Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį apgailestavo dėl į interpeliacijos jam klausimus įtraukiamų diplomatų.
„Apmaudu, kad klausimus buvo įtraukti ir dar su papildomais vertinimais diplomatinės tarnybos žmonės. (…) Jų reputacija dažnai yra vienas iš jų pagrindinių instrumentų, aš jais pasitikiu 100 procentų“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad opozicija turi teisę užduoti klausimus ir į juos bus atsakyta.
„Nėra daug ką komentuoti (…). Aš tai vertinu per opozicijos kontrolės prizmę, opozicija turi teisę užduoti klausimus, kartais ne konstruktyvius taip pat“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar mato savo padarytų klaidų, G. Landsbergis teigė, kad neįmanoma dirbti darbo ir nepadaryti bent menkiausių klaidų. Vis dėlto jis saviškių neįvardino.
Praėjusią savaitę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija paskelbė surinkusi parašus ir inicijuojanti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.
Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.
Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje
Taip pat opozicija klausia, kodėl Lietuvos atstovu prie ES teikė tuometinio viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, nurodydama, kad jis neturėjo karjeros diplomato statuso.
Prašoma paaiškinti ir dėl Aurelijaus Zyko skyrimo ambasadoriumi Japonijoje, premjerės Ingridos Šimonytės buvusio patarėjo Pauliaus Lukausko skyrimo prekybos atstovybės Taivane vadovu.
Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.
Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.
Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.
