Dr. Egidijus Vareikis. Karo Kalėdos

Kaip pasakose. Seniai, labai seniai, daugiau kaip prieš šimtą metų, Europoje prasidėjo karas, turėjęs būti trumpas ir pergalingas. Taip manė kariaujantys. Už lango matėsi tik besibaigianti vasara ir visi sakė, kad jau iki Kalėdų tai grįšime namo… Trumpo ir pergalingo karo viltys ir vėl (kaip jau daugelį kartų anksčiau) nepasiteisino.

Kalėdos atėjo į apkasus, kuriuose, kaip vėlgi matėsi, visų besigrumiančių kariuomenių optimistai įstrigo ilgam. Tačiau pirmos Didžiojo karo (tuomet tikrai nemanyta, kad vadinsis Pirmuoju pasauliniu karu) Kalėdos praėjo vis dar su vilties žyme. Abiejose fronto pusėse kariai nuleido ginklus ir ėmė švęsti.

Pasak dalyvavusių šventėje, viskas prasidėjo nuo savaip palankaus vėjo. Vokiečių kareiviai ėmė giedoti kalėdines giesmes, garsas pasiekė apkasus, kuriose sėdėjo britai. Šie atsakė savomis giesmėmis. Kalėdinį koncertą veikiai pakeitė sveikinimai, o dar vėliau – ir pasiūlymai susitikti apkasus skiriančioje dykvietėje.

Kas girdėjo ar skaitė apie tai, prisimena, kad susitikusieji ne tik pasisveikino ir pasivaišino rūkalais, bet pasikeitė belaisviais, žuvusiųjų kūnais, o kai kurie ryžosi net futbolo rungtinėms. Žinių apie tai, kas teisėjavo ir kas laimėjo, tiesa, nedaug.

Pavyko sužinoti, kad viename fronto sektoriuje škotai nugalėjo vokiečius 4-1… Kalėdinės paliaubos tapo karo istorijos ir karybos praktikos dalimi. Teisybės dėlei reikia pridurti, kad tos karo Kalėdos atsirado ne visai tuščioje vietoje: skelbti paliaubas ragino Popiežius Benediktas XV, keletas taikos iniciatyvų kilo ir iš visuomenės organizacijų. Gal tai ir ne esminės smulkmenos, bet vis tiek…

Tai buvo seniai. Labai seniai. Vėliau jau niekad nebebuvo. Nebuvo noro, o karinė vadovybė išleido „taisykles“, pagal kurias broliavimasis su priešo kariais bet kokiu pagrindu buvo prilyginamas išdavystei. Nebeliko tikėjimo, kad anų apkasų kareiviams Kristus gimė lygiai taip pat kaip mums. Kaip sakė toks antikos istorikas Tukididas, kuo ilgesnis karas, tuo jis labiau demoralizuoja visus jo dalyvius. Kalėdinio futbolo paliaubos niekada daugiau nepasikartojo.

Ar gali būti kas nors panašaus šiandien, kai pasaulyje nestinga sakančių, ir net šaukiančių, kad karas – tai blogis, kad jį reikia tučtuojau baigti ir… visiems drauge sėsti prie Kalėdų stalo. Pasakysiu aiškiai – negali, pasakysiu paprastai – kalėdinio futbolo šį kartą nebus. Jo negalėjo būti ir vykstant kovoms dėl Pasaulio (futbolo) taurės, nebus ir dabar, nei pagal seną, nei pagal naują kalendorių. Ir nebus jo dėl dviejų esminių priežasčių. Vieną jų pavadinkime technine, kitą – moraline.

Pradėsiu nuo techninės. Ukrainos kare laiko faktorius yra nepaprastai svarbus. Rusams žūtbūt reikia kad ir kuklių pergalių, kol dar jos kariauna turi kiekybinę persvarą vienoje ar kitoje srityje. Su laiku pergalės tik tolsta ir vis mažėja, ir, kartą sustojus, gali atsitikti taip, kad nebepajudėsi.

Ukrainiečiai supranta, kad negalima leisti rusams „atsikvėpti“.

Reikia skubėti, kol ukrainiečiai negavo vis naujų ginklų bei technikos siuntų. Ukrainiečiai supranta, kad negalima leisti rusams „atsikvėpti“, t. y. susirankioti iš likučių naujas kovines grupes ir techniką bei prisigaminti naujos.

Kol kas karo resursų rusai sunaudoja daugiau nei pagamina, o pertrauka reikštų ginkluotės atsargų papildymą. Ir taip toliau… Abi pusės mano, kad didžiausi mūšiai vyks pavasarį, tad žiemą reikia užimti kuo geresnes pozicijas. Kaip sako, ruošk ratus žiemą…

Kur kas svarbesnė yra moralinė priežastis. Pirmojo pasaulinio karo frontuose kiekviena šalis kariavo už savo tiesą, bet tos tiesos buvo kažkuo panašios: kažkaip simetriškos, kažkaip pateisinamos ir kažkaip abipusiškai blogos.

Gali būti, kad laimėjo tiesa, bet laimėti buvo labai nelengva. Taigi, šūkis „karui – ne“ galėjo priartinti tą tiesos pergalę. Šiandien toks šūkis reiškia veikiau nuolaidžiavimą blogiui. Ukrainoje kariaujama ne dėl to ir ne taip, kaip prieš šimtą metų. Ukrainoje nėra jokių dviejų tiesų, yra tiesiog viena tiesa ir vienas melas, vienų teisė, o kitų – nusikaltimas.

Sužibusi žvaigždė pranašauja veikiau priešo sparnuotąją raketą nei Gerąją Naujieną.

Sužibusi žvaigždė pranašauja veikiau priešo sparnuotąją raketą nei Gerąją Naujieną. Karas yra politikos dalis, labai skausminga dalis, tad nenuostabu, kad karo nenorime. Bet gintis nuo blogio reiškia gintis, o ne susitarti su juo. Ukraina yra pasaulio politikos operacinėje, ir sunku įsivaizduoti, kad galima taip sau palikti kraujuojantį pacientą ir sėsti prie Kalėdų (atsiprašau, derybų) stalo.

Bet verkti nesinori. Ukrainiečių kariai, žinau, matė tą tikrąją žvaigždę. O aš tai mačiau iš jų akių. Jiems Kristus gimė. Ar gims anuose apkasuose, nežinau. Gims, jei ana pusė išdrįs „pasirašyti“ po bet kokiu trečdalio Dekalogo, bet atsisakys žudymo, vagysčių ir netiesios kalbėjimo. Viltis neapleidžia.

Patiriu (ir jau ne pirmą kartą), kad atsirado gera tendencija – daugelis pažįstamų ir nepažįstamų, anksčiau sveikinusių su kažkokiomis „sezoninėmis“ šventėmis, dabar sveikinimų tekstuose vis dažniau mini Kalėdas. Net iš musulmonų iraniečių gavau tikrą kalėdinį sveikinimą. Pasakysiu nuo savęs: nebuvau sutikęs jokio kitatikio, kuris Kalėdomis piktintųsi. Žinau, kad yra pavydinčių, bet pavydi nepiktai… Sakoma, baltai. Taip, kaip sniegas už lango.

Taigi(s)… Mums gimė Išganytojas. Sužibo žvaigždė ir pranešė džiugią žinią. Net ir portalo nereikėjo, kad tai sužinotume. Jei ko iš mylimųjų neturėjome šalia, tai tikrai buvo proga apie juos gražiai pagalvoti (ne kasdien juk pasitaiko tokia proga – gražiai pagalvoti), o jei ko nemylimo nebuvo šalia, nereikėjo apsimetinėti… kad mylime. Čia šiaip. Ir bus ne kitaip… Ir Ukrainoje juk laimės tie, kurie nori matyti tą žvaigždę. Ir tiki, kad karo Kalėdos jų širdyse taip pat tikros, o ne kokia sezoninė šventė…

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

7 KOMENTARAI

  1. Ne viskas taip paprasta…o kas sudarė sąlygas klestėti elektros spekuliantams? Ar ne Jūsų valdančios partijos? Kas nenori stiprinti tikrų šeimų, ginti vaikų teisių turėti ir mamą ir tėtį? Kas legalizuoja kvaišalus?
    Abstrakčių pliurpalų jau nebepakanka…
    Priekaištai ne vien Jums …”Šeimų sąjūdis” TYLI apie ES… Gal nori išeiti visai? Kur mus nuves?
    Lietuvių tauta nyksta ir be karo…Kas davė teisę valdžiai praskolinti visą tautą?
    Argi tai laisvė?

  2. Dėl partijų, tai nepriklausau nei vienai š valdančiųjų. Iš ES nereikia išeiti, tai būtų bėgimas nuo problemų. Skola pati savaime nėra blogis, priklauso nuo skolinimosi tikslų ir sąlygų (pats žinau – moku už kreditus), o bendrai paėmus, galima kritikuoti, bet nejau manote, kad prieš 30-40 metų buvo geresnė realybė ir geresnė perspektyva. Pasakysiu atvirai, nepamenu, kada Lietuva buvo politiškai taip arti Vakarų ir taip toli nuo Maskvos. Gal kol Maskvos nebuvo. O tai gera tendencija. Rusija formaliai jau yra už rytinės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sienos, greitai bus ir realiai. O tai gerai, nepaisant to, kokie čia neri ar blogi paskiri ministrai

    • Sutinku, kad išeiti iš ES nereikia, bet nereikia ir naujos supervalstybės, o tik Tautų Europos. Europliurpobiurokratija jau darosi baisi. Užtat ir neaišku, ką siūlo Šeimų Sąjūdis savo programiniame rašinyje (“Lietuva pirmiausia” ir t.t.), o juk tai labai įtakinga organizacija, nes gina tradicines šeimas, tai patinka žmonėms. Politikai turi būti aiškūs, ką darytų paėmę valdžia?
      O toks didelis skolinimasis vartojimui yra didelė žala ekonominiams tautos interesams.
      Jei ir toliau darysime nesąmones, nuostolius, o nedarysime geriau, bus blogiau, dar daugiau žmonių emigruos; GERUOSIUOSE VAKARUOSE NE VISKAS GERAI, GAL GERIAUSIA, KAD JUOS DAR GALIMA KRITIKUOTI, GAL TOBULINTI…
      …moraliai gerokai papuvusi Europa spaudžia Lenkiją, Vengriją ir kitus, kurie nori tvarkytis savo šalyje savistoviaiu, tai gėdinga.
      Yra pavojus, kad tautos arba atsisuks į Rytus, ar kitaip žlugs…o mes tirpstam labai sparčiai, lietuvybė nyksta.
      Deja, bet ir opozicijos negalima labai pagirti…Daugelis jau valdė, parodė, ką gali, opozicija siūlo labai mažai gerų konkrečių strateginių…sprendimų, panašiau, kad vyksta stumdymasis dėl “išmokų”…
      O tokie išsilavinę žmonės galėtų juk sukurti geresnę politinę, ekonominę, tautinę viziją…bet jos nematyti. Gal jie neina į partijas, į politiką? problemos sunkios , bet tai ne pasiteisinimas, reiktų pasimokyti iš Pirmojo atgimimo veikėjų….

  3. Labai norėtųsi juos matyti blogus, o mus gerus. Tačiau taip nėra, vien jau dėl to, kad mes nesame geri. Pa mus valstybėje melo yra ne mažiau nei Rusijoje. Prisiminkime masini melą ir cenzūrą, kitos nuomonės blokavimą, šmeižtą, neitinkančiųjų prilyginimą nežmonėms, liaudies priešams ir rusų agentams. Prisiminkime nuolatinius svarstymus valstybinėje televizijoje, kaip geriau diskriminuoti atsisakančius skiepytis pavojingomis vakcinomis, persekioti jų vaikus, atimti viską, net ir maistą. Taip pat pasižiūrėkime kaip elgiasi mūsų valdžioje esantieji – jie tvirtina savo valdžią stengdamiesis sustatyti savus žmones aukščiausioseteismų instancijose, koreguoja rinkimų istatymus taip, kad jų galimi konkurentai neturėtų galimybių būti išrinkti, kuria diskriminacinius istatymus, kuriais remiantis galėtų iš žmonių būti atimamas maistas, ryšio, transporto priemonės, turtas (tame tarpe ir nekilnojamasis). Taip pat kuriama armija, pavaldi vienos partijos vyriausybei, kuriai suteikiama teisė naudoti jėgą prieš žmones.
    Be to galime pakalbėti apie tarptautinę padėti, apie Švabo pasaulio perkrovimo ir žmonijos pavergimo planą, apie grynųjų pinigų panaikinimą ir visišką žmonių kontrolės, tuo pačiu ir visos šalies nepriklausomybės perleidimą naujai kuriamoms centrinio banko stuktūroms.
    Nesidžiaukime, kad esame šioje rytinės sienos pusėje. Šioje pusėje Lietuvai gresia galimai žymiai didesnė tironija ir savo šalies šeimos, tikėjimo, moralės, demokratijos, žmogaus teisių, kalbos, tautos, nepriklausomybės, suvereniteto, valstybės, sunaikinimas, padedant išdavikams, esantiems valdžioje.
    Atsibuskime, stokime ginti Lietuvą ne tik nuo grėsmės iš rytų diktatūrų, bet ir nuo vakarų tironijų.
    Pabudome ir kelkimės.

    • Išliksime tik jei ES taps Tautų Europą, jei europarlamento ir jų teisės viršenybės neliks., jei jie nebediktuos laisvoms tautoms. Tai realu, ners procesai Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje jau vyksta.
      Bet vieni irgi neišliktume, per didelė Rytų traukos jėga.
      Mūsų valdžia turėtų nebūti bankų tarnaite, o kovoti už tokią Europą, juk esame europietiškiausia tauta.

  4. kol komentarai neužblokuoti, leisiu sau pastebėti, kad iš Rusteikos str. 12 komentarų liko 10, o prie viešpaties Vilucko str. komentarai užblokuoti. Gražu. Itžr tegul niekas nesako man, kad Laikmetis objektyvus ir nešališkas. Pasirodo, viskas yra salyginai … Net ir geriausios idėjos pradeda išsigimti.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte