Vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas.
Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda. Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus bei vietinius kolaborantus, o po to 25-erius metus praleido sovietiniuose lageriuose.
Renginyje dalyvavo Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, LLKS Algimanto apygardos partizanų ryšininkas ir rėmėjas dim. kpt. Gediminas Juozapas Dobkevičius, dim. mjr. Gediminas Reutas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Zigmas Tamakauskas, LPKTS Anykščių filialo pirmininkas ir LGGRTC istorikas Gintaras Vaičiūnas, LK KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės atstovai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai ir kiti svečiai.
LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas pasveikino jubiliatą generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio bei visos LGGRTC bendruomenės vardu ir įteikė prof.Algio Vyšniūno knygą „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 m.“
Jonas Kadžionis gimė 1928 m. sausio 29 dieną Piktagalio kaime, Anykščių rajone. Po tėvų ištrėmimo nenorėdamas tarnauti okupacinėje kariuomenėje J. Kadžionis 1948 m. gegužės 25 d. išėjo partizanauti. 1948–1949 m. buvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. Nuo 1949 m. lapkričio pradžios (kai aktyvi ir ginkluota partizaninė kova šiose apylinkėse nutrūko) – Butageidžio kuopos vadas.
1949–1953 m. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona partizane M. Gedžiūnaite-Kadžioniene-Sesute slapstėsi miško bunkeriuose Kavarsko – Dabužių – Traupio apylinkėse, kur jiems gimė sūnus.
1953 m. gegužės 22 d. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona buvo apgaule įviliotas į pasalą prie Putriškių kaimo (Anykščių r.) ir agentų smogikų suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. Pabaltijo karinis tribunolas jį ir jo žmoną nuteisė po 25 metus kalėti ir po 5 metus tremties.
Atsisakęs pripažinti, kad buvęs suklaidintas, Jonas Kadžionis Sibire praleido visus 25-erius metus. Į Lietuvą grįžo 1978-aisiais, tačiau 1983 m. vėl ištremtas į Kaliningrado sritį. Sąjūdžio metais, 1989-ais, galutinai sugrįžo namo.
1998 m. J. Kadžioniui suteiktas leitenanto laipsnis, jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino 3-ojo laipsnio ordinu – Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Generolo Jono Žemaičio medaliu.
2009 m. vasarą J. Kadžionis surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške ir jį atkūrė.
2018 m. Jonui Kadžioniui – Bėdai paskirta Laisvės premija kartu su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupe – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Juozui Mociui. Liūdna, bet iš šios Lietuvos laisvės kovotojų grupės jis vienintelis likęs gyvas.
