Dovilas Petkus. Kada sudarysime Berlyno agentų sąrašą?

Lietuvos politika turi daug ligų, tačiau viena iš jų – germanofilija valdžios sluoksniuose išplitusi plačiai. Panašu, kad jos negali pagydyti net karo Ukrainoje realybė.

Kritikuojantys Vokietiją – „vatnikai”?

NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūnui tikinant, kad Vokietija yra patikima Lietuvos partneriai, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šauna dar aukščiau: kritika Vokietijai Lietuvoje prilyginama „priešiškumui NATO“ ir tarnavimu Kremliui. Pridėjus faktą, kad užsienio reikalų ministerija su Gabrieliumi Landsbergiu sunkiai geba paaiškinti savo veiksmus tranzito į Kaliningradą klausimu, ieško kaltų ir galiausiai apsimeta, jog „ čia viskas pagal planą“, reikia konstatuoti, kad nacionalinio saugumo padėtis – kritinė.

Nacionalinio saugumo komiteto vadovas teigia, jog vokiečius patikimais kariniais partneriais vadina ne jis, o mūsų kariuomenės atstovai, lyg užmirštant, kad tiems kareiviams įsakinėja ne kas kita, o politikai. Ar Vokietijos politikai ir jų sprendimai kelią pasitikėjimą gynybos klausimais? Matydami karinio tiekimo vėlavimus Ukrainai, neišpildytus pažadus, draudimus kitoms šalims tiekti pagalbą ar sprendimus Lietuvai skirtą kovinę brigadą laikyti Vokietijos teritorijoje galime atsakyti – ne.

Vokietijos kancleris O. Scholtz su generaliniu Vokietijos štabu/EPA nuotr.

Niekas pernelyg neabejoja vokiečių karių profesionalumu, neabejotina, jog pratybose kariai tinkamai atlieka užduotis drauge su Lietuvos kariuomene (nors prieš keletą metų plačiai nuskambėjo Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių pasisakymai apie tai, kad net jų tankų baterijos šiandien sukomplektuotos tik pusiau – A. Merkel vyriausybės politikos pasekmė). Kalbama ne apie karių gebėjimus, o apie jiems vadovaujamų politikų patikimumą.

Šiandien mes jau pasiekėme tokį lygį, kai turėtume klausti, ar Vokietija, Lietuvos užpuolimo atveju, išties mums tieks visą reikalingą techniką, amuniciją ar atsargines detales. Ukrainai Vokietija jau ne kartą užblokavo reikiamos amunicijos siuntimą, uždraudė ispanams perduoti vokiškos gamybos tankus kovai Donbase. Kadangi Lietuva daugumą savo kariuomenės pirkimų atlieka Vokietijoje, kyla klausimas, ar tokių scenarijų nesulauktume ir Lietuvoje.  Bet viso to fone mus patikina – patikimi partneriai.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas savo socialinio tinklo paskyroje tėškia, kad visi abejojantys Vokietija, kaip gynybos partneriais, yra prieš NATO ir, suprask, „vatnikai“

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas savo socialinio tinklo paskyroje tėškia, kad visi abejojantys Vokietija, kaip gynybos partneriais, yra prieš NATO ir, suprask, „vatnikai“. Visgi, tokie pareiškimai labiau primena bandymus Rusijos korta nusiplauti gėdą, kurios valdantieji, entuziastingai džiūgavę dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, sulaukė iš Vokietijos, pareiškusios, kad vokiečiai kol kas planuoja Lietuvos teritoriją ginti..iš Berlyno.

Toliau kartodami mantrą apie „geruosius vokiečius“ Lietuva praranda laiką ir galimybes derėtis su JAV, Britanija ir Lenkija dėl išties kariškai motyvuotos ir mūsų regioną nuo Rusijos pasirengusios ginti brigados dislokavimo. Ar Vakarų Europos šalių valstybės, kurių vadovai skambina į Maskvą pasiteirauti, kokią ginkluotę prieš Rusiją siųsti galima, o kokios ne (arba ne per daug) tikrai garantuoja mums ramų miegą?

Lietuvos geležinkeliai kontroliuoja užsienio reikalų ministeriją?

Dar daugiau nerimo kyla, kuomet vokiečių dvejones papildo neaiški užsienio reikalų ministerijos retorika tranzito į Kaliningradą klausimu. Visiška tiesa, kad toks tranzitas buvo sena bėda. Tam tikra prasme net ir logiška, kad norint pakenkti Rusijai buvo galima imtis tokių priešiškų veiksmų.

Bet glumina kiti momentai – kodėl staiga bandoma apsimesti, kad tai ne mūsų darbas, o kažkieno kito? Kodėl viceministras M. Adomėnas teigia, kad dar reikia konsultacijų ir išaiškinimų iš ES, kai sprendimas jau padarytas?  Jeigu reikia papildomų konsultacijų dėl sankcijų taikymo, ar tai reiškia, kad Lietuva jas pritaikė iš anksto nesuderinusi savo veiksmų?

Dar niūriau atrodė ministro Gabrieliaus Landsbergio tikinimai, kad tai ne valdžios sprendimas, o vienašališkas Lietuvos geležinkelių veiksmas. Nejaugi Lietuvos geležinkelių vadovai slapta užėmė užsienio reikalų ministerija ir ėmė jai vadovauti? Ne opozicijos kritika, o valdančiųjų mėtymasis kelia įtarimą, kad kažkokie namų darbai buvo neatlikti iki galo.

Nejaugi Lietuvos geležinkelių vadovai slapta užėmė užsienio reikalų ministerija ir ėmė jai vadovauti?

Jeigu Taivano klausimu ar Baltarusijos stūmimo į Rusijos glėbį politikoje dar buvo galima numoti į valdančiuosius ranka, Rusijos atveju norėtųsi, kad sprendimai būtų bent jau sąmoningi, nes ant kortos pastatyta ne tik ekonomika, bet ir žmonių gyvybės. Lietuva išties gali bandyti pakenkti Rusijai dabar, kuomet ji kraujuoja ir yra pažeidžiamiausia, bet tai daryti per galimą žioplumą ir dar vokiečiams pareiškus, kad jie neskubės siųsti čia savo brigados atrodo tiesiog savižudikiška.

užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis / BNS nuotr.

Ir vis dėlto mums užtenka vokiško pažado ir tariamų garantijų, kad pasijustume saugūs ir nerūpestingai krėstume pavojingas politines išdaigas kitiems ir patiems sau.

Verta konstatuoti, kad D. Grybauskaitės pro – vokiškos politikos era Lietuvoje suformavo be galo stiprų  politikų, visuomenės veikėjų, žurnalistų ar fondo vadybininkų žiedą, kuris neatsikrato nuostabiosios Vokietijos įvaizdžio iki šiol arba yra suinteresuotas tokį įvaizdį tęsti bet kokiomis aplinkybėmis.

Pamirštama, kad būtent A. Merkel ir Vokietijos politika užaugino Rusijos karo monstrą. Užtat Vokietijos interesų atstovai Lietuvoje sugeba ne tik politikai daryti įtaką, bet ir Lietuvos genocido tyrimų centro vadovą ar šios institucijos darbuotojus mesti iš darbo už pernelyg nacionalistines Lietuvos istorijos tyrėjų išvadas. Valdančiųjų atstovas ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, skandalingais pareiškimais garsėjantis Žygimantas Pavilionis net neslepia, kad jį suformavo „vokiška politinė tradicija“. Ar tokia Vokietijos įtaka  mūsų šalyje tikrai neatrodo įtartina?

Eilę metų bandome demaskuoti Kremliaus agentus, bet gal atėjo laikas sudarinėti ir Berlyno agentūros sąrašus? Šiandienos Lietuvos saugumo ir užsienio politikos formuotojai, panašu, tarnauja Vokietijos interesams, o tokiu būdu, savo veiksmais galimai tampa naudingi ir Kremliui. Ar tarnauja jie Lietuvos interesams – klausimas atviras.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

13 KOMENTARAI

  1. Visų pirma, Berlyno agentai ir Maskvos agentai – vienas ir tas pats. Pati A. Merkel yra Rusijos GRU filialo Vokietijoje Stazi agentė – galimas dalykas, kad ir O. Scholzas toks pat. Vokietijos šrioderizacija prasidėjo ne šiandien ir ne vakar – dauguma vokiečių ieško savo nacionalinio identiteto pagrįstumo, todėl vokiečiams labai patinka faktas, kad jų bajorija valdė Rusiją nuo tada, kai Petras I savo išvykoje į Vakarų Europą buvo apkeistas antrininku. Tai atskira ir gana sudėtinga istorija, visa medžiaga apie tai tiek Rusijoje tiek Europoje saugoma po devyniomis spynomis. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad ne visi vokiečiai yra akli Rusijos fanatikai, tačiau daugelis jų klaidingai įtikėję ES kaip instituto ir kaip politinio darinio neklystamumu: atkreipkite dėmesį, kaip Lietuvos melasklaida užsipuldavo Lenkiją ir kitas ES nares, nesutinkančias su Briuselio diktatu. Kad taip darė melasklaida – nėra ko stebėtis, tai yra parsidavėliai, kurie dėl duonos kąsnio yra priversti juodą vadinti baltu, nes dauguma melasklaidininkų tiesiog nemoka ir nenori dirbti jokio kito darbo. O mūsų kagėbistuojančių politikų meilę Vokietijai irgi galima suprasti: kurgi dėtis visiems KGB agentams, apie kuriuos Maskva turi kompromatą ir gali jį bet kada paviešinti? Jeigu jie būtų tikrai atsižadėję savo kagėbistinės praeities ir tikrai dirbtų Lietuvai, tada būtų galima dar svarstyti, kas ir kaip, tačiau kagėbistai atkakliai ir toliau tarnauja Maskvai, nes baimė dėl kompromato jiems yra visiškai atėmusi protą – vos tik su jais pradedi kalbėtis, iškart jaučiasi, kad žmogus gyvena dvigubą gyvenimą ir kažko bijosi. Ir kagėgistai susirado sau puikią užuovėją – Maskvos valdomą Briuselį ir visą vokiško stiliaus demagogiją: atkreipkite dėmesį, kad vokiečiai tuščiažodžiauja specialiai, nes vilkina laiką Maskvos naudai.

  2. Kodėl visa ,,konservatorių-krikščionių demokratų” partija yra taip nusistačiusi prieš prezidentūrą? Todėl, kad Lietuvos užsienio reikalų ministre turi būti A. Skaisgirytė-Liauškienė, buvusi Lietuvos ambasadorė D.Britanijoje. Kodėl ji netapo užsienio reikalų ministre? – todėl, kad senis Landbsergis bijo, kad tuomet labai sustiprėtų Lietuvos ryšiai su D.Britanija, o britų tarnybos greičiausiai turi visus nepaneigiamus įrodymus apie Vytauto Landsbergio, jo brolio ir kitų ,,konservatorių” tarnybą KGB. BBC laidoje HardTalk interviu su G. Landsbergiu laidos vedėjas S.Sackur davė suprasti G. Ladsbergiui, kad britų tarnyboms yra kai kas žinoma. Ir jeigu Lietuvos užsienio reikalų ministre būtų tapusi A. Skaisgirytė-Liauškienė, Lietuvos ir D.Britanijos ryšiai būtų labai sustiprėję, o tuo pačiu būtų buvusi labai greitai demaskuota Berlyno-Maskvos 2004 metais įvykdytas Europos pasidalijimas ir rusiškų dujų bei naftos lobizmas Briuselyje. Todėl visa valdančioji Seimo dauguma dabar labiausiai bijo, kad į Lietuvą neatvyktų britų kontingentas, nes tada visų Lietuvos kagėbistų dainelė sudainuota. Šit kodėl visi ,,konservatorių” ar tiksliau – Lietuvos patriotais apsimetusių kagėbistų gauja ir skleidžia melus, kad pasitiki Vokietija: iš tikrųjų Landbsergio kagėbistai yra ceitnote, nes visi valdnačios partijos postingavimai apie Vokietijos brigadą, kurio Lietuvoje nebus (ir konservatoriai tai puikiai žino), yra su Maskva ir Berlynu suderintas laiko vilkinimas – kagėbistai tikisi, kad jų šeimininkai ir maitintojai rusofašistai į Lietuvą įžengs pirmiau nei stiprus amerikiečių arba kagėbistams pats pavojingiausias britų kontingentas, juolab kad britų kontingentas yra visai netoli – Estijoje. O Lietuvos valdančioji dauguma laikosi tik todėl, kad Berlyno ir Maskvos susitarimu yra gerai apmokamos tos Lietuvos jėgos struktūros, kurios gina valdančiąją kagėbistų kliką ir kurioms per Briuselį pervedama daug eurų tam, kad Lietuva netaptų politiškai aktyvia ir didelį susirūpinimą Maskvoje ir Berlyne keliančia stiprėjančia valstybe. Todėl ir buvo sužlugdytas ,,Hitachi” projektas, nes ir Maskva, ir ypač Berlynas išsigando, kad į Rytų Europą gali ateiti dar vienas ypač galingas žaidėjas – Japonija.

  3. Nepergyvenkit, atsiųs vokiečiai tą brigadą, tik reikia jiems normalias kareivines pastatyt. Negyvens gi žmonės lauko palapinėj visus metus…

  4. Visos bausmės už taip vadinamąją ,,neapykantos kalbą” ir panašiai yra kagėbistų klikos represinis mechanizmas, skirtas susidoroti su Lietuvos patriotinėmis jėgomis, kurios netarnauja ir nir nėra papirktos nei Maskvos, nei Berlyno ir todėl nebijo, nes nei Maskva, nei Berlynas apie juos neturi jokio kompromato. KGB chunta ieško mažiausio preteksto susidorojimui, ir geras pavyzdys yra Lygių galimybių tarnybos skirta nuobauda grožio salonui Vilniaus Senamiestyje, į kurį buvo pasiųstas provokatorius ar provokatorė: lgbt pretekstu Maskvos spec. tarnybų satelitai Lietuvoje nudojasi laiausiai – būtent todėl lgbt ypač suaktyvėjo dabar, kuomet ukrainiečiai daužo rusofašistus. Atkreipkite dėmesį į vieną sutapimą: ir Ukrainoje, ir Lietuvoje lgbt suaktyvėjo kaip tik dabar, kuomet karo pavojus Lietuvai yra visiškai realus. Tai tikrai nėra atsitiktinumas, o gerai užmaskuotas Kremliaus spec. tarnybų veikimas, nes jis pagrįstas itin specifine psichologija, ir staugimas apie ,,translyčių” ir iškrypėių paranojas yra veiksmingas su sąlyga, jeigu jėgos struktūroms vadovauja tokie, apie kuriuos Maskva turi kompromatą – o Lietuvoje kaip tik taip ir yra. Pažiūrėkite, kiek rusiškų pavardžių Lietuvos policijoje ir jėgos struktūrose, kokie ir kokios kilmės kadrai yra sudarbinti į strategiškai ypač svarbius postus Lietuvos valstybinėse struktūrose.

  5. Berlyno atsisakymas dislokuoti savo NATO brigadą Lietuvoje yra puikus, tiesiog idealus pretekstas Lietuvos prezidentūrai išimtine, dėl susidariusio pavojaus ypatingos skubos tvarka kreiptis į NATO vadovybę ir reikalauti, kad vokiečių kontingentas nedelsiant būtų pakeistas britų, amerikiečių ir lenkų pajėgomis, nes Vokietija nevykdo savo įsipareigojimų NATO. Be to, prezidentūra turi argument uoti NATO vadovybei ir politine bei ekonomine Vokietijos priklausomybe nuo Rusijos. Taip yra ir dar vienas Lietuvai naudingas argumentas: Turkija nori vetuoti Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO, o tai reiškia, kad pavojus Lietuvai dar labiau padidėja. Kalbamuoju momentu realiausias partneris – Lenkija, nes ji yra pakankamai arti ir gerai ginkluota; matyti, kad NATO perdaug gaišta laiką bereikalingiems formalumams, o veikti reikia nedelsiant. Be to, yra pavojus, kad Vokietija ir Prancūzija taip pat gali blokuoti arba vilkinti Švedijos ir Suomijos priėmimą į NATO dėl savo politinių interesų, siekdamos tapti ,,vienintelėmis ir nepakartojamomis” tarpininkėmis tarp Rusijos ir NATO, ir tuo pačiu, aišku, gauti dideles nuolaidas iš Rusijos už dujas ir naftą. Ir jeigu dabar vokiečiai vėl staiga persigalvos ir NATO brigadą Lietuvoje dislokuoti sutiks, bus aišku, kad Vokietija išsigando, kad Lietuvoje gali būti dislokuotos britų ir amerikiečių pajėgos – ir tai bus geriausias įrodymas, kad Vokietija vis dėlto nenori paleisti dalies Lietuvos iš savo įtakos sferos ir kad toks Vokietijos sprendimas yra nebejotinas Maskvos ir Berlyno susitarimo dėl Europos pasidalijimo įrodymas.

  6. Šiandien 15min jau piktdžiugiškai ir pakankamai detaliai, nors ir su jiems būdingomis gramatinėmis klaidomis, pateikė straipsnį apie B. Johnsono konservatorių pralaimėjimus kai kuriose rinkiminėse apygardose D. Britanijoje. Kaip matote, senio Landsbergio klika bemat sureagavo į visiems ,,konservatorių” kagėbistams iškilusį pavojų, kad Maskvos draugelių vokiečių kontingentą Lietuvoje gali pakeisti britai ir amerikiečiai. Tokia greita landsbergyno reakcija tik patvirtina, kad versija apie valdančiosios Seimo daugumos konfliktą su prezidentūra būtent dėl užsienio reikalų ministro/ministrės gali būti teisinga.

  7. Iš karto matyti, kad ponas Petkus nėra įžvalgus ir susigaudantis geopolitikoje, kitas variantas kad angažuotastiems kurie tai kas šiandien vyksta yra naudinga… O kam naudinga? Atsakymas vienas -jankiams. Štai kuomet Berlynas ir ES jau spaudžia Lietuvą atšaukti Kaliningrado blokadą, Prezidentas išvyko į JAV pasikonsultuoti ar atšaukti blokadą ar ir toliau eiti į priešpriešą su Rusija ir rizikuoti balansuojant ant karo ribos. Taigi ne Berlyno, bet Vašingtono agentai sėdi seime, vyriausybėje ir prezidentūroje ir stumia Lietuvą į pažūtį.

    • Tai sakai, kremlini, bėda? Labiausiai, aišku, bijai, kad Vokietijos-Rusijos okupacinės gaujos su Landsbergiu priešakyje bus išmesta iš Lietuvos?

Komentuoti: abc Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte