Dr. Rimantas Jonas Dagys: mokslas neranda „socialinės lyties“ įteisinimui mokslinio pagrįstumo

Nors dar 2013 metais Lietuvos mokslų akademija nerado „socialinės lyties“ įteisinimui mokslinių įrodymų, savo tapatybėje pasimetę politikai vis mėgina kalbėti, kad LGBT ideologija remiasi mokslu.

Po rinkimų valdančioji koalicija, matyt, iš neturėjimo ką veikti, vis bruzda norėdama ratifikuoti taip vadinamą Stambulo konvenciją, kurioje yra (ypač jiems patraukli) „socialinės lyties“ sąvoka. Todėl verta dar kartą prisiminti Lietuvos mokslininkų argumentus, atsiųstus man, kaip to meto LR Seimo nariui, atsakant į mano paklausimą.

Kreipiausi tuo metu į Lietuvos mokslų akademiją (LMA), klausdamas paaiškinimų apie „socialinę lytį”. Pokyčiai, kurie galimai verstų keisti netgi mūsų Konstituciją, turi būti svarstomi tik turint aiškius mokslinius atsakymus. LMA atsakyme į klausimą, kas yra „socialinė lytis“, rašoma, kad vaisiui vystantis dėl skirtingo chromosomų rinkinio „formuojasi ne tik moteriška arba vyriška reprodukcijos organų sistema, tačiau ir struktūriniu, cheminiu, genetiniu, hormoniniu ir funkciniu požiūriu skirtingos smegenys, lemiančios biologinę lytį (ang. sex). […] Socialinė lytis apibūdina tas moterų ir vyrų savybes, kurios iš esmės yra socialiai sukurtos, o biologinė lytis apima tas, kurios yra biologiškai apibrėžtos. […] Žmogaus lyties raidai svarbu […] ir kiti genai, esantys nelytinėse chromosomose. […] Lyties organams susiformavus (tiek vidiniams, tiek išoriniams), prasideda smegenų diferenciacija, veikiant lyties hormonams (tokiems kaip testosteronas, estrogenai, progesteronas). […] Šie du procesai (lyties ir smegenų diferenciacija), veikiami nepriklausomai vienas nuo kito, ir gali būti įvairūs biologinės lyties ir socialinės lyties sutrikimai“.

Terminas „socialinė lytis“ yra kilęs iš socialinio konstruktyvizmo teorijų bei filosofų darbų, teigiančių, kad lytis išvis nėra susijusi su biologija: „lytis (ang. sex) yra taip pat aplinkos suformuota kaip ir socialinė lytis (gender)“.

Galbūt tai yra paaiškinimas, kodėl, pats būdamas gamtos mokslų daktaras, stokoju mokslinio paaiškinimo apie tokias socialines lytis kaip gender bender, gender blender, two-spirit, gender fluid ir t. t.

Skirtinguose šaltiniuose pateikiamas nevienodas, nebaigtinis, kelių dešimčių socialinių lyčių sąrašas. Tad mūsų mokslininkų klausiau, kiek ir kokių socialinių lyčių pripažįstama egzistuojant, bei paprašiau paaiškinti, kaip, remiantis moksliniais įrodymais, identifikuoti kai kurių iš jų skirtumus.

Atsakyta, kad mano pateiktas pavyzdys nėra užbaigta mokslinė ar moksliniais įrodymais pagrįsta socialinių lyčių klasifikacija, o tik terminai, nusakantys, kaip įvairūs asmenys patys įvardina savo seksualinę tapatybę.

Praktikoje tai reiškia, kad, prisiimdami iš Stambulo konvencijos kylančią prievolę nediskriminuoti dėl socialinės lyties, nežinotume, apie ką išties kalbame ir ką daryti ar nedaryti įsipareigojame.

Mokslų akademijos atsakyme taip pat rašoma, kad „kitokio socialinio lyties vaidmens nei biologinė lytis prisiėmimas psichinės sveikatos požiūriu yra lyties tapatybės sutrikimas tarptautinėje ligų klasifikacijoje“. Aiškinama, kad „lyties susiformavimo bei lytinės saviidentifikacijos procesas […] priklauso nuo daugelio faktorių.

Šie faktoriai bet kurioje lyties susiformavimo, kaip ir lytinės saviidentifikacijos stadijoje procesą gali daugiau ar mažiau pakreipti kuria nors netikėta kryptimi. […] Kai šis procesas pasisuka tam tikra netikėta linkme, galimi lytinio potraukio, lytinės orientacijos ar lytinės saviidentifikacijos pasikeitimai. Kad gender (jei versime į lietuvių kalbą, lytinė saviidentifikacija) turi biologinį pagrindą, rodo empiriniai pakeitusių lytį asmenų stebėjimai bei tyrimai“. Tačiau „egzistuoja priešingas išvadas pateikiantys – t. y. rodantys ideologinį, o ne natūralų socialinės lyties pobūdį – tyrimai.

Vilniuje rengtos LGBT eitynes uz lygybę
Vilniuje rengtos LGBT eitynės uz lygybę / BNS nuotr.

2015 m. Suomijos mokslininkų publikacija parodė, kad iš daugumos (75 proc.) į medikus dėl lyties keitimo pastaruoju metu besikreipusių jaunuolių kentėjo nuo vienokio ar kitokio psichikos sutrikimo […]“. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kurie tyrimai „rodo, kad socialinės lyties arba translytiškumo (transgender) ideologijai yra ypatingai paveikūs jauni, mažiau stabilios psichoemocinės būsenos asmenys, susidarantys klaidingą įspūdį, kad savo psichinius kentėjimus jie pa­leng­vins pasikeitę lytį“.

LMA atsakyme taip pat parašyta, kad „translytiškumas – t. y. socialinės lyties neatitikimas biologinei lyčiai – yra terminas, besiremiantis ideologija, teigiančia, kad lytis yra giliai jaučiamas jausmas, o ne biologinis faktas. Toks jausmas psichinės sveikatos požiūriu yra lyties tapatumo sutrikimas“.

Į visa tai atsižvelgiant, konvencijos nuostatos dėl potencialaus draudimo atsisakyti pripažinti žmogaus pageidaujamą lyties tapatybę yra tiesiog reikalavimas gyventi pagal kitų sutrikimą.

konvencijos nuostatos yra tiesiog reikalavimas gyventi pagal kitų sutrikimą.

Konvencija nesiruošiama padėti sutrikusiems asmenims, bet siūloma visiems primesti tą pačią iliuziją. Ar iš tikrųjų nuo tokio kolektyvinio sapno tiems konkretiems žmonėms bus geriau?

Iš Lietuvos mokslų akademijos atsakymo neatrodo, kad taip būtų. Tegul skaitytojas atleis man už ilgas citatas, tačiau pateikiami faktai šokiruojantys ir įspūdingi. „Atlikta daug tyrimų, mėginančių nustatyti lyties keitimo bei priešingos lyties hormonų skyrimo poveikį tokį gydymą patyrusiems pacientams […]. Nors nemažai tokių tyrimų pažymi trumpalaikį subjektyvios būsenos pagerėjimą, 2004 m. Birminghamo universiteto mokslininkų pateikiamoje tokių tyrimų apžvalgoje pažymima, jog nei vienas jų nepateikia įtikinamų duomenų, kurie leistų teigti, kad lyties keitimas pagerina pacientų būklę.“

„Pastaraisiais metais pooperacinės būklės tyrimų ėmė daugėti. Danų tyrėjai 2016 m. paskelbė publikaciją apie 104 lytį pakeitusių pacientų sveikatą: jų gyvenimo trukmė buvo 53,5 metų, kai Danijoje vyrai vidutiniškai gyvena 78, o moterys – 81,9 metų […]. Panašūs duomenys pateikiami 2011 m. Olandijoje atliktame 966 vyrų, tapusių moterimis, tyrime: jų mirtingumas buvo 51 proc. aukštesnis nei populiacijoje dėl dažnesnių savižudybių, AIDS, širdies -kraujotakos sistemos ligų ir priklausomybių nuo narkotikų […].

2017 m. Švedijos Karolinska universiteto ligoninės specialistai paskelbė 190 vyrų, tapusių moterimis, subjektyviai jaučiamos gyvenimo kokybės tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog gyvenimo kokybė buvo pagerėjusi vienerių metų laikotarpiu po operacijos, tačiau praėjus 5 metams, šios moterys skundėsi žymiai blogesne gyvenimo kokybe nei populiacijoje […].

Vienas didžiausių apimtimi ir ilgiausią laikotarpį tyręs lyties keitimo pasekmių tyrimas 2011 m. paskelbtas kitos Karolinska Instituto Švedijoje specialistų grupės: mokslininkai stebėjo 392 lytį pasikeitusių asmenų sveikatą 30 metų laikotarpiu.

Tyrimo rezultatai parodė, jog praėjus 10 metų po lyties keitimo operacijų, šie asmenys žudėsi 19 kartų dažniau nei likusi populiacija […]. Vertinant tai, kad šie tyrimai buvo atliekami šalyse (tai yra Danijoje, Olandijoje ir Švedijoje), kurios pirmauja pasaulyje išgyvendindamos homoseksualių ir translyčių (transgender) asmenų pasmerkimą (homofobiją bei transfobiją), galima daryti išvadą, kad, visuomenei sudarius sąlygas tokius asmenis laikyti jų pasirinktos lyties tapatybės, jų subjektyviai jaučiama gyvenimo kokybė nepagerėja, o fizinė sveikata žymiai pablogėja“.

Stambulo konvencija remiasi radikalia neomarksistine ideologija, siūlančia žmonėms patiems save susikurti.

Negali būti akivaizdesnių įrodymų, kad ideologinė strategija ne gydyti lyties tapatumo sutrikimą, o priversti visus aplinkinius ir pačią valstybę gyventi prisitaikant prie sutrikimo keliamų iliuzijų, nepadeda translytiškumo kamuojamiems žmonėms. Priešingai, tai atima iš jų galimybę gauti pagalbą ir pasiekti susitaikymą su savo kūnu ir tapatybe. Lyties keitimas chirurgo peiliu tik pakeičia išvaizdą, tačiau chromosomose užkoduotos lyties pakeisti niekada negali. Žmonės tiesiog žalojami, dažniausiai negrįžtamai.

Nuo to laiko neatsirado kokių nors rimtesnių argumentų už „socialinės lyties“ įteisinimą – greičiau priešingai. Tačiau Stambulo konvencija remiasi radikalia neomarksistine ideologija, siūlančia žmonėms patiems save susikurti, ignoruojant tikrovę ir biologinius apribojimus. Kad ši žalinga ir sveikam protui prieštaraujanti ideologija plistų, jos šalininkams tiesiog būtinas priėjimas prie valstybinio švietimo. Neatsitiktinai tiek Stambulo konvencija, tiek ir radikalių kairiųjų lytinio švietimo projektai siūlo skatinti ieškoti savo lytiškumo (t. y. lyties ir orientacijos), „nebijoti eksperimentuoti“.

Taigi nepasiduokime kvailinimui.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

4 KOMENTARAI

  1. Sunkokai skaiciau, bet perskaiciau iki galo. Aciu autoriui uz issamia analize.
    Taip, susiduriame ne su konkreciais iskrypimais, kaip patologija, bet su istisa ideologija, kurios tikslai nera tokie, apie kurius rekia LGBT+ atstovai. Man atrodo, kad jie irgi yra uzzombinti ir net nenutuokia kur isivele ir kam tarnauja.

  2. Ačiū dr. Rimantui! Labai reikėjo tokio straipsnio. Reiktų, kad diskusijose dėl gender ideologijos dažniau argumentuotume moksliniais tyrimais, negu vien savo emocijomis. Ir kad neniekintume kitaip mąstančių: jeigu mūsų straipsniuose jie matys panieką ir priešiškumą, jų neskaitys ir jų argumentų niekada nematys. Tai užkirstų kelią sveikai diskusijai.

  3. Viskas teisingai. Tik šalia visko, kas pasakyta, turime dar vieną problemą – tai paties mokslo apibrėžimas. Autoriaus (ir manoji) karta mokslu laiko tai, kas objektyvu – chemija, biologija, genetika ar fizika visur ta pati – Brazilijoje, Rusijoje ar Indonezijoje. Tai „klasika“ – visiems supranta, kad tai mokslas. Šiandieniniame pasaulyje mokslas yra ir astrologija, ir chiromantija, šiandien galima sakyti, kad kokia nors skandinaviška sociologija ir amerikietiška sociologija tuos pačius dalykus aiškina skirtingai ir gauna skirtingas išvadas, bet tai šiandien irgi formaliai laikoma mokslu. Verta prisiminti, kad komunistams genetika kažkada buvo buržuazinis (tai yra klasinės prigimties) pseudomokslas, tad ir genderistams klasikinė biologija yra ne mokslas. Galiausiai, balsavimu (tai yra ideologiniu nusiteikimu) nusprendžiama, kas yra mokslas.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis