ELEKTRA. Ispanijoje ir Portugalijoje antradienį vėl įsižiebė šviesos po didžiulio elektros tiekimo sutrikimo, kuris paralyžiavo Iberijos pusiasalį, palikdamas keleivius traukiniuose ir šimtuose liftų, o milijonams žmonių neveikė mobilusis ryšys ir internetas.

PASLAUGA. „Galvoju, kad ši šalis (Ukraina) labai greit bus sutriuškinta. Tai didelė karo mašina (...). Galvoju, kad darau didelę paslaugą Ukrainai. Tikiu tuo“, – sakė D. Trumpas.

PASAI. Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad „auksinių pasų“ schemos, skirtos turtingiems užsienio investuotojams, pažeidžia Bendrijos teisę.

AUDITAS. Lietuva netinkamai panaudojo daugiau nei 235 mln. eurų europinės paramos, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi ES fondų investicijų išlaidų auditą. Pasak jos, įvertinus 32-jų ES finansuotų projektų išlaidas, nustatytas 14,15 proc. klaidų lygis, kuris daugiau nei 7 kartus viršija Europos Komisijos toleruotiną 2 proc. ribą.

ČEKIUKAI. Seimas neleido prokurorams baudžiamojon atsakomybėn patraukti parlamentaro socialdemokrato Arūno Dudėno vadinamojoje čekiukų byloje. Generalinė prokuratūra nurodė, kad tokiu atveju tyrimas turės būti nutrauktas.

SLAPTUMAS. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį pasirašė potvarkį, kuriuo po žvalgybos rekomendacijos nesuteikė leidimo dirbti su įslaptinta informacija koalicijos partneriui, „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.

GEGUŽĖS 1-OJI. Po pateikimo už liberalų siūlymą atsisakyti Tarptautinės darbo dienos kaip valstybinės šventės ir ją iš Darbo kodekso perkelti į Atmintinų dienų įstatymą balsavo 23 parlamentarai, prieš buvo 33, dešimt susilaikė.

PRIEŠ GYVYBĘ. Konstituciniam Teismui nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, Seimas ėmėsi svarstyti liberalų teiktas pataisas, leidžiančias žmonėms paslauga pasinaudoti neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį. Po pateikimo už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus balsavo 33 Seimo nariai, 17 buvo prieš, o aštuoni susilaikė.

PARAMA. Lietuvos ir dar dešimties valstybių ministrai vieningai išsakė įsipareigojimą toliau visapusiškai remti Ukrainą ir dar kartą patvirtino savo paramą „Norinčiųjų koalicijai“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

The post Liberalai laimi, iššvaistyti ES milijonai, nukenksminti čekiukai appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas Pietro Parolinas gimė 1955 m. Skjavone, Vičencos provincijoje ir vyskupijoje, Šiaurės Italijoje. Jo tėvas buvo techninės prekių parduotuvės vadovas, motina – pradinių klasių mokytoja; abu buvo praktikuojantys katalikai. Kai Pietro buvo vos dešimties, jo tėvas žuvo automobilio avarijoje, o ši tragedija ilgam sukrėtė berniuką.

Labai anksti pajutęs pašaukimą kunigystei, keturiolikos metų jis įstojo į Vičencos mažąją seminariją. 1980 m., būdamas 25 metų, jis buvo įšventintas kunigu. Po šventimų vyresnieji pasiuntė jį studijuoti kanonų teisės į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje. Studijų metu jis pradėjo rengtis darbui Vatikano diplomatinėje tarnyboje. 1986 m., apgynęs disertaciją apie Vyskupų sinodą, jis pradėjo oficialią diplomato karjerą.

Po trejų metų tarnybos Nigerijoje Parolinas dirbo nunciatūroje Meksikoje, kur padėjo atkurti diplomatinius ryšius tarp Meksikos ir Šventojo Sosto. 1992 m. jis buvo pakviestas atgal į Romą ir paskirtas dirbti Valstybės sekretoriato Antrojoje sekcijoje, vadovaujamoje kardinolo Angelo Sodano, tuometinio Vatikano valstybės sekretoriaus. Parolinui buvo pavesta kuruoti diplomatinius ryšius su Ispanija, Andora, Italija ir San Marinu. 2000 m. jis dirbo su tuometiniu vyskupu Attilio Nicora, sprendžiant Laterano sutarties (1984 m. pakeitimų) įgyvendinimo klausimus.

Laisvai kalbantis italų, prancūzų ir ispanų kalbomis, taip pat gerai mokantis anglų, Parolinas 2002–2009 m. ėjo Valstybės sekretoriaus pavaduotojo santykiams su valstybėmis pareigas – įtakingą, bet mažai žinomą postą, kuruodamas ryšius su Vietnamu, Šiaurės Korėja, Izraeliu ir Kinija. 2009 m. Benediktas XVI suteikė jam vyskupo šventimus ir paskyrė nuncijumi Karakase, Venesueloje.

Kai kurie analitikai šį sprendimą vertino kaip klasikinį atvejį „promoveatur ut amoveatur“ („paaukštintas tam, kad būtų patrauktas iš kelio“), kilus įtampai dėl sudėtingų santykių su neturėjusiu diplomatinės patirties kardinolu Tarcisio Bertone, tuometiniu Valstybės sekretoriumi.

Šiuo laikotarpiu arkivyskupas Parolinas turėjo atsargiai padėti vietinei Bažnyčiai per audringus paskutinius prezidento Hugo Chavezo valdymo metus, pasižymėjusius priešiškumu Bažnyčiai. Chavezas mirė netrukus prieš Parolino išvykimą į Romą 2014 metais, kai jis buvo paskirtas Valstybės sekretoriumi. Velionis Karakaso arkivyskupas emeritas kardinolas Jorge Urosa Savino teigė, kad Parolinas „vaidino svarbų vaidmenį skatinant suartėjimą tarp Bažnyčios ir vyriausybės, taip pat tarp skirtingų visuomenės sektorių ir valdžios institucijų.“

2013 m. popiežius Pranciškus paskyrė Paroliną Vatikano valstybės sekretoriumi ir 2014 m. įtraukė jį į artimiausią patarėjų ratą – Kardinolų tarybą, konsultuojančią dėl Bažnyčios reformų.

Pietro Parolinas jau seniai laikomas pasaulinių diplomatų patikimu Šventojo Sosto atstovu, neretai lyginamu su buvusiu diplomatu, popiežiumi šv. Pauliumi VI.

Būdamas velionio kardinolo Achille Silvestrini – popiežiaus nuncijaus ir pagrindinio Šv. Galeno grupės, siekusios sutrukdyti Benedikto XVI išrinkimui 2005 m., nario – globotinis, Parolinas 2002–2009 m. pasitelkė savo diplomatinius gebėjimus ir augantį kontaktų tinklą įvairiose srityse: branduolinio nusiginklavimo, ryšių su komunistinėmis šalimis užmezgimo bei tarpininkavimo veiklose. Jis ypač išmano Artimųjų Rytų reikalus ir Azijos geopolitinę situaciją. 2005 m. jis atliko itin svarbų vaidmenį atkuriant tiesioginius ryšius tarp Šventojo Sosto ir Pekino – tuo metu tai buvo labai palankiai įvertintas pasiekimas, tačiau ilgainiui ši iniciatyva gali tapti jo silpnąja vieta.

Jo atkakli orientacija į Kinijos–Vatikano santykius 2018 m. baigėsi kontroversišku, slaptu laikinuoju susitarimu dėl vyskupų skyrimo, kuris buvo pratęstas 2020, 2022 ir 2024 metais.

Šis susitarimas susilaukė plataus pasipriešinimo ne tik iš kardinolo Josepho Zeno, Honkongo emerito, ir paprastų kinų katalikų, ištikimų Romai, bet ir iš įtakingų katalikų Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kurie kaltino Bažnyčią nuolaidžiavus komunistinei Kinijai netinkamu metu ir su skaudžiomis pasekmėmis. Tačiau Parolinas ragino laikytis kantriai ir vengė viešų ginčų šia tema.

Kardinolas Parolinas susilaukė panašios kritikos ir tada, kai aktyviai dalyvavo derybose su kairiąja Ispanijos vyriausybe dėl Francisco Franco memorialo „perkontekstualizavimo“. Nors kai kurie įvertino jo diplomatinį bandymą išsaugoti religinius elementus memoriale, kiti manė, kad jis nepakankamai priešinosi sekuliarizacijai.

2016–2017 m. Parolinui teko valdyti dar vieną krizę – Maltos ordino vidaus konfliktą ir Didžiojo magistro Fra' Matthew Festingo priverstinį atsistatydinimą.

Jo veikla Vatikano finansų srityje taip pat buvo kritikuojama: jis kaltintas trukdęs arba bent jau neskatinęs finansinių reformų ir miglotai dalyvavęs Londono nekilnojamojo turto skandale – nors formaliai apkaltintas nebuvo, tačiau kai kurie jo bendradarbiai sulaukė kalėjimo bausmių.

Kovido pandemijos metu kardinolas siekė užtikrinti, kad pasaulinė Vatikano reakcija būtų užjaučianti, bet kartu įtvirtino vieną griežčiausių vakcinacijos įpareigojimų pasaulyje.

Kritikų akyse kardinolas Parolinas yra modernus progresyvusis globalistas, pragmatiškai aukojantis krikščioniškas vertybes dėl diplomatinių sprendimų. Jie taip pat laiko jį senosios Ostpolitik diplomatijos, ypač Kinijos atžvilgiu, tęsėju.

Jo šalininkai mato jį kaip narsų idealistą, taikos gynėją, diskretišką ir apdairų derybininką, siekiantį Bažnyčiai sukurti naują ateitį XXI amžiuje.

Nors dar gana jaunas, 2014 m. jis patyrė rimtą sveikatos krizę, tačiau, kaip teigiama, visiškai pasveiko.

Parolinas – vienas iš nedaugelio aukštų kurijos pareigūnų, išsilaikiusių savo poste beveik visą Pranciškaus pontifikatą. Nors jų santykiai patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių, popiežius dažnai reiškė dėkingumą Parolinui, kuris nuo 2014 m. išliko patikimu Kardinolų tarybos nariu.

Pagrindinis jo trūkumas, kuris gali sutrukdyti jam atsisėsti į Šv. Petro sostą – menka pastoracinė patirtis, nes Parolinas niekada neadministravo vyskupijos. Nors jaunystėje jo tikėjimas formavosi parapijoje, o pats buvo patarnautoju, visa jo kunigiška tarnystė buvo skirta Vatikano diplomatijai ir administracijai, o ne pastoracijai ar sielovadai.

Jis nepasižymi iškalba ar tuo, kas vadinama charizma, kuri prikausto minių dėmesį.

Prieš jį yra ir istorija, mat paskutinis Vatikano valstybės sekretorius tapęs popiežiumi buvo Eugenio Pacelli, kuris 1939 metais buvo išrinktas popiežiumi ir pasirinko Pijaus XII vardą.

Kaip žmogus, siekiantis būti arti vargšų ir turintis bažnytinę bei politinę viziją artimą Pranciškui, Parolinas laikomas natūraliu kandidatu į popiežiaus sostą, jei kardinolai norėtų rinktis tęstinumo kelią – asmenį, kuris siektų pratęsti daugumą Pranciškaus pradėtų reformų, bet tyliau, subtiliau ir diplomatiškiau.

Lietuvoje kardinolas Parolinas viešėjo tris kartus - per Nacionalinį gailestingumo kongresą (2016), 2018 m. popiežiaus Pranciškaus delegacijoje ir 2021 m. kai vyskupo šventimus Vilniuje suteikė Visvaldui Kulbokui. Vyskupu 2023 m. jis įšventino ir kitą lietuvį - Rolandą Makricką.

The post Kardinolas Pietro Parolinas - konklavos favoritas appeared first on LAIKMETIS.

Kongregacija prasidėjo malda ir benediktino tėvo Donato Ogliari meditacija.

Gana ilgą kalbą abatas pradėjo pakartodamas esminį mūsų tikėjimo ir Bažnyčios pašaukimo dalyką – esame Kristaus Bažnyčios nariai. Jei centre nebūtų Kristaus, Bažnyčia būtų ne kas kita, kaip šalta institucija, neturinti šventos ugnies. Tai nėra abstraktus priminimas, pabrėžė pamokslininkas – šią akimirką reikia sutelkti visą dėmesį į Kristų.

Toliau savo meditacijoje tėvas Ogliari pavartojo „aukštutinio kambario“ metaforą. Tai vieta, kur Jėzus šventė Paskutinę vakarienę, kur prisikėlęs pasirodė mokiniams ir kur per Sekmines ant apaštalų nužengė Šventoji Dvasia. Pasak pamokslininko, savaime kyla palyginimas su Siksto koplyčia. Konklavos vieta – tai aukštutinis kambarys, kurio durys bus uždarytos, o susirinkusius kardinolus įkvėps Šventoji Dvasia.

Nors pats konklavos pavadinimas reiškia užrakintą kambarį, jis iš tiesų tomis dienomis bus atvertas pasauliui – jame viešpataus Dvasios laisvė. „Leiskite, kad Dvasios šviesa susitiktų su jūsų laisve, – ragino tėvas benediktinas kardinolus, būsimus popiežiaus rinkėjus. – Leiskite jai pradėti dialogą su jumis, su jūsų vidiniu pasauliu ir – per jus – su tuo įvairialypiu ir visuotiniu pasauliu, kurio atstovai ir išraiška jūs esate.

Leiskite, kad ji įsiskverbtų į jūsų pokalbių, diskusijų, susitikimų klostes; leiskite, kad ji įsipintų ir į tą dinamiką, ir kartais įtampą, kurios būdingos kiekvienai žmonių sueigai. Leiskite, kad iš tiesų Šventoji Dvasia būtų pagrindinė veikėja, kad formuotų jūsų širdis, uždegtų jūsų protus ir apšviestų akis, kad galėtumėte išgirsti, suprasti ir pamatyti stebuklus, kuriuos Viešpats rengiasi padaryti savo Bažnyčios ir viso pasaulio labui.“

Po to antradienio ryto posėdyje kalbėjo 20 kardinolų; buvo aptarti Bažnyčiai kylantys iššūkiai. Kardinolai pasidalijo įžvalgomis iš savo atstovaujamų žemynų perspektyvos. Kalbėta ir apie Vatikano finansų krizę.

Du kardinolai rinkėjai pranešė nedalyvausiantys konklavoje dėl sveikatos problemų.

Gegužės 7 d. 10 val. Šv. Petro bazilikoje bus aukojamos Mišios už renkamą popiežių (Pro Eligendo Romano Pontifice), o popiet prasidės konklava – 16.30 val. iš Vatikano rūmų popiežiaus Pauliaus koplyčios pajudės procesija link Siksto koplyčios.

The post Du kardinolai rinkėjai nedalyvaus konklavoje, kardinolai klausės meditacijos appeared first on LAIKMETIS.

A. Becciu savo advokato pareiškime teigė, kad laikysis velionio pontifiko valios, taip nutraukdamas kelias dienas trukusias spėliones, ar jis gegužės 7-ąją Siksto koplyčioje prisijungs prie kitų kardinolų elektorių. 

„Nusprendžiau, kaip visada, paklusti popiežiaus Pranciškaus valiai nedalyvauti konklavoje“, – teigė A. Becciu, toliau tvirtindamas, kad dėl lėšų pasisavinimo yra nekaltas.

76-erių A. Becciu sakė, kad nusprendė atsitraukti, „galvodamas apie Bažnyčios gerovę“ ir „norėdamas prisidėti prie konklavos bendrystės ir ramybės“.

Gegužės 7 dieną kardinolai iš viso pasaulio susirinks į slaptą konklavą, kad išrinktų naują Katalikų Bažnyčios vadovą.

Anksčiau italų žiniasklaida rašė, kad minimas dvasininkas, kuris kadaise buvo laikomas vienu įtakingiausių kardinolų Vatikane, siekė dalyvauti procese, nors nėra įtrauktas į oficialų elektorių sąrašą.

Tačiau pirmadienį valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), kuris beveik visą Pranciškaus pontifikato laikotarpį buvo antras svarbiausias žmogus Vatikane, pateikė A. Becciu du argentiniečių pontifiko pasirašytus dokumentus, kuriuose sakoma, kad jis negali dalyvauti konklavoje, teigiama žiniasklaidos pranešimuose.

Pasak laikraščio „Domani“, laiškai datuoti 2023 metais ir praėjusį mėnesį.

2020 metų rugsėjį popiežius nušalino nuo pareigų A. Becciu, buvusį Pranciškaus patarėją, kadaise laikytą vienu pretendentų į popiežiaus pareigas, ir atėmė jo „teises ir privilegijas“. 

2023-aisiais jis buvo nuteistas pusšeštų metų kalėjimo už finansinius nusikaltimus. Šį nuosprendį jis apskundė. 

Kardinolas buvo vienas iš 10 kaltinamųjų teismo procese, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Vatikano investicijai į prabangų pastatą Londone.

Apie netikėtą 2020 metais priimtą sprendimą atimti iš A. Becciu teises, susijusias su kardinolo pareigomis, kas yra labai reta bausmė, buvo pranešta Pranciškui vykdant daugybę reformų, kuriomis siekta sutvarkyti Vatikano finansus.

P. Parolinas, kuris kaip aukščiausio rango kardinolas elektorius pirmininkaus konklavai, pateikė dokumentus kardinolams, susirinkusiems padėti pagrindus konklavai.

2011–2018 metais A. Becciu buvo antras pagal rangą pareigūnas Valstybės sekretoriate o didžiąją šio laikotarpio dalį jo vadovu buvo P. Parolinas.

Daugelis mano, kad P. Parolinas dėl savo didelės diplomatinės patirties yra vienas iš realiausių kandidatų į popiežius.

Tačiau Vatikano ekspertas Johnas L. Allenas (Džonas L. Alenas) jaunesnysis praėjusią savaitę pareiškė, kad tuo abejoja, nes kyla rimtų klausimų dėl P. Parolino vaidmens Londono nekilnojamojo turto skandale.

Konklavos elektoriai „gali suabejoti, ar Parolinas, kuris iš tikrųjų patvirtino visus ginčytinus sandorius, susijusius su tuo fiasko, iš tiesų yra tinkamas užimti popiežiaus, galinčio spręsti didėjančią Vatikano finansinę krizę, vietą“, katalikų interneto svetainėje „Crux“ rašė jis. 

The post Nuteistas kardinolas pašalintas iš konklavos appeared first on LAIKMETIS.

Seime svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris numato abortų prieinamumo didinimą ir jų kompensavimą valstybės lėšomis. Konstitucinis Teismas balandžio 10 dieną priėmė galutinį nutarimą, leidžiantį dirbtinį apvaisinimą vienišoms moterims, o balandžio 17 dieną – patvirtino galimybę tos pačios lyties poroms sudaryti partnerystę, atverdama kelią į šeimyninio statuso pripažinimą.

Pasak iniciatyvos autorių, šie sprendimai ne tik pamina prigimtinę šeimos sampratą, bet ir kelia grėsmę vaikų teisei augti natūralioje vyro ir moters šeimoje. Jie taip pat primena Fatimos apreiškimo regėtojos sesers Liucijos žodžius, kad paskutinė kova tarp Dievo ir Šėtono bus dėl šeimos.

Atsiliepdama į šiuos iššūkius, maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ iniciatyvinė grupė kviečia Lietuvos tikinčiuosius, ypač šeimas, visą gegužės mėnesį vienytis bendroje Rožinio maldoje. Maldos intencija – už šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą. Tikintieji kviečiami kiekvieną gegužės dieną melstis Rožinio maldą, o penktadieniais maldą papildyti pasninku ir gailestingumo darbais.

„Esame nykstančios tautos vaikai, tačiau turime galingą Užtarėją. Kviečiame visus prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo, kad būtų atremtos prigimtinei šeimai ir negimusiai gyvybei žalingos iniciatyvos, o Dievas apšviestų klystančių brolių ir sesių sąžines“, – ragina maldos akcijos organizatoriai.

The post Lietuvos tikintieji kviečiami jungtis į maldą už šeimą ir gyvybę appeared first on LAIKMETIS.

Šiuose namuose gyvenantys asmenys kasdien skirs laiką studijoms ir maldai, melsis Bažnyčios, Lietuvos ir visų tikinčiųjų intencijomis, adoruos Švč. Sakramentą privačiose koplyčiose. Be to, 8 valandos bus skirtos tarnystei: darbams namuose, pagalbai senjorams, stokojantiems, parapijoms ir bendruomenėms. Lygiai tiek pat laiko bus skirta ir poilsiui.

Gyventi šiuose namuose kviečiami žmonės, jaučiantys pašaukimą tarnauti malda ir artimo meile Dievui, sekdami tėvo Stanislovo Dobrovolskio OFMCap pavyzdžiu. Taip pat planuojama priimti tuos, kuriems reikalinga įvairiapusė pagalba, ir kurie norėtų prisidėti prie bendruomenių kūrimo ir veiklos.

Pasak organizatorių, tėvo Stanislovo palikimas – maldos ir tarnystės dvasia – šiandien kaip niekad reikalingas Lietuvai. Planuojama, kad šios mažos bendruomenės taps gyvu Dievo meilės ir tėvo Stanislovo gyvenimo liudijimu.

Finansinę, ekonominę, teisinę ir turtinę atsakomybę už šią iniciatyvą prisiima „Tėvo Stanislovo bendrystės konfederacija“ (Juridinio asmens kodas: 307003710, Swedbank a.s. LT757300010189502853, Ibutonių g. 30, Ibutoniai, Krekenavos sen., Panevėžio r., LT-38324, Lietuva; tel. +37066344504, el. p. stefanija.burbiene@gmail.com). Bendruomenių vidaus gyvenimą reguliuos specialūs įstatai.

„Tegu Dievas palaimina šį mažą meilės atodūsį, kad pasaulis taptų geresnis ir šviesesnis, o mūsų geradariai – apdovanoti Jo malonėmis“, – viliasi projekto sumanytojai.

The post Lietuvoje pradeda kurtis „Tėvo Stanislovo maldos ir gyvenimo namai“ appeared first on LAIKMETIS.

„Jis vis labiau nusivilia abiejų šalių lyderiais“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit).

„Jis nori nuolatinių paliaubų. Kaip suprantu, Vladimiras Putinas šįryt pasiūlė laikinas paliaubas. Prezidentas aiškiai pasakė, kad pirmiausia nori nuolatinių paliaubų, kad būtų sustabdytos žudynės, sustabdytas kraujo praliejimas“, – teigė ji.

Anksčiau pirmadienį Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas įsakė paskelbti trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 dienomis, kurios turėtų sutapti su Maskvoje rengiamomis Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos iškilmėmis.

Ukraina savo ruožtu pareiškė norinti, kad paliaubos su Rusija būtų sudarytos nedelsiant ir bent 30 dienų.

The post Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt: Trumpas vis labiau nusivilia abiejų šalių lyderiais appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos pataisose siūlo tai išbraukti, tokiu būdu įteisinant procedūrą visiems asmenims.

Pasak liberalų, tai leis daugiau asmenų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir susilaukti biologinių vaikų. Toks žingsnis, anot jų, pašalins Konstitucinio teismo nustatytą prieštaravimą Konstitucijai, diskriminacines įstatymo nuostatas.

Pakeitimais taip pat siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kuomet atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, sprendžiant dėl asmens būklės ir jos įtakos vaisingumui.

Pasak iniciatorių, šiai dienai esama sveikatos būklė ir prognozuojami sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas, neapima visų galimų būklių, kurios kelia pagrįstas abejones dėl asmens vaisingumo.

Kaip rašė BNS, Konstitucinis Teismas balandžio pradžioje paskelbė, jog šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas dėl savo ribojimų pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Taip pat pripažinta, kad pažeista pagrindinio šalies įstatymo norma, jog valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, garantuoti medicinos pagalbą bei paslaugas susirgus.

KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį.

Šis nutarimas įsigalios po metų – 2026 metų balandžio 10 dieną. Per tą laiką Seimas turi priimti tokius Pagalbinio įstatymo pakeitimus, kad jis atitiktų Konstituciją.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti šią nuostatą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos atmestos.

Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.

The post Seimo liberalai teiks pataisas, leisiančias žmonėms pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį appeared first on LAIKMETIS.

Nepaisant to, kad knyga seniai išleista, ši tema nesensta, apie ją reikia nuolat kalbėti.

Anotacijoje rašoma, kad Timas – mažas berniukas sužeista širdimi ir sužalotu veidu. Dar trejų motina jį paliko pririštą pakelėje, vėliau tėvas taip sumušė, kad dvejus metus gulėjo ligoninėje prikaustytas prie lovos. Paskui gyvenimas globėjų šeimoje ir virtinė nusivylimų, dar labiau atvėrusių meilės stygių.

Skaitant vis nepaleidžia mintis, kodėl tiek daug skausmo, kraupių ir nesuvokiamų dalykų aprašyta. Pabaigoje tampa aišku. Tam, kad suprastum atgailos ir atleidimo galią.

Pratarmėje autorius rašo: „Pamesti, mušami, išnaudojami, apgauti vaikai. Vaikai, nepatyrę meilės, žiaurūs, atstumti. Jie jau prarasti ar jiems nėra lemta patirti laimę ir padaryti kitus laimingus, jiems niekada nepavyks rasti savo vietą visuomenėje, nepavyks susirasti draugų, darbą? Ar sugebės jie atleisti patys sau ir tiems, kurie juos sužeidė? O gal visam laikui jų širdyje ir kūne pasiliks žiaurumas, toji neapykanta, kilusi ne iš jų pačių?“

Iš tiesų dažnai skubame nuteisti, neįsigilinę į konkretaus žmogaus istoriją. Nežinome, ką jis išgyveno ir kaip rado būdą išgyventi. Štai trejų ar ketverių Timas atsidūrė ligoninėje. Jo niekas nelankė, nes buvo niekieno vaikas. Kartą palatos draugui atnešė dovaną, ją išvyniojant po lova nukrito pakavimo popieriaus gabalėlis. Timas griebė jį. Berniukas nevaikščiojo, nes kojos buvo sutraiškytos. Pirmiausia nušliaužė iki tualeto, iš apatinių išsitraukė popierėlį ir juo džiaugėsi. Popierėlis buvo Timo stimulas atsikelti ir pradėti vaikščioti. Kiek daug mes išpakuojame dovanų ir išmetame. O čia šiukšlė prikėlė žmogų gyventi!

Berniukas vis minėjo: „Jeigu tik tėvas man pasakytų, kad myli mane, jeigu tik ištartų vieną padrąsinantį žodį, aš galėčiau pakęsti mušimą“. O tėvas, pamotė ir jos vaikai tiesiog iš jo šaipydavosi. Ir ne vien tiktai žodžiais, bet ir veiksmais. Nesuvokiama situacija, kai žiemą Timą išveda gyventi į tvartą kartu su gyvuliais arba leidžia nusiprausti tik po 3 ar 4 vaikų, galima sakyti, pamazgose. Jo geriausiu draugu tampa šuo, kuris priima į savo būdą, šildo jį, laižo rankas, vaikas taip ir išgyvena. Nesuvokiamas žiaurumas. Ir ne praeitų amžių, o mūsų laikų. Deja, tokių dalykų vyksta ir Lietuvoje.

Žiauri Timo vaikystės patirtis. Tačiau norėtųsi pažvelgti į suaugusio Timo ėjimą atsivertimo ir Dievo pažinimo link.

Knyga parašyta švelniu juodojo humoro stiliumi, reikia tai priimti ir suprasti. Vienas iš linksmesnių momentų, kai Timas susipažino su vienuoliu kunigu. Mišiose dalijo Komuniją. Kai atėjo jo eilė, kunigas pasakė: „Kristaus kūnas ir kraujas“. Timas nesuprato, ką daryti ir atsakyti, todėl nepriėmė Švenčiausiojo ir išėjo. Bet lauke palaukė kunigo, užmezgė pokalbį ir pasiūlė parvežti jį namo motociklu. Tuo metu vyras jau buvo daug pasiekęs boksininkas. Vis dėlto Timas gėdijosi, jei kuris nors draugas pamatytų jį, vežantį kunigą. Todėl nusprendė kunigą išbandyti: tai vežė ant vieno rato, tai dideliu greičiu, tai per raudoną šviesoforo signalą. Kunigas išlaikė išbandymą. Kai parvežė, įmetė namų raktus į motociklo krepšelį: „Kai norėsi, užsuk.“

Timui, susidūrusiam su begale išdavysčių, paniekos ir pašaipų, toks pasitikėjimas buvo neįprastas. Išėjęs iš baro naktį nusprendė aplankyti kunigą. Atsistojo prie jo lovos, kunigas nė kiek nesutriko. Jie pradėjo bendrauti. Timui buvo didžiulis sukrėtimas, kad jo agresyvi išvaizda, įžūlus elgesys neatbaidė, kunigas neiškvietė policijos, o kalbėjo apie Kristų, maldą ir Dievo atleidimą. Timas, kaip ir daugelis pradėjusių eiti tikėjimo keliu, netikėjo, kad Jėzus gali atleisti, kad Jėzus ir už jį numirė. Išties tai ne tik Timo skriaudos istorija. Skriaudė ir jis pats: reketavo prostitutes, vogė, plėšikavo.

Kunigo žodžiai jam labai padėjo. Kiekvieną vakarą Timas važiuodavo maldos pas vienuolį. Jam gražiausia buvo, kai melsdavosi užsimerkę: „Atsimerkdavau šiek tiek anksčiau nei kunigas ir žiūrėdavau, koks jis ramus, gražus ir kaip jis už mane meldžiasi ir tiki“. Iš tikrųjų kiek nedaug reikia, kad žmogus atsiverstų ir eitų kitokiu gyvenimo keliu. Turime suprasti, kad norėdami padėti kitam visada susidursime su išbandymais, nes kiekvienas nori įsitikinti, kad myli ne tik jo gražų fasadą, bet išties priima visokį: įžūlų, išgeriantį, įsiveliantį į muštynes ir t. t. Ačiū Dievui, Timo aplinkoje atsirado žmonių, kurie mylėjo jį tokį, koks yra.

Tiesą sakant, norint pamatyti grožį, reikia pasistengti. Pavyzdžiui, gražu į kalnus žiūrėti. Bet stovint apačioje matyti tik labai siaura dalis, reikia pasistengti ir užkopti į kalno viršūnę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Taip ir norint pamatyti kito žmogaus grožį, reikia kartu su juo užlipti iki tos viršūnės.

Timas perėjo pragarą žemėje. Kunigas padėjo jam užlipti į kalno viršūnę. Timas atrado Dievą, viltį gyventi ir meilę. Jis pasikeitė, sukūrė gražią šeimą ir dabar padeda kitiems. Ar jam lengva buvo? Be abejo, nelengva, bet sunkumai jį užaugino. Paradoksalu, tačiau ir sunkumuose visada yra vilties ir meilės.

Jei norite padiskutuoti apie šią ar kitas knygas, užduoti klausimų, rašykite xfm@xfm.lt Likit su Dievu. Viso geriausio ir gerų skaitinių.

The post Stipriau už neapykantą yra atleidimas ir atgaila appeared first on LAIKMETIS.

Tos dienos rytą bus aukojamos Mišios „Pro Eligendo Romano Pontifice“ (Už renkamą popiežių) ir popiet prasidės konklava.

Kardinolams visame pasaulyje jau išsiųsti Šventojo Sosto laiškai, kuriuose nurodoma grįžti į Romą ir išrinkti naująjį popiežių. Konklavoje balsuoti už naująjį popiežių gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai.

Pirmadienio, balandžio 28 d., rytą vykusioje generalinėje kongregacijoje dalyvavo daugiau nei 180 kardinolų, iš kurių kiek daugiau nei 100 – kardinolai rinkėjai. Buvo išklausyta dvidešimties kardinolų pasisakymų apie Bažnyčią, santykius su pasauliu, svarbiausius dabartinio meto iššūkius ir savybes, kuriomis turėtų pasižymėti naujasis popiežius.

Burtų būdu buvo išrinkti nauji Bažnyčios kamerlingo pagalbininkai, padedantys jam tvarkyti einamuosius reikalus ir rengtis konklavai. Kamerlingui dabar talkina kardinolai Reinhardas Marxas, Antonio Luisas Tagle ir Dominique’as Mamberti. Po trijų dienų šioms pareigoms bus išrinkti kiti kardinolai.

Antradienio rytą į generalinę kongregaciją susirinksiantys kardinolai klausysis Romos Šv. Pauliaus už mūrų benediktinų abato Donato Ogliari OSB meditacijos.

Kardinolų generalinės kongregacijos vyks kasdien iki konklavos, išskyrus ketvirtadienį, gegužės 1 d., ir sekmadienį, gegužės 4 d. Paskutinė įvyks antradienį, gegužės 6 d.

Pradėjus pasirengimus konklavai, jau nuo pirmadienio, balandžio 28 d., ryto uždaryta Siksto koplyčia.

The post Kardinolai nusprendė - konklava prasidės gegužės 7 d. appeared first on LAIKMETIS.