Po aštuonių mėnesių karantino, ne itin sėkmingai pradėta vakcinos kompaniją bandoma paspartinti ieškant gerųjų užsienio praktikų. Ačiū Dievui toli ieškoti nereikėjo – mūsų kaimynėje Latvijoje kelią prasiskynė nuostatos, kurių dėka nesutikę skiepytis – gali netekti darbo.
Kažin ar šios idėjos siūlytojai yra girdėję apie Europos socialinę chartiją ar Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Nors šių tarptautinių dokumentų pavadinimai skamba įspūdingai, jų apimtis nėra didelė ir prieš svaidantis tokiais pasiūlymais būtų visai pravartu susipažinti.
Labai norisi atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra tokių pasiūlymų iniciatoriai. Pasitelkus dedukciją nesunku suprasti, kad Lietuvos valdžia savo despotiškumą ir siekį kontroliuoti gyventojus vykdo per verslą.
Tiek dėl susiklosčiusių pandemijos aplinkybių, tiek dėl dabar vykstančios milijardinės paramos dalybų, verslas pažeidžiant visus demokratijos ir laisvės principus – tapo nuolankiu nuo valdžios išprotėjusių politikų ir biurokratų planų vykdytoju.
Toli gražu ne visos verslo įmonės yra suinteresuotos priverstine vakcinacija. Nemanau, kad verslo konfederacija iš tikrųjų reprezentuoja viso Lietuvos verslo nuostatas. Ydinga praktika, kuomet visų balsu kalba vienas žmogus tapo populiari Lietuvoje. Net ne svarbu ar tai tiesa ir koks absurdiškas tų kalbų turinys…
Galimos priverstinės vakcinacijos klausimas nėra medicininis. Tai yra žmogaus teisių ir tolimesnės mūsų visuomenės raidos problema. Jei šiandien sutiksime su priverstine darbuotojų vakcinacija, nubrėšime kryptį kitoms priverstinėms intervencijoms į laisvą piliečių pasirinkimą ir dar labiau didinsime susiskaldymą visuomenėje. Istorijoje daug pavyzdžių, kuomet vienu metu deleguotos laisvės, taip ir nebuvo gražintos. Ar bandymas valdyti viruso krizę netaps apribojimų ištakomis ir žingsniu į totalitarinės visuomenės prikėlimą.
Visuomenės valdymo sistema yra grįsta tam tikrais dėsniais. Vieni jų kaip pvz. „skaldyk ir valdyk“, žinomi plačiau, kiti mažiau. Tokią jautrią temą naudojant visuomenės skaldymui, lengviau atitraukti dėmesį nuo netinkamai teikiamų viešųjų paslaugų ar nenuoseklios užsienio politikos sukeltos migrantų krizės.
Valstybė yra vienintelis galios centras, kuriam leidžiama taikyti prievartą. Teisėje principai nustatomi pagal precedentą ir patirtį. Jei šiuo atveju visuomenė sutiks su prievarta – toliau tai taps norma. Ar mes tikrai norime praplėsti valstybės prievartos normą ir tapti mase be teisių ir laisvių.
Panašu, kad pavyzdį imame ne iš kaimyninės šalies, bet iš gyvūnų pasaulio, kur stipresniųjų aukomis tampa silpnieji ir žūsta visi kurie nesugeba prisitaikyti. Tik kuo pagrįstas vilkų rūpestis, kad avių banda turėtų imunitetą?
