Dekriminalizuojant atsakomybę už narkotikų vartojimą ir turėjimą savo reikmėms, būtina plėsti gydymo ir kitokios pagalbos prieinamumą, sako ekspertai.
„Reikėtų imti iš orkestro ne vieną smuiką: arba imame visą orkestrą, ar didžiąją jo dalį, arba neimame nieko“, – antradienį per diskusiją Seime sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Antradienį per plenarinį Seimo posėdį surengta diskusija apie mažiau pavojingų, su narkotikų vartojimu susijusių veikų, dekriminalizavimą ir pagalbą kvaišalų vartotojams.
R. Badaras pabrėžė, kad ir Portugalijos pavyzdys rodo, ir visi specialistai įspėja, jog neužtenka panaikinti baudžiamąją atsakomybę už kvaišalų turėjimą savo reikmėms. Būtina efektyvi bei veikianti pagalba priklausomybę turintiems žmonėms.
Anot jo, nesukūrus tokios paslaugų sistemos, padėtis tik blogėtų.
Pasak R. Badaro, Portugalijoje dekriminalizavus narkotikų vartojimą išlaidos sveikatos apsaugai smarkiai išaugo.
Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Sigita Lesinskienė teigė, kad paslaugų vaikams ir paaugliams, turintiems priklausomybių, Lietuvoje nėra, o apie jų sukūrimą kalbama jau 30 metų.
Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas tvirtino, jog šiuo metu Seime siūlomi įstatymų pakeitimai nėra tinkamai paruošti.
„Vien baudžiamosios atsakomybės pakeitimas administracine problemos, susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, tikrai neišspręs“, – sakė jis.
„Todėl manau, kad turėtų būti sisteminis valstybės požiūris, galbūt turėtų būti sudarytos darbo grupės, kad įvairių sričių specialistai tinkamai įvertintų šiuo metu galiojančias programas, pačius įstatymus, prevencines, gydymo programas“, – teigė G. Ivanauskas.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė per diskusiją pristatė planą, kokią pagalbą priklausomybę turintiems žmonėms ketinama plėtoti.
Viceministrė tvirtino, kad dabar neretai trūksta ne įstaigų, ne personalo, o reikiamų kompetencijų ir metodų, kurie būtų tiesiogiai skirti šiai tikslinei grupei.
„Dominuoja stacionarinio gydymo paslaugos, jos mažai susietos su priklausomybės ligų gydymo tęstinumu. Turime jau šiandien priklausomybės konsultantų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, numatoma plėtra, taip pat infrastruktūros plėtra“, – sakė viceministrė.
Jos pristatytoje medžiagoje nurodyta, kad planuojama inicijuoti inovatyvios ir paciento poreikius atitinkančios atvejo vadybos teikimo psichikos sveikatos centruose pilotinį projektą.
„Paslaugų plėtra yra labai svarbi, kad būtų galima priklausomą asmenį atpažinti, nukreipti, suteikti gydymą. Suteikti gydymą ne tik stacionare, bet po stacionaro. Kaip dažnai nutinka, nutrūksta gydymai, „pametami“ pacientai, kad to nebūtų, galėtume taikyti dienos stacionarus, ambulatorinį gydymą, įtraukiant vaikus ir paauglius“, – kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Apžvelgdamas baudžiamosios atsakomybės taikymą už disponavimą mažu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagomis generalinės prokurorės pavaduotojas tvirtino, kad nuo 2020 metų sausio iki 2021 metų kovo mėnesio pirmos instancijos teismuose išnagrinėtos 1579 baudžiamosios bylos, susijusios su narkotikais. Daugumą bylų sudarė tos, kai asmuo kvaišalų turėjo be tikslo juos platinti.
Pareigūno duomenimis, teismai tokiais atvejais dažniausiai skirdavo baudas.
Seime svarstomos pataisos, kuriomis neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti būtų išbraukiamas iš Baudžiamojo kodekso.
Dabar už tai baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Projekte numatyta, kad tokia atsakomybė liktų asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.
Tuo pačiu Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų.
Tokio pat dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.
Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.
Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešojoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.
Užpernai Seimas patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą. Joje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
