Vasario 18 d. Vilma Sabutienė, Lietuvos liuteronų Bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio žmona, liuteroniškos muzikos puoselėtoja, „Facebook” paskyroje su savo bičiuliais pasidalino žinia apie naująjį savo rengtą ir sudarytą liuteronų giesmyną pavadinimu „Yra Mergelė man brangi”. Giesmynas išleistas Vilniuje.
Kaip Vilma save pristato, ji yra krikščionė (liuteronė), kurios gyvenimas vyksta prie Bažnyčios. Ji verčia liuteroniškas knygas, dirba Sekmadieninėje mokyklėlėje, redaguoja “Liuteronų žinias”, rašo tinklaraštį kasdienybe.lt.
„Šį rytą sulaukiau knygos, kurią pavadinau Martyno Liuterio giesmės apie Bažnyčią vardu. Taip apsidžiaugiau, kad knyga pasirodė kaip tik Reformacijos tėvo minėjimo dieną Liuteronų bažnyčioje”, – džiaugėsi Vilma.
Kitame savo įraše liuteroniškų knygų vertėja apie naująjį giesmyną papasakojo plačiau: „Šis giesmynas – tai mano išverstų, suredaguotų, kelių saugotinų ir poros sukurtų krikščioniškų giesmių rinkinys. Čia yra Kalėdų, Velykų, Sekminių, vaikų, pasitikėjimo Dievu, mirties ir amžinojo gyvenimo bei kitos giesmės. Iš viso – 44.
Kodėl giesmynui pasirinktas toks pavadinimas – „Yra Mergelė man brangi“? Kaip Vilma pasakoja, „tai – 1535 m. sukurta Martyno Liuterio giesmė apie Bažnyčią pagal Apreiškimo knygos 12 skyrių, kurios pavadinimą pamačiau vienoje liuteroniškoje knygoje. Atkreipiau dėmesį, suieškojau ir išverčiau (2017). Regis, tai yra mūsų laikais liuteroniškame pasaulyje atgimstanti Reformacijos tėvo giesmė. Lietuviški čia sudėtų giesmių tekstai radosi natūraliai: kilus iš giedančios šeimos (su Birute Einikiene) ir giminės, augus su Tauragės liuteronų parapija ir Šikšnių Kaimo Bendruomenė, gyvenant Vilniaus parapijoje, dalyvaujant Liuteronų bažnyčios gyvenime, bendraujant su muzikuojančiais žmonėmis, ypač – su ansamblio „Adoremus“ vadove Renata Kreimerė ir solistėmis Rita Naujokaitytė bei Marija Gutauskienė, jaučiant vargonininkės Asta Saldukiene palaikymą. Ačiū Jums!”, – dėkojo Vilma visiems prisidėjusiems.
Vilmai aprašant giesmyną jaučiame, kiek darbo įdėta į jo išleidimą. Jame rasite visą giesmių įvairovę. „Apžvelgdama matau, kad daugiausia giesmių parengta 2017-aisiais, jubiliejiniais Reformacijos metais, nemenka dalis susikaupė 2018-19 m. Ankstyviausias vertimas – iš 1999-ųjų. Dauguma šio rinkinio giesmių – krikščioniška klasika: daugiausia yra liuteroniškų, nemažai ikireformacinių, Romos katalikų, anglikonų, baptistų bei kitų protestantiškų bažnyčių tradicijos kilmės giesmių.”
Giesmyne yra iki šiol buvusių neišverstų giesmių. „Šiame giesmyne yra septynios Martyno Liuterio sukurtos giesmės. Kai kurios jų iki šiol nebuvo išverstos į lietuvių kalbą. O giesme „Šventosios Dvasios maldaukime“ kunigas Martynas Mažvydas, sekdamas Liuterio mokymu, kad pirmiausia Jėzaus Kristaus vardu Tėvo prašytume Šventosios Dvasios, po 10-ies įsakymų pradeda savąjį Katekizmo (1547), pirmosios spausdintos lietuviškos knygos, giesmyną. Kalėdinės rinkinio giesmės turbūt jau tapo tradicinės Vilniaus liuteronams ir jų artimiesiems (o kartu – ir kitiems tikintiesiems), nes sudaro gerą dalį LRT transliuojamų LELB vyskupo su kunigais laikomų Devynių kalėdinių Šventojo Rašto skaitinių ir giesmių pamaldų repertuaro. Tai – antrą šimtmetį skaičiuojanti anglikoniškos kilmės Kūčių vakaro pamaldų tradicija, pamilta ir Liuteronų bažnyčioje, nebesvetima Lietuvoje.
Vienas Vilmos atradimų – giesmė – akrostichas „Mano broliai, mano sesės“, kur kiekvienas naujas posmelis prasideda eilutės iš Laiško filipiečiams žodžiu: „Darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami“.
„Dauguma šio giesmyno giesmių jau skambėjo pamaldose, iškilmėse, koncertuose, įvairiuose renginiuose, kai kurių premjera šiais ypatingais laikais įvyko internetiniame giesmyne www.liuteronugiesmes.lt, o kai kurios giesmės dar laukia būti išgirstos – tarp jų ir titulinė „Yra Mergelė man brangi“. Giesmių autoriai – ir iškiliausi klasikai (Dachas, Gerhardtas, Bachas, Mendelsonas, Regeris ir kiti), ir žymūs šių laikų kūrėjai (pvz., Keith ir Kristyn Getty; Grammy laureatas Stephen Paulus), ir nežinomi Bažnyčios žmonės, kurių sukurtos ar užrašytos melodijos išsaugotos Senelio Jurgio Palioko nusirašytame vargonininko sąsiuvinyje”, – užbaigia savo įrašą Vilma.
