Du senoliai (taip buvo vadinami ilgai dykumoje gyvenę vienuoliai – red. past.) pykosi vienas su kitu. Vienam jų susirgus, jo aplankyti atėjo vienas brolis.
Senolis paprašė: „Gyvenu nesantaikoje su tokiu ir tokiu senoliu. Norėčiau, kad jį pakviestum ir mes galėtume susitaikyti.“
Brolis atsakė: „Aba, jeigu nori, kad tai padaryčiau, eisiu jo pakviesti.“
Brolis išėjo ir ėmė svarstyti, kaip čia reikėtų viską sutvarkyti, nes bijojo, kad [tasai kitas] senolis neatmestų kvietimo ar dar labiau nesusierzintų.
Su Dievo Apvaizda vienas iš brolių jam buvo atnešęs penkias figas ir šilkmedžio uogų.
Brolis jas paėmė ir pasidėjo savo celėje.
Paėmęs vieną figą ir keletą šilkmedžio uogų, nunešė jas senoliui, pas kurį buvo siųstas, sakydamas: „Aba, kažkas jų davė tokiam ir tokiam sergančiam senoliui.
Kai aš pas jį nuėjau, jis man ir sako: „Paimk jas ir duok tokiam ir tokiam senoliui“, tad atnešiau jas jums.“
Tai išgirdęs senolis stovėjo netekęs žado.
Jis paklausė: „Jis atsiuntė šitai man?“
Brolis atsakė: „Taip, aba.“
Aba paėmė jas sakydamas: „Išties, būk pasveikintas!“
Tada brolis grįžo į savo celę, paėmė dvi figas ir kitą saujelę šilkmedžio uogų ir nunešė jas pirmajam senoliui, kuris sirgo.
Puldamas prieš jį kniūbsčia, tarė: „Štai, imk, aba, toks ir toks senolis tau jas atsiuntė.“
Apimtas džiaugsmo, tas pasakė: „Tai mes susitaikėme?“– „Taip, aba, dėl tavo maldų“,− atsakė brolis. O senolis tarė: „Garbė Dievui!“
Taip senoliai susitaikė per Dievo malonę ir brolio gudrumą. Jis juos sutaikė su trimis figomis ir sauja šilkmedžio uogų, o senoliai nė nesuprato, ką brolis padarė.
Iš anglų k. vertė Vaiva Narušienė.
„Dykumos tėvų posakiai“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2021. Knygą galima įsigyti www.katalikuleidiniai.lt; knygyne ,,Katalikų pasaulis“, Šventaragio g. 4, Vilniuje; Šv. Kazimiero knygyne Vilniaus g.3, Kaune.
