos nuotr.

Popiežiaus homilijos Šv. Mortos koplyčioje karantino metu – trumpi, vaizdingi pokalbiai, kuriems ruošdamasis Šventasis Tėvas keliasi paryčiais ir ilgai meldžiasi – kalbėjo kunigas Kazlauskas, pasidalydamas ir popiežiaus apaštališkojo paraginimo Evangelii gaudium (III sk.) mintimis apie rengimąsi homilijai – dialogą, Evangelijos ir gyvenimo sintezę, pozityvumą ir vilties žinią bei kitus geros homilijos bruožus – tokias homilijas, pasak Pranciškaus, kurias sakydami nekentėtų nei tie, kurie jas sako, nei tie, kurie jų klauso.

„Homilijos misija – suvienyti Viešpaties ir Dievo tautos širdis“, – kalbėjo kunigas Artūras apie tikslą „uždegti širdis“, tariant Evangelijos pagal Luką žodžiais, kai atpažinę Prisikėlusįjį mokiniai sušunka: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis mums kelyje kalbėjo?“

Po arkivyskupijos ceremonijarijaus Artūro Kazlausko konferencijos kunigai pakviesti čia pat grupelėse pasidalyti savo patirtimis, kaip jiems sekasi rengtis homilijoms.

Dėmesys pašaukimų ugdymui

Susitikimo pabaigoje aptartos kitos sielovados aktualijos. Viena jų – pašaukimų ugdymas Kauno arkivyskupijoje. Už tai atsakingoji sesuo Loreta Armalytė perdavė kunigams bendradarbiavimo kvietimą ir pristatė jau prasidėjusius Pašaukimų animatorių kursus, skirtus jaunimo sielovadoje besidarbuojantiems bei savanoriams, kurie nori padėti bendraamžiams pašaukimo paieškose. Juos pasitelkiant nuo pavasario parapijose bus galimybė organizuoti Šventąją valandą, susitikimus su jaunimu, sutvirtinamaisiais ir kt.

Aptarus kitus einamieji klausimus, arkivyskupas pakvietė konferencijos dalyvius iš didžiosios salės persikelti broliškų pietų į kuriją. Kita kunigų konferencija – vasario 17 d.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

25 KOMENTARAI

  1. Taigi “bažnyčioje buvo tamsu“, „kunigas viską atliko valdiškai“, „nepadrąsino gedinčių žmonių..

    Ar tie gedintys sąskaitą apmokėjo, auką paliko???? Neaišku, tik pasipiktino.. Kazlausko lūpomis.

  2. pašaukimų animatoriai, hahaha
    mielieji, iš jūsų tokios prieštvaninės seminarijų regulos, bei asmeninio kunigų pavyzdžio, tai tas klierikų skaičius yra dar labai aukštas ir laikosi vien dėl Viešpaties kantrybės…..

  3. pritariu išmintingam dr. Vobolevičiaus kalbėjimui. Reikia ieškoti susikalbėjimo, ką siūlo ir gerb. Kazlauskas. O kas nenori ieškoti sutarimo – tas piktojo pusėje.
    Dėl animatorių esu pasimetęs – kas čia per naujiena?

  4. Iš tiesų tarp žmonių yra didelis susipriešinimas dėl dalykų, dėl kurių iš principo neturėtų būti tarpusavio priešiškumo. Tarkime vakcinacija, kuri yra kiekvieno žmogaus individualus reikalas kai kiekvienas pats individualiai pasirenka ar jam skiepytis ar ne. Tačiau dėl šio pasirinkimo, dėl kurio sprendimą turėtų priimti tik pats žmogus, kyla priešiškumas tarp žmonių. Taip nutinka dėl to, kad šis priešiškumas yra skatinamas ir eskluojamas sąmoningai, per vyriausybei lojalias masinės informacijos priemones, kuriose žmonės yra skirstomi į saviškius (pasiskiepijusius) ir svetimus (nepasiskiepijusius). Skirstomi į žmones (su visomis teisėmis) ir mažiau žmones, į tikinčius mokslu (suprask protingus) ir netikinčius mokslu (suprask kvailus). Iš LRT ekranų, kuri yra oficialų valstybės požiūrį atstovaujanti, sklinda atviri raginimai diskriminuoti, apsunkinti nesiskiepijusiems gyvenimą, terorizuoti jų vaikus, siūloma apsunkinti gyvenimą viską uždraudžiant, net maisto įsigijimą!!!!!!!. Vyriausybei lojalūs TV kanalai užima dominuojančią rinkis dalį, jų įtaka yra didelė, kdalis žmonių persiima šiomis diskriminacinėmis nuotaikomis, kurios iš kitos pusės žinoma kad sulaukia atoveiksmio, pasipriešinimo.
    Neapykantos kurstymo židinys yra oficialioji žiniasklaida, kuri transliuoja ne savo nepriklausomą, tačiau vyriausybės požiūrį!!!!!!!

    • tie, kurie tampo tas oficialioji žiniasklaida vadeles…ka gi eiliniai zurnalisteliai gali pakeisti – iskart ir
      be kalbu, ir be istatymu bus ismesti is darbo…

  5. Bendystė paieška su žmonėmis, kurie yra persiėmę priešiškomis nuotaikomis yra labai sveikintinas ir laukiamas veiksmas, tačiau kažin ar yra įmanoma bendrystė su tais, kurie ir nuteikinėja žmones vienus prieš kitus ciniškai ir sąmoningai, su kuriais bendrystė būtų įmanoma, tik atsisakant persiimant jų diskriminacinėmis nuotaikomis, kas žinoma būtų absurdas.
    Jėzus taip pat nesivienijo su sąmoningai, apskaičiuotai nusidedančiais fariziejaus, esminių vertybių sąskaita nedarė jokių kompromisų, tačiau rėžė tiesą tiesiai.

  6. Labai šaunu, kad Bažnyčia yra pasiryžusi žengti žmones vienijančius žingsnius, atkurti žmonių tarpusavio ryšius.. Labai svarbu, kad liautųsi žmonių bandymas priversti kitą elgtis pagal savo supratimą, siekiamybė būtų suteikimas savo viduje kiekvienam žmogui, net manančiam kitaip nei aš, apsisprendimo laisvę.
    Linkėčiau sėkmės šiame kelyje.

    • Ačiū Vardui už sąžiningą minties padėliojimą, siekiant užbaigti tą nelemtą susikaldymą. Juk visi siekiame to paties – Dievo globos ir vedimo per gyvenimą, sveikatos, ramybės širdyje ir bendrystės džiaugsmo.

      • nepilk druskos ant širdies. Mano mirusį tėvą jie irgi padėjo į naudotą dėžę…
        Esu piktas ir nusivylęs. Labai laukiu Grušo ir jo ekonomo komentarų. Jei jų nesulauksiu, tikrai nepatylėsiu. Bus tęsinys…

      • Teik ieskini civiline tvarka nieko nelaukdamas uz moraline zala bent 50k atlyginti, is dvaro gausi tik atsirasinejima, tuo paciu informuok vatikana del karstu aferos. Nes be jo zinios niekas nevyksta.

      • jūs visada protingai pasisakote. Bet štai čia kažkas ne taip. Ar dėl to jūsų a.a.tėveliui buvo skirta žemesnė vieta Viešpaties Namuose? Aišku neteisinu anų, betgi mes neturėtume taip piktintis dėl neesminių dalykų.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte