Dr. Egidijus Vareikis. Kodėl taip yra? (Ne)laimės formulė (I)

Visiškai paprastas klausimas. Kas čia nutiko, kad XXI amžiuje, kai mūsų tiek daug ir visi protingi, vyksta tokie baisūs dalykai? Kas kaltas? Kas mūsų laukia?

Nemėgstu sąmokslo teorijų, tad nekalbėsiu ir neieškosiu, kas čia su kuo specialiai prieš mus susitarė Vilniuje, Briuselyje ar Vašingtone. Nemanau, kad Lietuva yra koks labai unikalus politinis reiškinys, tad problemų priežastys glūdi tikrai ne Vilniuje ar Molėtuose. Ar mes galime ką nors pakeisti? Tikrai galime ir net privalome. Mūsų laukia tokia ateitis, kokiai nepatingėsime pasiruošti čia ir dabar. Bet apie viską iš pradžių ir nuosekliai.

Yra toks globalios politikos reiškinys, vadinamas Pasaulio Tvarka. Formaliai kalbant, tai politinių, ekonominių teisių ir kultūrinių (beje, dar visų kitų) nuostatų visuma, kurią visi daugiau ar mažiau pripažįsta kaip teisėtą ir priimtiną. Nėra visiškai aišku, kas yra tarptautinė teisė ir kas yra visuotinai priimta norma, tačiau, kaip ten bebūtų, reikia nustatyti taisykles, kurioms vadovaujantis, beveik 8 milijardai žmonių galėtų bent jau nekariauti tarpusavyje.

Pasaulio Tvarka keičiasi laikui bėgant: kas atrodo teisėta ir tvarkinga vienose istorijos epochose, pasirodo nereikšminga ar net neteisiška kitose. Šiandien formaliai tebegalioja Pasaulio Tvarkos formulė, pagal kurią tvarkingas pasaulis turi būti demokratiškas, jo ūkis – tvarkomas rinkos ekonomikos pagrindais, o piliečiams – suteiktos universalios (t. y. visų vienodai suvokiamos ir pripažįstamos) žmogaus teisės. Svarbu tai, kad manoma, jog visi trys minėti komponentai yra susiję, vienas be kito sunkiai įsivaizduojami.

Pasaulio Tvarkos komponentų sumą galima laikyti laimingo gyvenimo formule. Kuo geriau jūsų šalyje veikia demokratijos mechanizmai, kuo geriau „sukasi“ ekonomika, kuo daugiau teisių turi piliečiai – tuo laimingesne tauta galima jus laikyti. Jei valstybei trūksta bent vieno iš komponentų, ji darosi pažeidžiama ir greitai sužlunga. Rusija ar Kinija neturi jokių šansų, jei netaps demokratinėmis ir žmogaus teises garantuojančiomis valstybėmis… Pamenu, kad ir mes, stodami į Europos Sąjungą, turėjom atitikti Sąjungos demokratijos ir žmogaus teisių „standartus“ ir turėti gerai funkcionuojančią ekonomiką. Taip ir padarėm. Atitikome.

Šiandien galime aiškiai pasakyti, kad mūsų laimės formulė jau neatrodo teisinga ir laimės neatneša. Pasaulio Tvarka palengva virsta betvarke.

Pasaulio Tvarka palengva virsta betvarke.

Akivaizdžiausias pavyzdys – ekonomika. Kinija sukūrė ekonomikos stebuklą (o gal monstrą?), visai nepuoselėdama demokratijos ir žmogaus teisių, ir savotiškai įrodė, kad trys minėti komponentai gali egzistuoti vienas be kito. Be to, vadinamoji rinkos ekonomika, kad ir kokia formaliai teisinga ji būtų, vis tik nėra garbinga, nes ne tik nestiprina socialinio teisingumo, o veikiau įtvirtina „džiunglių įstatymą“. Apklausos rodo, kad jau didesnė pusė pasaulio žmonių mano, kad už savo darbą gauna mažiau, nei yra verti. Ar čia laimė?

Jei sėkminga ekonomika įmanoma be demokratijos, tai ar demokratijos vertė yra tokia jau ir didelė? Demokratija pergyvena iš karto kelias krizes. Viena – tai demokratijos profanacija. Dauguma pasaulio valstybių vadina save demokratinėmis (kitaip joms formaliai būtų sunku įstoti į tarptautines organizacijas), tačiau demokratijos požymių jose nedaug.

Štutgarto biblioteka Vokietijoje / Unsplash nuotr.

Daugelio vertinamame „Foreign Affairs“ žurnale neseniai perskaičiau ilgą straipsnį apie tai, kad didžiausia pasaulio demokratija laikoma Indija, ne tokia jau ir demokratiška…

Antra – demokratijos tapatybės krizė. Daugelis politologijos vadovėlių tikrąja demokratija laiko jos liberalią formą. Tačiau šiandien ne vienas klausia, ar tikrai demokratija privalo būti liberali? Juk ji gali būti, pavyzdžiui, ir krikščioniška, ir kodėl partijos, savo pavadinimuose užrašę krikščioniškos demokratijos vardą, gina ne savo demokratiją, o tą liberalią?

Šioje vietoje galima daug diskutuoti su politikos filosofais ir praktikais, tačiau išvada nesikeičia, ir ji yra tokia: demokratija jau neatitinka žmonių lūkesčių. Cirku virstanti rinkimų kampanija ir trumpalaikių koalicijų klijavimas jau nėra demokratijos šventė, o galvos skausmas ir politikams, ir tiems, kuriuos vadiname rinkėjais. Demokratija yra tik turgus, diskusija, o mums reikia aiškių sprendimų. O pajuokavimui aforizmas – diktatoriai šiandien miega kur kas ramiau nei liaudies išrinkti vadovai.

Galiausiai – žmogaus teisės. Čia galima jau ir nieko nepridurti: žmogaus teisių dekadansas tapo kasdienybe. Beveik dvi dešimtis metų dirbęs respektabilioje žmogaus teisių organizacijoje – Europos Taryboje – mačiau kaip tos teisės evoliucionuoja nuo minties ir žodžio laisvės teisės iki laisvės žudyti bei darkyti savo kūną. Formaliai registruotų žmogaus teisių yra keli šimtai. Bet jų skaičiaus augimas kelia daugiau problemų, nei atneša laimės. Ir, aišku, ne skaičiuje slypi esmė.

Jei šiandien išgirsite, kad jūsų laimingo gyvenimo formulė yra demokratija plius rinkos ekonomika plius žmogaus teisės, įtariu, kad labai suabejosite.

Taigi, jei šiandien išgirsite, kad jūsų laimingo gyvenimo formulė yra demokratija plius rinkos ekonomika plius žmogaus teisės, įtariu, kad labai suabejosite. Laimės formulė kai kam jau atrodo visai ne laimės. Tik nereikia išsigąsti ir pulti į ašaras, o aiškiai prisipažinti, kad XXI amžius gerokai skiriasi nuo praėjusio, ir kad Pasaulio Tvarka paseno ir ją reikia keisti.

Kaip tai padaryti? Pradžioje pagalvoti, kokia ji turėtų būti. Tik atsargiai pagalvoti. Politikos mokslų asai teigia, kad yra bent penki reikalavimai, kurių neišpildžius, tvarka laimės neatneš. Jie yra tokie: Pasaulio Tvarka turi būti visiems, ar bent jau daugumai, priimtina. Ji turi užtikrinti globalinį stabilumą. Ši tvarka turi būti „įperkama“, t. y., kad apsimokėtų ją įgyvendinti ir saugoti. Ji turi būti savotiškai komfortabili, suderinama su mūsų papročiais ir įpročiais. Na ir.. Tvarka turi būti morali. Pastarasis reikalavimas gal svarbiausias, nors ne visada suprantamas.

Taigi, kiekvienas galime pagalvoti, kaip turėtų atrodyti toks pasaulis, kuriame būtų miela gyventi. O gal tokio pasaulio neįmanoma sukurti, gal net nereikia bandyti? Keisti klausimai… Bet ir į juos tenka ieškoti atsakymų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte