Kada gimė Jėzus?

Jėzaus Kristaus gimimo istoriškumas nuolatos kelia klausimų. Vienas jų – kada gimė Išganytojas? Naujausi Italijos mokslininkų tyrinėjimai tvirtina, kad Jėzaus gimimo data beveik sutampa su sutartine krikščioniškos eros pradžia. Kalėdų proga siūlome interviu su šio tyrimo vadovu dr. Liberato De Caro (Liberatu de Karu) iš Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Kristalografijos instituto Baryje (Italija).

Jūsų tyrimai parodė, kad yra pagrįstų istorinių, kalendorinių ir astronominių priežasčių, dėl kurių Kristaus gimimas įvyko 1 m. pr. m. e. žiemą. Ar galite paaiškinti, kaip priėjote prie šios empirinės išvados?

Mano tyrimai apie Jėzaus gyvenimo chronologiją yra vaisingo bendradarbiavimo su Salerno universiteto Humanitarinių studijų katedros profesoriumi Fernando La Greca rezultatas.

Pirmiausia pravartu priminti, kad hebrajų kalendorius yra mėnulio kalendorius. Dvylika mėnulio mėnesių trunka 11 dienų trumpiau nei saulės metai, taigi 11 dienų padaugintų iš trijų sudaro maždaug mėnesį.

Todėl, norint suderinti hebrajų kalendorių su metų laikais, maždaug kas trejus metus,baigiantis metams reikia pridėti 13-ąjį mėnesį, kuris nusikelia į ankstyvą pavasarį. 13 mėnesių metai vadinami „emboliniais metais“.

Be šios prielaidos, taip pat svarbu prisiminti, kad istorinė Jėzaus gyvenimo įvykių rekonstrukcija nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo parašytos Evangelijos. Nepaisant to, jose pateikiama labai įtikinama chronologinė informacija. Pavyzdžiui, pagalvokime apie Jėzaus gimimą žiemos pradžioje. Kaip šią informaciją galima išvesti tiesiogiai iš kanoninių evangelijų?

Kai pagalvojame, jei Luko evangelijoje esantis chronologinis įrašas, kad Elžbieta buvo nėščia šeštą mėnesį, Apreiškimo metu, yra susijęs su piligriminių švenčių Jeruzalėje tvarka, tai tampa labai svarbu kalbant apie galimą metų laiką, kai galėjo gimti Jėzus.

Iš tikrųjų vykdavo trys piligriminės šventės: viena per Paschą, kita per [žydų] Sekmines (50 dienų po Paschos), o trečioji – per Palapinių šventę (praėjus šešiems mėnesiams po Paschos). Todėl didžiausias laikotarpis, kuris galėjo praeiti tarp dviejų iš eilės piligrimysčių, buvo šeši mėnesiai – nuo Palapinių šventės iki kitos Paschos – arba septyni mėnesiai pagal embolinius metus. Lukas pažymi(Lk 2, 41), kad Juozapas ir Marija, laikydamiesi Mozės įstatymo, vykdavo į piligrimines keliones į Jeruzalę per tris anksčiau minėtas šventes.

Kokia buvo piligriminių kelionių reikšmė?

Visiškai tikėtina prielaida, kad jei tarp angelo pranešimo Zacharijui [kad Elžbieta pagimdys Joną Krikštytoją] ir Apreiškimo būtų buvusi piligriminė šventė, Juozapas būtų nuvykęs į Jeruzalę ir iš kunigo Zacharijo sužinojęs apie netikėtą jo žmonos Elžbietos, Marijos giminaitės, nėštumą, nes ji jau buvo senyvo amžiaus, kad galėtų susilaukti vaikų. Tokios svarbios žinios nebuvo galima nutylėti.

Kadangi Marija Apreiškimo metu nežinojo apie Elžbietos nėštumą, neišvengiamai darytina išvada, kad jokios piligrimystės neįvyko bent penkis mėnesius iki to momento, nes Elžbieta jau buvo šeštą mėnesį nėščia.

Jei, pavyzdžiui, likus trims mėnesiams iki Apreiškimo būtų įvykęs piligriminis žygis, Zacharijas ir Juozapas jau būtų susitikę Jeruzalėje, o grįžus į Nazaretą Marija būtų žinojusi apie savo vyresniosios giminaitės nėštumą. Tačiau Apreiškimo metu Marija nieko nežinojo. Bent jau taip atrodo iš Luko pasakojimo apie angelo žinią ir dėl to, kad Elžbietos nėštumas Marijai atrodo visiškai netikėtas.

Kalėdos / Asociatyvi Unsplash nuotr.
Kalėdos / Asociatyvi Unsplash nuotr.

Ką tai mums sako?

Visa tai reiškia, kad Apreiškimas turėjo įvykti praėjus bent penkiems mėnesiams po piligriminės šventės. Kadangi tarpai tarp Velykų ir Sekminių, o tarp pastarųjų ir Palapinių šventės yra trumpesni nei penki mėnesiai, vadinasi, laikotarpis, į kurį reikėtų perkelti Apreiškimą, yra laikotarpis tarp Palapinių šventės ir Velykų, o angelo apsilankymas pas Mariją būtinai turėjo įvykti prieš pat Velykas.

Žydų Pascha pradėdavo liturginius metus ir būdavo per pirmąją pavasario pilnatį – paprastai kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Jei pridėsime devynis nėštumo mėnesius, gausime gruodžio pabaigą, sausio pradžią. Vadinasi, Kristaus gimimas iš tikrųjų galėjo įvykti tuo metų laikotarpiu, kurį per amžius perdavė Vakarų ir Rytų Bažnyčių Tradicija.

Kaip, atsižvelgiant į šias istorines Jėzaus gimimo aplinkybes, nustatėte tikslius Jėzaus gimimo metus?

Kalbant apie Jėzaus gimimo metus, reikia pasakyti, kad egzistuoja ilga patristinė tradicija, kuri sutampa su tradiciniu krikščioniškosios eros pradžios datavimu. Tačiau po E. Schürer (Šiurerio) tyrimų XIX a. pabaigoje daugelio istorikų nuomonė pasikeitė.

Iš tiesų Evangelijose (Mt 2, 1) pasakojama apie vadinamąsias Erodo Didžiojo nekaltųjų vaikelių žudynes, įvykdytas siekiant pašalinti naujagimį Jėzų. Taigi tais metais, kai gimė Jėzus, Erodas dar turėjo būti gyvas. Pasak istoriko Juozapo Flavijaus, Erodas Didysis mirė po mėnulio užtemimo, kuris buvo matomas Jeruzalėje. Todėl astronomija tampa naudinga jo mirties, taigi ir Jėzaus gimimo metams nustatyti.

Kalėdos / Asociatyvi Unsplash nuotr.
Kalėdos / Asociatyvi Unsplash nuotr.

E. Schüreris, kuris nebuvo astronomas, ieškodamas informacijos to meto astronomijos almanachuose, rado Mėnulio užtemimą, matomą iš Jeruzalės 4 m. prieš Kr. kovo mėnesį.Iš šių astronominių duomenų ir kitų istorinių aplinkybių E. Schürerisišvedė Erodo mirties datą 4 m. pr. m. e. Nuo to laiko buvo suabejota Dionizo Mažojo maždaug prieš 14 amžių atliktu krikščioniškosios eros pradžios apskaičiavimu, ir šiandien manoma, kad Jėzus turėjo gimti bent 5 m. pr. m. e.

Tačiau tiksli astronominė galimų Mėnulio užtemimų, susijusių su Erodo Didžiojo mirtimi, analizė dabar yra įmanoma dėl astronomo B.E. Schaeferio(B. E. Šeferio) tyrimų ir išsamesnio fizikinių mechanizmų, ribojančių tokių astronominių reiškinių matomumą plika akimi, aprašymų. Jie rodo, kad labai maža tikimybė, jog 4 m. pr. m. e. užtemimą būtų užfiksavę kokie nors stebėtojai. XIX a. pabaigoje, kai E. Schüreris atliko savo tyrimus, nebuvo žinoma, kad toks dalinis užtemimas, koks buvo 4 m. pr. m. e., nebūtų matomas plika akimi…

4 m. pr. m. e. Mėnulio užtemimo nematomumas plika akimi buvo įrodytas tik XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Deja, šiuolaikiniai istorikai, nors ir turėdami daugiau galimybių nei jų praeities kolegos susipažinti su kitų disciplinų, ypač mokslinių, atradimais, ne visada pasinaudoja tyrimų, šiuo atveju astronominių, rezultatais ir lieka įsikibę daugiau nei šimtmečio senumo tyrimų rezultatų, kurie šiandien net galėtų būti laikomi pasenusiais.

Galiausiai, remiantis tiksliausia šiandien įmanoma Mėnulio užtemimų matomumo plika akimi analize, vieno iš jų, tikrai užfiksuoto Judėjoje prieš 2000 metų, paieška, pateikta santykyje su kitais chronologiniais ir istoriniais elementais, randamais Juozapo Flavijaus raštuose ir romėnų istorijoje, veda prie vienintelio galimo sprendimo. Būtent Erodo Didžiojo mirties, įvykusios 2-3 m. e. m., datavimo, suderinamo su sutartine krikščioniškosios eros pradžia, t. y. kad Kristaus gimimas įvyko 1 m. pr. m. e. pabaigoje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte